Skambantis sodas

Skam­ban­tis so­das

Di­ri­gen­tė, bu­vu­si Šiau­lių uni­ver­si­te­to est­ra­dos me­no dės­ty­to­ja Ma­ri­ja Ži­bū­die­nė jau ne pir­mus me­tus sa­vo drau­gus, ko­le­gas, ar­ti­muo­sius ste­bi­na šiau­di­niais so­dais.

Prieš dau­giau kaip me­tus iš­mo­ku­si riš­ti so­dus ji ne­sus­to­ja. Že­mai­čių et­no­mu­zi­ka­vi­mo ir tra­di­ci­nių ama­tų kur­suo­se Kel­mė­je pas tau­to­dai­li­nin­kę Kor­ne­li­ją Lo­pe­tie­nę šie­met va­sa­rą iš­mo­ko pin­ti šiau­di­nius var­pe­lius ir Ka­lė­doms sa­vo na­mus pa­puo­šė 97 cen­ti­met­rų aukš­čio ir 53 cen­ti­met­rų plo­čio so­du su var­pe­liais.

„No­rė­jo­si Ka­lė­doms kaž­ko iš­skir­ti­nio, skam­ban­čio, gal­būt vie­to­je eg­lu­tės“, – sa­ko M. Ži­bū­die­nė.

Šia­me dar­be, pa­sak mo­ters, bu­vo pa­nau­do­tos dvi tech­ni­kos – ri­ši­mas ir py­ni­mas. So­das ir var­pe­liai pa­da­ry­ti dau­giau­sia iš pa­čios už­siau­gin­tų ru­gių. Kiek lai­ko už­tru­ko riš­da­ma so­dą ir pin­da­ma var­pe­lius, ne­skai­čia­vo, bet sa­ko, kad ne­trum­pai. Il­giau­siai už­tru­ko nu­pin­ti var­pe­lius.

„Yra to dar­bo, bet man jis pa­tin­ka“, – šyp­so­si po­nia Ma­ri­ja.

So­das jau su­ka­si virš sta­lo, prie ku­rio Kū­čių va­ka­rą su­sės vi­sa Ži­bū­dų šei­ma. Anks­čiau virš sta­lo ka­bė­jo ki­tas ypa­tin­gas so­das, ku­ris la­bai pa­ti­ko šei­mai. Da­bar jį pa­kei­tė „skam­ban­tis“ so­das.

M. Ži­bū­die­nė sa­ve lai­ko sa­va­moks­le so­dų ri­šė­ja, tad ki­tų me­tų va­sa­rą pla­nuo­ja da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je „Šiau­do ma­gi­ja“, ku­ria­me da­ly­vaus so­dų ri­ši­mo meist­rai.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Ma­ri­jos ŽI­BŪ­DIE­NĖS nuo­tr.

22 var­pe­liais „skam­ban­tis“ Ma­ri­jos Ži­bū­die­nės so­das yra 97 cen­ti­met­rų aukš­čio ir 53 cen­ti­met­rų plo­čio.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kiek dau­giau nei prieš me­tus pra­dė­ju­si riš­ti so­dus Ma­ri­ja Ži­bū­die­nė sa­ko: „Yra to dar­bo, bet man jis pa­tin­ka.“