Karpiniais nuskaidrintas švenčių laukimas

Kar­pi­niais nu­skaid­rin­tas šven­čių lau­ki­mas

Tau­to­dai­li­nin­kės An­ge­lės Ste­po­na­vi­čie­nės kar­pi­nių ga­li­ma iš­vys­ti ne tik pa­ro­do­se. Jos dar­bai puo­šia ir Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Lie­po­rių fi­lia­lo bei ki­tas erd­ves. Tau­to­dai­li­nin­kė pa­ta­ria, kaip šven­tėms ga­li­ma pa­puoš­ti sa­vo na­mų lan­gus, šven­ti­nį sta­lą, eg­lu­tę.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Šven­čių sim­bo­li­ka

A. Ste­po­na­vi­čie­nė sa­ko, kad lan­gų, len­ty­nė­lių, lem­pų gaub­tų pa­puo­ši­mus se­no­vė­je mo­te­rys kar­py­da­vo ne tik iš rei­ka­lo, no­ro pa­si­puoš­ti, bet ir iš kū­ry­bi­nio ma­lo­nu­mo. Ne vi­sa­da anuo­met bū­da­vo leng­va gau­ti bal­to po­pie­riaus, tad kar­py­da­vo net ir iš laik­raš­čių.

„Mo­te­ris, ku­ri gra­žiau­siai sa­vo na­mus pa­si­puoš­da­vo kar­pi­niais šven­tėms, bu­vo la­bai ver­ti­na­ma“, – sa­ko tau­to­dai­li­nin­kė.

Kar­pi­niais puoš­da­vo ir jau­nų­jų kam­pą per ves­tu­ves. Bū­da­vo iš­kar­po­mi ne tik jau­nų­jų var­dų ini­cia­lai, bet ir paukš­čiai, gy­vy­bės me­dis. Tau­to­dai­li­nin­kė vi­sai ne­se­niai taip pat tu­rė­jo to­kį už­sa­ky­mą.

„La­bai džiau­giuo­si, kai ma­tau, kad ir įstai­gų, ir na­mų lan­gai vis daž­niau prieš šven­tes puo­šia­si kar­pi­niais. Dar prieš de­šimt me­tų to ne­bu­vo“, – pa­žymi A. Ste­po­na­vi­čie­nė.

Ka­lė­dų ir Nau­jų­jų me­tų šven­tėms skir­tuo­se kar­pi­niuo­se tra­di­ciš­kai do­mi­nuo­ja žvaigž­du­tės, mė­nu­liu­kai, var­pe­liai, an­ge­liu­kai. Kar­pi­nių kū­rė­jai, ypač jau­nes­ni, pa­si­tel­kia mo­der­nes­nes prie­mo­nes: ašt­rius pei­liu­kus, de­ko­ra­ty­vi­nius sky­la­mu­šius.

„Aš nau­do­juo­siu tik žirk­lė­mis, juk esu kar­py­to­ja, o ne rai­žy­to­ja“, – sa­ko tau­to­dai­li­nin­kė.

Net ir pa­ty­ru­siai kar­py­to­jai vis­ko nu­tin­ka. Ten­ka ir į pirš­tą įsi­dur­ti ban­dant pra­dur­ti sto­res­nį po­pie­riaus sluoks­nį, bū­na, kad iš­lanks­tai kar­pi­nį, o jis pa­žy­ra da­li­mis, pa­si­tai­ko, kad su­trū­ki­nė­ja smul­kios de­ta­lės. Su­si­du­ria ir su kar­pi­niams tin­ka­mo plo­nes­nio po­pie­riaus pro­ble­ma – sun­ku ras­ti.

Idė­jos – iš šir­dies

A. Ste­po­na­vi­čie­nei dir­bant dar­že­lio auk­lė­to­ja daž­nai tek­da­vo kar­py­ti no­rint pa­puoš­ti sien­laik­raš­tį, sten­dą, gru­pę prieš šven­tes. Ypač gra­žiai snai­ges kar­py­da­vo auk­lė­to­jos pa­dė­jė­jos, jų dar­bu vi­sa­da gė­rė­da­vo­si.

„Pir­mas įkvė­pi­mas bu­vo duk­ros ves­tu­vės. Su­gal­vo­jau pa­da­ry­ti ves­tu­vi­nę do­va­ną, iš­kar­py­ti gy­ve­ni­mo me­dį su jau­nų­jų mo­nog­ra­mo­mis. Tai bu­vo pir­mas ma­no toks rim­tas pa­veiks­las, ir kai už­si­ve­džiau, tai už­si­ve­džiau, iki šiol ne­ga­liu su­sto­ti. Man kar­pi­niai – tai vi­di­nis sa­vęs iš­sa­ky­mas, ir tas leng­vu­mas, bal­tu­mas. Ku­rioj ki­toj tech­ni­koj tai pa­ste­bė­si?“ – sa­ko tau­to­dai­li­nin­kė.

Kai atei­na min­tis, ką no­rė­tų iš­kar­py­ti, su­dė­tin­giau­sia bū­na su­gal­vo­ti, kaip tai pa­da­ry­ti, ta­da pie­šia es­ki­zą ant po­pie­riaus ir kar­po. Dau­giau­siai įkvė­pi­mo ir idė­jų A. Ste­po­na­vi­čie­nė se­mia­si iš gam­tos. La­bai pa­tin­ka kar­py­ti paukš­čius.

„Aiš­ku, me­nas mo­der­nė­ja, bet ne­rei­kė­tų už­mirš­ti sa­vo šak­nų, tra­di­ci­jų. Da­bar kar­pi­niuo­se nau­do­ja­ma daug ažū­ro, pa­vyz­džiui, užuo­lai­dė­lės at­ro­do kaip ner­tos. Bet se­no­vės liau­dies me­ne to ne­bu­vo. Aš sa­vo kar­pi­niuo­se sten­giuo­si iš­lai­ky­ti tą se­no­vi­nę or­na­men­ti­ką, neuž­gož­ti jos ažū­ru, nors kar­tais ir sun­ku tam at­si­spir­ti“, – pa­sa­ko­ja tau­to­dai­li­nin­kė.

Me­ni­nin­kės na­mų vie­ną lan­gą taip pat puo­šia kar­py­ta užuo­lai­dė­lė.

Kaip pa­si­puoš­ti šven­tėms?

A. Ste­po­na­vi­čie­nė sa­ko, kad kar­pi­niai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti su­dė­tin­gi, ne­bū­ti­na jų pri­si­kar­py­ti daug. Vie­na ki­ta žvaigž­du­tė, snai­gė, eg­lu­tė, var­pe­lis ar an­ge­liu­kas, pa­ka­bin­tas ant eg­lu­tės, lan­ge, virš du­rų, taip pat bus gra­žus ak­cen­tas.

Kū­čių, Ka­lė­dų sta­lą ga­li­ma pa­puoš­ti pa­sta­to­mais an­ge­liu­kais, juos iš­si­kirp­ti ne­su­dė­tin­ga, o šven­ti­nę nuo­tai­ką su­kurs. Ne­su­dė­tin­ga iš­si­kar­py­ti ir įdėk­lus ser­ve­tė­lėms.

„Vien po­pie­riaus bal­tu­mas su­tei­kia švie­sos, ku­rios taip trūks­ta šiuo me­tų lai­ku, lau­kiant sau­lėg­rį­žos“, – sa­ko tau­to­dai­li­nin­kė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

An­ge­lė Ste­po­na­vi­čie­nė: „Vien po­pie­riaus bal­tu­mas su­tei­kia švie­sos, ku­rios taip trūks­ta šiuo me­tų lai­ku, lau­kiant sau­lėg­rį­žos.“

Idė­ja lan­gams pa­puoš­ti prieš šven­tes.

Paukš­čiai – vie­nas mėgs­ta­miau­sių An­ge­lės Ste­po­na­vi­čie­nės kar­pi­nių mo­ty­vų.

Pas­ta­to­mas an­ge­liu­kas šven­tiš­kam sta­lui pa­puoš­ti.

Iš po­pie­riaus iš­kar­py­tas ser­ve­tė­lės įdėk­las.

To­kiais kar­pi­niais ga­li­ma puoš­ti ir lan­gus, ir eg­lu­tę, ir sta­lą.

Kar­py­tos užuo­lai­dė­lės puoš­da­vo se­no­vės lie­tu­vių na­mus. Gra­žus na­mų ak­cen­tas tai ir šian­dien.