
Naujausios
Iš naujojo izoliatoriaus gali likti tik tvora
Naujojo Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybai šiemet biudžete neskirta nė cento, nors Kalėjimų departamentas tvirtina, kad planų pastatyti šią įkalinimo įstaigą „nuosekliai laikosi ir vykdo“. Izoliatorius statomas netoli uždaryto Šiaulių miesto sąvartyno.
Statybų vietoje matyti tik 5 metrų aukščio tvora, kainavusi beveik pusantro milijono eurų. Dar apie milijonas eurų išleista kitiems darbams. Ar ši statybvietė netaps paminklu iššvaistytiems valstybės milijonams?
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Šiemet lėšų statyboms nenumatyta
„Šalia Šiaulių statoma nauja Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti įkalinimo įstaiga, kurioje kamerinio tipo patalpose bus laikoma iki 600 įkalintų asmenų (suimtųjų ir nuteistųjų). Numatomas naujos įkalinimo įstaigos atidarymas 2022 metais. Ją atidarius, dabartinis Šiaulių tardymo izoliatorius, įsikūręs netoli miesto centro bus uždarytas ir jame laikomi asmenys perkelti į naują įstaigą“. Tokį pranešimą Šiaulių tardymo izoliatorius (ŠTI) dar tebeskelbia savo tinklalapyje.
Kalėjimų departamentas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad „šiais metais lėšų biudžete Šiaulių tardymo izoliatoriaus statyboms nėra numatyta“. Todėl šiemet planuojama „atlikti tik tuos darbus, kuriuos atlikti būtina dėl technologinių priežasčių rengiantis tolimesniems rangos etapams“. Departamentas tvirtina, kad jau vyksta konsultacijos su rangovu dėl būtinų darbų.
Už prastas sąlygas valstybė moka
Dabartinis ŠTI veikia 1911 metais statytame raudonų plytų kalėjime. Nors pastatas yra paremontuojamas, čia atsidūrę suimtieji dėl prastų laikymo sąlygų nuolat skundžiasi teismams.
Nuo 2017 metų liepos ŠTI vadovaujantis Saulius Rajunčius pripažino: „Švelniai tariant, sąlygos nėra geros...“ Jam tenka kasdien susidurti su suimtųjų skundais, tačiau šimtamečio pastato įstaiga nepajėgi pertvarkyti.
Dėl prastų laikymo sąlygų pernai buvo iškeltos 387 bylos, iš valstybės suimtiesiems priteista 120 tūkstančių eurų. Izoliatoriaus darbuotojams tenka kone ketvirtadalį laiko skirti byloms, nes jų skaičius, palyginti su čia laikomais asmenimis, yra didelis – čia vienu metu būna laikoma vidutiniškai apie 380 asmenų.
Dėl skundų į izoliatorių 2014 metais buvo atvažiavusi ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji stebėjosi, kad sąlygos prasilenkia ne tik su dvidešimt pirmuoju, bet ir su dvidešimtuoju amžiumi, kad jas „sunku aprašyti“, todėl būtini pokyčiai, kad „žmonės nesijaustų lyg būtų stalinizmo laikai“.
Pradėjo nuo tvoros
Pagrūmojus Prezidentei, Vyriausybė priėmė Laisvės atėmimo įstaigų modernizavimo programą. Į ją pateko ir ŠTI.
Iš pradžių buvo parinkta vieta izoliatoriui statyti – 8,1 ha sklypas netoli uždaryto Kairių sąvartyno.
Pirmasis projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Malavėniukų kaimą 1, Ginkūnų seniūnija, Šiaulių rajonas“ etapas buvo tvoros statyba.
ŠTI pateiktais duomenimis, UAB „Conresta“ pagal 2015 metų lapkričio 16 dienos statybos darbų rangos sutartį tvorą pastatė už 1 485 607,17 euro.
Antrasis etapas – inžinerinių tinklų (vandentiekio, kanalizacijos ir elektros ryšių) įrengimas. UAB „KRS“ už atliktus darbus sumokėta 566 820,92 euro.
Dabar vykdomas trečiasis projekto etapas. Jo metu turėtų iškilti dalis pastatų: administracinis, medicininis ir paskirstymo. Darbus vykdo UAB „Versina“. 2017 metų gruodžio 27 dieną ŠTI su „Versina“ pasirašė rangos darbų sutartį – už 8,746 milijono eurų. Rangovas įsipareigojo statybas užbaigti per trejus metus.
Dabar atlikta tik apie 14 procentų darbų. Už juos rangovui sumokėta apie 294 tūkstančiai eurų: 12,1 tūkstančio eurų už projektavimą, 124 tūkstančiai – už žemės ir gręžtinių polių darbus, polių betonavimą – 157 tūkstančiai eurų.
„Versinai“ pervestas ir daugiau negu 3 milijonų eurų avansas. Pasak ŠTI direktoriaus S. Rajunčiaus, šie pinigai buvo numatyti „priemonėms pirkti“, tačiau „kam tos priemonės, jeigu šiais metais neatliksime darbų“?
Direktorius sakė išsiuntęs pakartotinį paklausimą į Kalėjimų departamentą: ką daryti su avansu – gal grąžinti valstybei? S. Rajunčius sakė esąs nežinioje, nes tik iš „Šiaulių krašto“ sužinojo, kad šiemet projektui neskirtas finansavimas.
Direktorius svarstė, jeigu nėra finansavimo, galėtų stabdyti darbus, tai sutartyje esą numatyta. „Mes nenorime eiti į skolą“, – sakė S. Rajunčius.
Jis apgailestavo, kad viešumoje sklando abejonės, ar verta statyti naują Šiaulių tardymo izoliatorių, gal reikia mažinti įkalinimo įstaigų, nes neužteks kalinių ir panašios. „Visi šneka, o mūsų niekas neinformuoja...“, – sakė direktorius.
Šakėmis ant vandens
Ar projektas žlunga? Kalėjimų departamentas „Šiaulių kraštą“ patikino, jog „šiuo metu galiojančiuose valstybės strateginio planavimo dokumentuose ( Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ir kituose) yra suplanuota pastatyti naują įkalinimo įstaigą Šiauliuose, todėl Kalėjimų departamentas nuosekliai laikosi ir vykdo šiuos planus“.
Tiesa, departamentas negalėjo atsakyti, kodėl finansavimas šiemet neskirtas. Šį klausimą persiuntė Teisingumo ministerijai. Ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius atsakė, kad „šios įkalinimo įstaigos statybai planuojama padidinti finansavimą 2020–2021 metais“. Ir paaiškino: „Šiuo metu dar nėra baigtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybų antrasis etapas (administracinio pastato ir kontrolės punkto statyba). Todėl nesibaigus antrajam etapui buvo nuspręsta neskirti lėšų režiminės dalies (suimtiesiems skirtų patalpų ir valgyklos) statyboms.“
Tačiau UAB „Versina“ nei patalpų suimtiesiems (5 korpusai po 120 vietų), nei valgyklos nestato. Tikėtina, kad ministerijos atstovas turėjo galvoje ketvirtąjį etapą, kuris užstrigo nutraukus viešojo pirkimo procedūras. Ketvirtasis etapas apima likusių specialios paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybą (tai – kontrolės praleidimo punktas, sporto ir gamybinis korpusas, režiminis korpusas, katilinė ir aplinkos tvarkymas, vidaus inžineriniai tinklai).
Kalėjimų departamentas „Šiaulių kraštui“ paaiškino, kad 2019 metų pabaigoje numatoma naujo norvegų finansinio mechanizmo priemonių vykdymo pradžia. Todėl planuojamos investicijos į Lietuvos bausmių vykdymo sistemą, Kalėjimų departamento duomenimis, infrastruktūrai numatoma skirti apie 14 milijonų eurų.
Viena tvora jau buvo
Kodėl naujojo Šiaulių tardymo izoliatoriaus statyba stringa, bando aiškintis ir Seimo Antikorupcijos komisija. Ji dar 2017 metais svarstė šio objekto tikslingumą ir pagrįstumą, aiškintasi, kodėl projektas nuo 50 milijonų litų pabrango iki 36 milijonų eurų.
„Kalėjimų departamento atstovai tikino, kad šis projektas parengtas Vyriausybei 2014 metais patvirtinus Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, su projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai yra įvykę, projektas įgyvendinamas – darbai vyksta nustatytais terminais, gautas finansavimas sudaro 29 milijonus eurų“, – pranešime teigia Antikorupcijos komisija.
Sausį komisija vėl kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir Teisingumo ministeriją. Komisija prašo pateikti informaciją apie esamą statomo objekto būklę ir baigtumą, duomenis apie įvykdytus mokėjimus, sudarytas sutartis ir aplinkybes, kaip buvo įsigytas žemės sklypas statybai ir kita.
Sklypas, anot komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus, kelia daug klausimų: kodėl būtent tas, kodėl būtent šalia buvusio sąvartyno, ar dalis sklypo nepatenka į sąvartyno sanitarinę apsaugos zoną? „Negalima tyčiotis nei iš suimtųjų, nei iš tų, kurie ten dirbs“, – sako V. Gailius.
Jis stebisi, kad projekto užsakovu tapo ŠTI, įstaiga, kuri neturi nei žmogiškųjų išteklių, nei patirties užsiimti statybų projektais. V. Gailius svarsto, gal taip norėta numesti atsakomybę dėl nesėkmių ant ŠTI?
Antikorupcijos komisijos pirmininkas neatmeta, kad reikalaus atsakomybės už valstybei padarytą didelę žalą, jeigu pasitvirtins abejonės.
V. Gailius pirminė kitą Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento projektą – Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jai buvo skirtas 6,4 ha sklypas netoli Santaros klinikų Vilniuje.
Iki 2004 metų buvo pastatyta galinga 6 m aukščio tvora ir pradėta dalis kitų statinių. Išleisti milijonai litų, tačiau projektas buvo nutrauktas, o sklypas su statiniais parduotas aukcione. Vietoje kalinių ligoninės prasidėjo gyvenamųjų namų statybos.
„Ten pasistatė namus prie upelio,bet čia namų nepasistatysi“, – sakė V. Gailius.
Naujojo izoliatoriaus sklypas aptvertas 5 metrų aukščio tvora, kainavusia apie pusantro milijono eurų.
Šiaulių tardymo izoliatorius veikia 1911 metais pastatytame kalėjime. Sename pastate laikomi suimtieji ir nuteistieji dėl prastų laikymo sąlygų kreipiasi į teismus.
Izoliatoriuje vienu metu būna laikoma apie 380 asmenų, tik vyksta nuolatinė jų kaita.
Pernai rudenį statybos darbų priežiūrą vykdanti bendrovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją, kad būtų sustabdyti darbai, nes rangovas juos vykdęs netinkamai. Buvo kilę abejonių dėl suleistų polių ir nestabilaus grunto.
Tvenkinys, į kurį patenka filtrato ir iš sąvartyno yra už būsimo izoliatoriaus tvoros.