Naujausios
„ŠIAULIŲ KRAŠTO“ TYRIMAS
Pirkinių krepšelyje – pigesnės kruopos, brangesnis sviestas
„Šiaulių kraštas“ nuo 2004 metų, kai dar tvirtai laikėmės lito, pradėjo fiksuoti pigiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tada pasirinktų prekių krepšelis kainavo 63 litus.
Šiandien toks pat krepšelis toje pačioje parduotuvėje siekia apie 29 eurus, arba daugiau negu 98 litus. Įdomu tai, kad 2010-aisiais šio krepšelio kaina buvo šoktelėjusi beveik iki 104 litų. Ar gali būti, kad kainos pradėjo mažėti?
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Vienos prekės pigo, kitos – brango
2004 metais į prekių krepšelį įdėjome 13-a pigiausių tam tikros rūšies produktų: grietinės, sviesto, cukraus, kavos, ryžių, grikių, jautienos faršo ir jautienos menties be kaulo, vištienos broilerių filė, kiaušinių, obuolių ir pjaustyto batono. Krepšelį pildėme parduotuvėje „Maxima“.
2004-asiais krepšelis kainavo 63,74 Lt. Po metų kaina sumažėjo iki 62,50 Lt, tačiau vėliau fiksavome tik augimą: 2007 metais – 76,56 Lt, 2009 metų balandį – 88,67 Lt, o rugpjūtį – 91,63 Lt, 2010 metais – net 103,83 Lt. Brangdavo beveik visi produktai (visos kainos pateikiamos lentelėje).
Šiemet sausio 5 dieną to paties krepšelio kaina siekė 28,52 euro, perskaičiavus į litus – 98,39 Lt. Taigi, pigiau negu prieš aštuonerius metus. Kas pasikeitė?
Dalis prekių krepšelyje gerokai pabrango, dalis – atpigo.
Grietinės ir sviesto kainos išaugo kone dvigubai, palyginti su 2010-aisiais, o cukraus – nukrito beveik perpus, pigiausi obuoliai kainavo net keturis kartus mažiau, pigesni buvo ir kiaušiniai, vištienos broilerių filė, ryžiai.
Įdomu tai, kad 2010 metais krepšelio vertę labai pakėlė grikių krizė: tuo metu grikius pirkėjai šlavė nuo lentynų, todėl "Maximoje" radome tik ekologiškų grikių už 6,99 lito (800 g). Šį kartą grikių pasirinkimas buvo didesnis, o pigiausių kaina siekė 0,85 euro (2,93 Lt).
Panašios kainų tendencijos ir kituose prekybos tinkluose. Tarp labiausiai pabrangusių – grietinė ir sviestas bei kava ir jautiena. Tarp atpigusių prekių – obuoliai, kiaušiniai ir kruopos. Pigiausio batono kaina išliko beveik nepakitusi.
Kadangi jautienos faršo ir jautienos nugarinės daugumoje prekybos centrų nebuvo arba buvo tik faršas, teko fiksuoti kitų jautienos produktų kainas: „Rimi“ jautienos išpjovos kilogramas kainavo 21,99 euro (75,87 Lt), o „Norfoje“ jautienos kumpis be kaulo – 5,79 euro (19,98 Lt), IKI – 7,89 euro (27,22 Lt).
Pastebėjome, kad pigiausios kruopos yra pačių prekybos tinklų prekiniai ženklai, o pigiausi produktai – dažnai iš akcijos sąrašo. Bet jeigu pirkėjas nėra akcijų medžiotojas, o į krepšį deda ne pigiausią prekę, o tą, kurios nori, produktų krepšelis kainuoja gerokai daugiau.
Kainų lygį veikė didelė konkurencija
„Pagrindinių maisto produktų kainos „Norfoje“ metų laikotarpyje svyravo, tačiau bendrai paėmus, išliko stabilios. Nemažai prekių pigiausių produktų segmente netgi šiek tiek atpigo“, – komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Jo žodžiais, tai daugiausiai lėmė didelė konkurencija šalies viduje. Kiek įtakos turėjo Lenkijos rinka, kur dalis pirkėjų migruoja apsipirkti ir ten palieka savo eurus? D. Ryliškis sakė, jog tai daugiau lokali problema tų parduotuvių, kurios yra pasienio zonoje, o Lietuvos mastu didelės įtakos nedaro.
Jis patvirtino, kad akcijų metu prekių pardavimai ženkliai išauga, todėl akcijos vyksta nuolat įvairioms prekių grupėms, nuolaidų sulaukia lojalūs pirkėjai.
„Apskritai nuoseklią bendrovės plėtrą bei stabilius finansinius rezultatus lemia lietuviškų prekių gausa „Norfos“ prekybos centruose ir efektyvi nuolaidų sistema“, – komentavo prekybos tinklo atstovas.
Paklaustas apie valdžios įtaką mažinti kainas, D. Ryliškis sutiko, kad valdžia turi svertų daryti joms įtaką.
„Efektyviausi svertai galėtų būti mokesčių optimizavimas, visų pirma, PVM būtiniausiems maisto produktams sumažinimas“, – sakė D. Ryliškis.
Pigiausio prekių krepšelio paklausa auga
Prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad per tris mėnesius pigiausiam jų sudarytam maisto prekių krepšeliui priklausančių produktų nupirkta daugiau nei 5 milijonai vienetų, o kai kurių produktų paklausa išaugo net 40 procentų.
Prekybos tinklo krepšelyje –10 perkamiausių maisto produktų: makaronai, grikiai, kiaušiniai, olandiškas sūris, saulėgrąžų aliejus, virta dešra, raikyta duona, raikytas batonas, pienas ir tepusis riebalų tepinys. Dalis prekių – prekybos tinklo prekės ženklo „Optima linija“. Šio krepšelio skelbiama kaina – 5,76 euro.
„Maxima“ atstovo ryšiams su visuomene Pauliaus Stonio teigimu, „Mažos kainos garantija“ šiuo metu taikoma 2 000 prekių, iš kurių pusė – Lietuvos gamintojų produkcija.
„Skaičiuojame, kad per visą kampanijos „Mažos kainos garantija“ laiką nuo 2017 metų vasario bent kartą prekę įsigijo daugiau nei 1,8 milijono pirkėjų“, – sakė „Maxima“ atstovas.
Kokios prekės brango ar pigo „Maximos“ tinkle pastaraisiais metais?
P. Stonio turimais duomenimis, per 2018-ųjų metų laikotarpį vidutiniškai 20 procentų pigo cukrus ir kiaušiniai, pigo ryžiai (vidutiniškai 2 proc.), grikiai (vidutiniškai 0,7 proc.), šviežia jautiena (vidutiniškai 2 proc.), kava (vidutiniškai 6 proc.), šviežia vištiena (vidutiniškai 0,7 proc.). O brango grietinė ir sviestas (vidutiniškai 15 proc.).
„Pagrindinė grietinės ir sviesto brangimo priežastis buvo visoje Europos Sąjungoje smarkiai išaugusi sviesto ir grietinės paklausa, – komentavo P. Stonis. – Dėl prastesnio prekybai tinkančių vaisių derliaus brango obuoliai – vidutiniškai 20 procentų 2018 metų laikotarpyje“.
P. Stonis taip pat pripažino, kad vidinė konkurencija daro įtaką kainų lygiui.
„Konkurencinė aplinka visada skatina kiekvieną prekybininką stengtis, kad pirkėjai rastų geriausios kainos pasiūlymus, „Maxima“ – ne išimtis. „Mažos prekės garantijos“ prekių kainas tikriname reguliariai du kartus per savaitę visuose prekybos centruose“, – sakė „Maximos“ atstovas.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ką dedame į krepšelį – pigiausių maisto produktų ar tai, ką norime?
Maisto produktų krepšelio kainos
2004 metais – 63,74 lito;
2005 metais – 62,50 lito
2007 metais – 76,56 lito,
2009 metų balandį – 88,67 lito
2009 metų rugpjūtį – 91,63 lito,
2010 metais – 103,83 lito
2018 metų sausis – 28,52 euro (98,40 Lt)
Šaltinis: „Šiaulių krašto“ kainų tyrimas
Apyvarta auga, bet prekių nuperkama mažiau
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas, akcentavo, jog maisto produktų kainoms įtaką daro daug veiksnių, tarp jų – ir energetiniai, ir logistikos kaštai. Vienas iš veiksnių – valstybė:
– Valstybė labiausiai gali prisidėti per PVM pokyčius arba netiesiogiai – mažindama biurokratinę, administracinę naštą. Bet mes gyvename atviroje ekonomikoje – Europos Sąjungos, pasaulio rinkos daro įtaką Lietuvoje esančių kainų lygiui, taip pat – derlius, paklausa, žaliavos, energetinių resursų brangimas.
Sumažinus PVM, kainos sumažėtų, bet tai nereiškia, kad kainų lygis būtų užfiksuotas visam laikui, nes PVM – tik viena sudedamoji dalis.
Šiemet pabrangusios dujos, elektra ženkliai darys įtaką, nes tų kaštų neišvengs nei augintojai, nei gamintojai, nei prekybininkai. Negali gaminti ar parduoti produkto į minusą.
Prekybos įmonės, jeigu pasižiūrėtume finansinius rodiklius, dirba su labai maža pelno grąža, nes daug investuojama į plėtrą, renovacijas. Nors apyvartos didelės, bet galutinis pelno rodiklis yra labai mažas, palyginti su gamintojais.
Lietuvoje nėra nuperkama daugiau prekių vienetais negu buvo 2006–2007 metais, nes sumažėjo žmonių. Apyvartos padidėjimas yra per kainų didėjimą.
Paskutiniais metais ypač aktualu tai, kad žmonės pereina prie kokybiškesnių, brangesnių produktų: jeigu krepšelis vienetais išlieka toks pat, jo kaina didėja.
Kalbant bendrai – pajamos didėja, ekonominių sukrėtimų kol kas nebuvo, todėl požiūris, vertinant finansinę ateitį, yra pozityvus, Tai atsispindi ir krepšelyje, kuris nebūtinai yra pilnesnis, bet jis yra brangesnis.
Ko tikėtis šiais metais? Šie metai bus nuosaikesnio augimo, gal gyventojų nuotaikos bus atsargesnės, kai kalbama apie galimą ekonomikos atvėsimą.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
