
Naujausios
Vėžys pažeidžia santykius su pasauliu
Vėžiu serga 3 procentai Lietuvos gyventojų. Du trečdaliai žmonių, sužinojusių apie onkologinę ligą, suserga depresija.
Vėžys tampa ne tik onkologų, bet ir psichiatrų problema. Kaip elgtis šalia ligonio artimiesiems ir medikams? Apie tai Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Vėžio prevencijos ir kontrolės ateitis“ pranešimą parengė Lietuvos psichiatrų asociacijos viceprezidentė Ona Davidonienė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Žmogus – ne medinis
Onkologinę ligą dažniausia lydi ir psichikos sutrikimai. Apie vėžio diagnozę sužinojusį žmogų apima baimė, pyktis, neužtikrintumas. Kyla klausimas: „Kodėl taip nutiko man?“ Liga pažeidžia ne tik žmogaus kūną, bet ardo ir jo santykį su pasauliu. Sukelia daug fizinių ir socialinių išgyvenimų.
Ne kiekvienas ligonis pozityviai reaguoja į ilgą gydymą, operacijas, chemoterapijos arba radioterapijos seansus. Žmogus patiria fizinį ir dvasinį skausmą. Keičiasi jo išvaizda. Ligoninėse dažniausia jaučiasi vienišas.
Didėja savižudybių rizika. Pasitaiko ne vienas atvejis, kai žmogus, nelaukdamas, kol jo gyvenimą nutrauks liga, tai padaro pats.
Kad nekiltų minčių apie savižudybę, kad ligonis optimistiškiau žiūrėtų į savo ligą ir tikėtų, kad pasveiks, privalome jam padėti.
Išbūti šalia
Savo pranešime „Onkologijos ir psichiatrijos paradigma“ O. Davidonienė akcentavo, jog ligonis turi teisę būti suirzęs, piktas, jautrus, dirglus. Artimieji, nepaisant visko, privalo rasti jėgų išbūti šalia. Jis turi jausti nuoširdžią meilę ir nuoširdų rūpestį.
Artimiesiems tai didžiulis iššūkis. Būti šalia sunkaus ligonio jiems baisu. Sunku žiūrėti į jo kančias. Todėl neretas guodžia sergantį gana paviršutiniškai. Sako: „Mąstyk pozityviai. Viskas bus gerai.“
Tuo tarpu ligonis jaučia, jog tokia pguoda – tik formalumas. Jis dar labiau užsidaro savyje ir dar labiau kenčia.
Klaidą daro ir tie, kurie internete ieško produktų, padedančių pasveikti. Juos perka ir neša ligoniui. Neša ir straipsnius, pasakojančius, kaip vienas ar kitas žmogus išsigydė onkologinę ligą.
„Taip į ligonio gygenimą įnešame dar daugiau sumaišties, – sakė O. Davidonienė. – Geriau dažniau išklausykime jį patį. Nuoširdžiai su juo bendraukime. Negailėkime laiko ilgiau pabūti šalia. Neignoruokime jo minčių ir pačios ligos. Kalbėkimės.“
Informavimas apie ligą turi būti profesionalus
Šalia onkologinių ligonių nelengva ir medikams. Dažnas jų paprastai serga perdegimo sindromu. Labiau linkęs įlįsti į savo kiautą, o ne bendrauti su pacientu.
Sėkmingas gydymas prasideda nuo profesionalaus paciento informavimo apie ligą. Tačiau onkologas tėra savo srities specialistas. Todėl kyla klausimų, ar pacientui sakyti visą tiesą, ar pusę tiesos. Gydytojas pats jaučiasi labai blogai, nes kasdien yra blogos žinios nešėjas. Tai atsiliepia ir jo paties sveikatai. Todėl onkologams būtina psichiatrų pagalba. Juolab kad ir gydant ligą kiekviena diena ir kiekvienas ligonis pareikalauja vis kitokių bendravimo ypatumų ir specifinių žinių.
Pagalbos reikia ir slaugytojams, kurie kiekvieną dieną būna šalia onkologinių ligonių. Jų misija palengvinti ligonių kančias. Tačiau slaugytojus reikia skatinti įsiklausyti ir į save, savo sveikatos būklę, prašyti pagalbos, jeigu per sunku.
Autorės nuotr.
Gydytoja psichiatrė Ona Davidonienė sako, jog artimiesiems ypač sunku, kai vėžiu serga vaikai. Pernai nuo šios ligos mirė du vaikai, nesulaukę nė metų ir 12 vaikų iki 14 metų.