Dėl melo anūkus atėmė iš senelių

Dėl me­lo anū­kus atė­mė iš se­ne­lių

Pak­ruo­jo ra­jo­no gy­ven­to­ja nuo rugp­jū­čio ne­ga­li su­si­grą­žin­ti jos šei­mo­je au­gu­sių ma­ža­me­čių anū­kų. Vai­kai bu­vo paim­ti, ga­vus skun­dą dėl smur­to prieš juos. Skun­do au­to­rė, mo­ters duk­ra, ne­tru­kus pri­si­pa­ži­no me­la­vu­si: po konf­lik­to tie­siog kerš­ta­vo mo­ti­nai. Pak­ruo­jiš­kės tei­gi­mu, į pra­šy­mus iš­nag­ri­nė­ti įvy­kius sku­bos tvar­ka vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­rea­guo­ja.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

Po ra­gi­ni­mų – siū­ly­mas į psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zę

Pak­ruo­jiš­kė su su­tuok­ti­niu nuo rugp­jū­čio (kai bu­vo paim­ti anū­kai) lan­ko Pak­ruo­jy­je vyks­tan­čius po­zi­ty­vios tė­vys­tės kur­sus. Jie tę­sis iki sau­sio ant­ros pu­sės.

„Tuo­met mus ver­tins Nes­ta­cio­na­rių pa­slau­gų cent­ro, Vai­ko tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­jai. Gal priims pa­lan­kų spren­di­mą, grą­žins vai­kus? Lau­kia­me ne­su­lau­kia­me. Kai su­si­tin­ku su anū­kais, jie kal­ba tik vie­na – „no­rim na­mo, ar dar il­gai mums rei­kės ten (pas glo­bė­jus – red. past.) gy­ven­ti?“ Tą pa­tį anū­kai sa­ko ir su jais bend­rau­jan­tiems spe­cia­lis­tams.

Mus su vy­ru kon­sul­ta­vu­si psi­cho­lo­gė pa­da­rė iš­va­dą, kad jos pa­gal­bos ne­be­rei­kia. Bet pa­de­dant ad­vo­ka­tui pa­ra­šę pra­šy­mus pa­rei­gū­nams ir Vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tams grei­čiau tir­ti įvy­kius, o kont­ro­lie­riams – pa­si­do­mė­ti pa­kruo­jie­čių vai­ko tei­sių sau­go­to­jų dar­bu, su­lau­kė­me siū­ly­mo vyk­ti į komp­lek­si­nę psi­chiat­ri­nę eks­per­ti­zę!" – pik­ti­no­si pa­kruo­jiš­kė.

Žmo­nės sa­kė į sa­vo pra­šy­mus te­su­lau­kę abst­rak­čių at­sa­ky­mų, kad jie ti­ria­mi. Nei ter­mi­nų, nei ko­kios nors konk­re­tes­nės in­for­ma­ci­jos.

Pak­ruo­jiš­kė, ap­si­spren­du­si dėl anū­kų ko­vo­ti vie­šu­mu, jau apė­ju­si ir Pak­ruo­jy­je iš­rink­tus Sei­mo na­rius, ieš­ko­da­ma pa­gal­bos, ap­mau­da­vo: jaus­mas toks, kad gy­ven­da­mas nuo­ša­lia­me kai­me esi kal­tas vien dėl to – ir pa­smerk­tas, ir iš kar­to nu­teis­tas...

Skun­das dėl pyk­čių

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­kruo­jiš­kė pa­sa­ko­jo, kad yra ofi­cia­li sa­vo vy­res­nio­sios duk­ters sep­ty­ne­rių ir ket­ve­rių me­tu­kų vai­kų glo­bė­ja. Jau­na mo­te­ris pa­si­kly­do gy­ve­ni­me, ne­tu­ri kur nuo­lat gy­ven­ti ir pa­ti ma­žy­liais rū­pin­tis ne­ga­li.

„Už­tat kai su­ži­no­jau, jog ėmė by­rė­ti ir jau­nes­nio­sios duk­ros šei­ma, su­si­rū­pi­nau. Bet ma­no pa­stan­gas pa­dė­ti duk­ra įver­ti­no, kaip ki­ši­mą­si į jos as­me­ni­nius rei­ka­lus. Su­si­py­ko­me. Po to ji ir pa­ra­šė Pak­ruo­jo vai­ko tei­sių dar­buo­to­jams skun­dą: ne­va nuo 2017 iki 2018 me­tų va­sa­rio anū­kai bu­vę muš­ti. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įta­ri­muo­se ra­šo­ma (re­mian­tis skun­du), kad prieš ma­žy­lius smur­ta­vo­me pa­ga­liu, ran­ka ir šle­pe­te.“

Mo­te­ris tvir­ti­na, kad anū­kų nie­kas ne­mu­šė: o su­bar­ti tik­rai su­bar­da­vo, kad bū­tų at­sar­ges­ni, kad iš­dy­kau­da­mi neuž­si­gau­tų.

Vai­kai iš na­mų bu­vo paim­ti rugp­jū­čio 9-ąją, nu­vež­ti pas pa­kruo­jiš­kės vy­ro se­se­rį. Bet ki­tą die­ną žmo­nės ma­žy­lius par­si­ve­žė. Nes gi­mi­nai­tė pa­pa­sa­ko­jo, kad vai­kai vi­są nak­tį sve­ti­muo­se na­muo­se ne­mie­go­jo, blaš­kė­si.

Net­ru­kus mo­te­riai pa­skam­bi­no ir skun­dą pa­ra­šiu­si duk­ra: verk­da­ma pri­si­pa­ži­no „kad pri­dir­bau, tai pri­dir­bau“. Pyk­čiai jau bu­vo at­lė­gę – jau­no­ji mo­te­ris, steng­da­ma­si tai­sy­ti si­tua­ci­ją, raš­tu pa­ra­šė, kad sa­vo mo­ti­ną ap­skun­dė me­la­gin­gai.

Kai į kie­mą vėl įsu­ko Vai­ko tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­jai, pa­kruo­jiš­kė jiems ro­dė duk­ters raš­tą, pra­šė „ne­plėš­ti vai­kų iš na­mų“.

„Te­su­lau­kiau įver­ti­ni­mo, kad siū­lau jiems ne­vyk­dy­ti įsta­ty­mo. Pa­pik­ti­no, kad dar­buo­to­jai me­luo­ja anū­kams: sa­ko ne­va ve­šian­tys juos ato­sto­gau­ti. Pa­sa­kiau vai­ke­liams tei­sy­bę: esa­me „ap­me­luo­ti“, kad mu­šė­me, už­tat jus iš na­mų pai­ma...“

Mo­ters ži­nio­mis, duk­ra už me­la­gin­gą pra­ne­ši­mą apie nu­si­kal­ti­mą taip pat vars­to po­li­ci­jos du­ris.

Keis­tu­mai

Pak­ruo­jiš­kę ste­bi­na, kad nei Vai­ko tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­jai, nei po­li­ci­nin­kai neat­ro­do su­si­do­mė­ję nau­jai paaiš­kė­ju­sio­mis ap­lin­ky­bė­mis. Nes sa­vo nau­dai močiutė/globėja pa­tei­kia ne tik skun­dą ra­šiu­sios duk­ters pri­si­pa­ži­ni­mą. Bet re­mia­si ir iš psi­cho­lo­gės gir­dė­to­mis iš­va­do­mis: vai­kų el­ge­sys ir kal­ba liu­di­ja, kad prieš juos smur­tau­ja­ma ne­bu­vo.

Mo­ters nuo­mo­ne, sve­riant svei­ku pro­tu, nie­ko ne­bet­rūk­tų: skun­das at­si­ra­dęs iš kerš­to, spe­cia­lis­tė tvir­ti­na, kad ma­žy­lių nie­kas ne­mu­šė, psi­cho­lo­gė mo­čiu­tei ir jos su­tuok­ti­niui prie­kaiš­tų ne­tu­ri... Ty­ri­mą kaip ir bū­tų ga­li­ma nu­trauk­ti, o vai­kus grą­žin­ti į tik­ruo­sius na­mus.

Tik kaž­ko­dėl lai­min­ga is­to­ri­jos pa­bai­ga vis nea­tei­na...

Pak­ruo­jiš­kei keis­ti kai ku­rie įvy­kiai: ma­žy­liai bu­vę iš­vež­ti, ne­pa­tei­kus glo­bė­jai jo­kių do­ku­men­tų. Rugp­jū­čio 16-ąją (ma­žy­liams jau gy­ve­nant pas bu­din­čius glo­bė­jus – red. past.) teis­mas nu­sta­tė vai­kams I grės­mės ly­gį. O dar po pen­kių die­nų pa­kei­tė spren­di­mą – bu­vo nu­sta­ty­tas jau II ly­gis...

Kas per tas ke­le­tą die­nų pa­si­kei­tė, žmo­nėms ne­ži­no­ma.

Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.