Nušalti kojas galima ir nejučia

Nu­šal­ti ko­jas ga­li­ma ir ne­ju­čia

Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je šiuo me­tu gy­do­mi du ko­jų pirš­tus nu­ša­lę pa­cien­tai. Šią žie­mą su pa­na­šio­mis trau­mo­mis Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos cent­re pa­bu­vo­jo jau apie 10 pa­cien­tų. Kai ku­riems pri­rei­kė ir ope­ra­ci­jos, ir am­pu­tuo­ti nu­ša­lu­sias ga­lū­nes. Lai­ki­nai cent­ro ve­dė­jo pa­rei­gas ei­nan­tis Al­fon­sas Ša­pa­las sa­ko, kad nu­šal­ti ga­li­ma, net jei­gu lau­ke ir nu­li­nė tem­pe­ra­tū­ra.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Ne­pa­ju­to šal­čio

Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos cent­ro pa­la­to­je gu­li šie­met 60-me­tį švę­sian­tis pa­kruo­jiš­kis Al­ber­tas. Į me­di­kus vy­ras krei­pė­si praei­tą sa­vai­tę, kai pa­ste­bė­jo, kad vie­nos ko­jos pirš­tai pa­mė­lo. Va­kar vy­rui at­lik­ta ope­ra­ci­ja. Te­ko pa­ša­lin­ti vie­ną pirš­tą.

Al­ber­tas pa­sa­ko­ja, jog lau­ke ka­po­jo mal­kas, bu­vo ap­sia­vęs žie­mi­niais ba­tais su kai­liu ir jo­kio šal­čio ne­ju­to, juo­lab kad ir šal­čio tuo me­tu daug ne­bu­vo. Kad kaž­kas ne­ge­rai, ne iš kar­to pa­ste­bė­jo, to­dėl ir į me­di­kus krei­pė­si ne tą pa­čią die­ną, o po ke­lių.

Vy­ras ti­ki­si, kad ki­tus pirš­tus gal pa­vyks iš­gel­bė­ti ir ne­rei­kės am­pu­tuo­ti.

Gre­ti­mo­je lo­vo­je gu­li va­kar į li­go­ni­nę at­vy­kęs 63 me­tų ūki­nin­kas Jo­nas iš Šiau­lių ra­jo­no. Vy­ras sa­ko, kad ne­si­jau­čia nei su­ša­lęs, ne­pri­si­me­na, nei kad bū­tų nu­si­mu­šęs ar ki­taip su­si­ža­lo­jęs ko­jos pirš­tą, bet šis ėmė ir pa­juo­da­vo. Pa­sa­ko­ja, jog į me­di­kus vi­sai ne­no­rė­jęs kreip­tis, nes ne­jau­čia jo­kio skaus­mo, bet žmo­na pri­ver­tė at­va­žiuo­ti.

Or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas A. Ša­pa­las įta­ria, kad vy­riš­kio ko­jos pirš­tas vis dėl­to bus nu­ša­lęs, vi­si po­žy­miai tai ro­do. Grei­čiau­siai pirš­tą teks am­pu­tuo­ti.

Prieš po­rą die­nų gy­dy­tis na­muo­se iš­leis­tas ka­rys. Vai­ki­nas ko­jas nu­ša­lo pra­ty­bų nak­tį me­tu. Ant ko­jų pirš­tų at­si­ra­do pūs­lių, ir šei­mos gy­dy­to­jas jį at­siun­tė į li­go­ni­nę. Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos cent­re ko­jų pirš­tų būk­lė ku­rį lai­ką ste­bė­ta, pa­skir­tas gy­dy­mas. Nei ope­ra­ci­jos, nei am­pu­ta­ci­jos ne­pri­rei­kė.

Nu­ša­lu­sių­jų skai­čius kas­met pa­na­šus

A. Ša­pa­las sa­ko, kad kiek­vie­ną žie­mą dėl nu­ša­li­mų ten­ka gy­dy­ti pa­na­šų skai­čių žmo­nių – 10–15. Daž­niau­siai žmo­nėms bū­na nu­ša­lę ko­jų pirš­tai, pė­dos. Daž­niau­sios prie­žas­tys – ne­tin­ka­ma ava­ly­nė ir al­ko­ho­lis.

Gy­dy­to­jas sa­ko, kad nu­ša­li­mo bū­na ke­tu­ri laips­niai. Pir­mas laips­nis, kai nu­ša­lu­sios ga­lū­nės pa­bą­la, pa­si­da­ro ne­jaut­rios. Grį­žus į šil­tą pa­tal­pą ir pra­de­dant at­šil­ti, at­si­ran­da skaus­mas. A. Ša­pa­las pri­me­na, kad nu­ša­lu­sių ga­lū­nių ne­ga­li­ma at­šil­dy­ti iš kar­to, pa­vyz­džiui, kiš­ti į karš­tą van­de­nį. Jei­gu ir nau­do­ja­mos vo­ne­lės, pra­dė­ti rei­kė­tų nuo 20 laips­nių šil­tu­mo van­dens ir pa­laips­niui kel­ti tem­pe­ra­tū­rą, kol bus pa­siek­ta žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra – 36–37 laips­niai. Su­šil­ti pa­dės ir karš­ta ar­ba­ta, šil­tos pirš­ti­nės ar ko­ji­nės.

Kai yra ant­ro laips­nio nu­ša­li­mas, ant nu­ša­lu­sių vie­tų ga­li at­si­ras­ti pūs­lių, oda pa­mėls­ta. To­kiu at­ve­ju jau rei­kia kreip­tis į me­di­kus. Ne iš kar­to ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kaip gi­liai yra pa­žeis­ti au­di­niai, rei­ka­lin­gas ste­bė­ji­mas.

Esant tre­čio ar ket­vir­to laips­nio nu­ša­li­mams jau ky­la grės­mė ne­tek­ti ga­lū­nių, nes pra­si­de­da pa­žeis­tų au­di­nių ne­kro­zė, jie pa­juo­duo­ja, ga­li pra­si­dė­ti gang­re­na.

A. Ša­pa­las įspė­ja, kad nu­šal­ti ga­li­ma ne tik esant la­bai že­mai tem­pe­ra­tū­rai, bet ir esant že­mai pliu­si­nei tem­pe­ra­tū­rai. Ypač tu­rė­tų bū­ti at­sar­gūs žmo­nės, ku­riems su­tri­ku­si krau­jo­ta­ka ir ga­lū­nės nuo­lat šą­la, taip pat ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis, pa­vyz­džiui, cuk­ri­niu dia­be­tu, taip pat se­ny­vo am­žiaus žmo­nės. Ga­na daž­nai ne­pa­jun­ta, kaip nu­šą­la, per daug svai­gių­jų gė­ri­mų pa­var­to­ję as­me­nys.

Gy­dy­to­jas pri­me­na, kad ei­nant į lau­ką dirb­ti ar pra­mo­gau­ti, svar­biau­sia ge­ra, van­dens ne­pra­lei­džian­ti ava­ly­nė, ir kad ji ne­bū­tų per ankš­ta, nes su­spaus­ti ko­jų pirš­tai grei­čiau nu­šą­la.

Svar­bu sau­go­ti ran­kas ir au­sis, už­si­mau­ti šil­tas pirš­ti­nes, už­si­dė­ti ke­pu­rę. Vei­dą ap­sau­go­ti nuo nu­ša­li­mų pa­dės rie­bus kre­mas. Tik juo rei­kia pa­si­tep­ti bent ke­lio­li­ka mi­nu­čių prieš ei­nant į lau­ką, kad kremas spė­tų įsi­ger­ti į odą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ūki­nin­kas Jo­nas ne­pri­si­me­na, kad bū­tų su­ša­lęs ko­jas, ta­čiau vie­nas pirš­tas pa­juo­da­vo, ir gy­dy­to­jai įta­ria, kad tai nu­ša­li­mas.

Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos cent­ro lai­ki­na­sis va­do­vas Al­fon­sas Ša­pa­las sa­ko, kad daž­niau­siai ten­ka gy­dy­ti nu­ša­lu­sias pė­das ir ko­jų pirš­tus.

Pak­ruo­jiš­kiui Al­ber­tui va­kar at­lik­ta ope­ra­ci­ja, te­ko pa­ša­lin­ti nu­ša­lu­sį ko­jos pirš­tą.