Gyventojai skęsta net neatėjus pavasariui

Gyventojai skęsta net neatėjus pavasariui

Gy­ven­to­jai skęs­ta net nea­tė­jus pa­va­sa­riui

Šiek tiek at­ši­lus orams ir pra­dė­jus tirp­ti snie­gui, į re­dak­ci­ją pra­dė­jo skam­bin­ti už­tvin­dy­ti Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jai. Praei­tą sa­vai­tę su­lauk­ta skam­bu­čio iš Kur­šė­nų kai­miš­ko­sios se­niū­ni­jos Pa­ku­mul­šių kai­mo, šią sa­vai­tę – iš Gin­kū­nų. Ir se­niū­nai, ir Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai tik skės­čio­ja ran­ko­mis: „Da­ro­me vis­ką, ką ga­li­me, bet kal­ti ir pa­tys gy­ven­to­jai.“

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Kal­ti­na kai­my­nus

Gin­kū­nuo­se pa­tvi­nu­si Vers­mių gat­vė ir Draus­ti­nio gat­vės pra­džia. Van­duo ne­be­tel­pa grio­ve­ly­je ir iš­si­lie­jęs į gy­ven­to­jų skly­pus.

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si gin­kū­niš­kė Li­na pa­sa­ko­jo, kad po­lai­džio ir liū­čių van­duo skly­pus už­tvin­do jau ne pir­mi me­tai. Prob­le­mos pra­si­dė­jo, kai ne­to­lie­se ėmė kur­tis nau­ja­ku­riai. Jie su­si­kė­lė skly­pus, už­ly­gi­no grio­vius ša­lia gat­vės, ir van­duo, ne­be­tu­rė­da­mas kur dė­tis, už­tvin­dė že­miau esan­čius skly­pus.

Li­na sa­ko, kad van­duo už­lie­ta­me skly­pe lai­ko­si vi­są pa­va­sa­rį, neį­ma­no­ma dar­žų sė­ti.

Sa­vo pro­ble­mas gin­kū­niš­kiai jau ne kar­tą iš­sa­kė Gin­kū­nų se­niū­nei Vi­li­jai Kva­sie­nei, ta­čiau ji esą tik skės­čio­ja ran­ko­mis ir nie­kuo ne­ga­lin­ti pa­dė­ti. Gy­ven­to­jai gir­dė­ję, kad pro­jek­tas lyg prieš ke­le­rius me­tus bu­vo pa­reng­tas pro­ble­mai spręs­ti, bet taip ir įstri­gęs dėl lė­šų sty­giaus.

Iš­kas­ti grio­vį jau ne­beuž­ten­ka

V. Kva­sie­nė pa­tvir­ti­no, kad yra da­ro­mas pro­jek­tas me­lio­ra­ci­nei pra­lai­dai įreng­ti. Pa­na­šus pro­jek­tas, pa­sak jos, bu­vo pa­reng­tas ir prieš maž­daug pen­ke­rius me­tus, ta­čiau dėl lė­šų sto­kos ne­pra­dė­jus lai­ku įgy­ven­din­ti, si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė, mi­nė­to­se gat­vė­se įsi­kū­rė dau­giau gy­ven­to­jų, pro­jek­tą te­ko per­ra­šy­ti.

„Luo­mo­je bu­vo vals­ty­bi­nė že­mė, ji per­duo­ta gy­ven­to­jams. Prie luo­mos bu­vo ka­na­liu­kai, bet žmo­nės pra­dė­jo sta­ty­tis, už­py­lė vi­sus grio­vius ir van­duo ne­be­nu­bė­ga. Da­bar no­rint da­ry­ti me­lio­ra­ci­ją jau rei­kia ne tik grio­vį iš­kas­ti, bet teks „lįs­ti“ į tų sa­vi­nin­kų že­mę, dė­ti vamz­džius, da­ry­ti pra­lai­das. Ži­nau, kad pro­jek­tuo­to­jas ėjo ir de­ri­no, bet ka­da pro­jek­tas bus įgy­ven­din­tas, sun­ku pa­sa­ky­ti, vis­kas re­mia­si į pi­ni­gus“, – aiš­ki­no se­niū­nė.

Pa­sak V. Kva­sie­nės, Gin­kū­nuo­se tai – ne vie­nin­te­lė vie­ta, ku­rio­je sto­vi van­duo. Prob­le­mos iš­ryš­kė­jo, kai skly­pai iš že­mės ūkio pa­skir­ties bu­vo pa­keis­ti į na­mų val­dos, pra­si­dė­jo sta­ty­bos ir bu­vo suar­dy­ta me­lio­ra­ci­jos sis­te­ma.

„Na­mai tu­rė­tų bū­ti sta­to­mi pa­gal rel­je­fą, ta­čiau gy­ven­to­jai to ne­pai­so, gud­rau­ja. Iš pra­džių su­si­ke­lia skly­pus, o tik po to da­ro­si to­pog­ra­fi­nes nuo­trau­kas. Pas­kan­di­na kai­my­nus, o pa­skui pa­tys skun­džia­si, kad van­duo jų že­mes ska­lau­ja. Jei­gu žmo­nės bū­tų su­pra­tin­gi, neuž­py­li­nė­tų grio­vių, o kaip tik – įren­gtų, pa­gi­lin­tų, van­duo nu­te­kė­tų į eže­rą. Ban­dė­me tar­tis ir gra­žiuo­ju, ir pik­tuo­ju, bet nie­kas ne­gelbs­ti, nes nė­ra tvir­tų įsta­ty­mų ir nė­ra kas kont­ro­liuo­ja, kaip jų lai­ky­ma­si“, – pro­ble­mas var­di­jo se­niū­nė.

V. Kva­sie­nė sa­ko, kad be­veik vi­si Gin­kū­nai įsi­kū­rę pel­kė­je.

„Gy­ve­na­me ba­lo­je. Vi­sa pel­kė la­bai ge­rai at­si­sklei­dė, kai vy­ko van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas. Sta­ty­bi­nin­kai sa­kė, kad čia vien van­duo, šiek tiek pra­ka­sa – ir van­duo. Tai­gi, esa­me „ba­go­ti“ van­de­niu, bet gy­ven­to­jams tai di­de­lis ne­pa­to­gu­mas“, – sa­kė se­niū­nė.

Skęs­ta ir va­sa­rą, ir žie­mą

Pa­ku­mul­šių kai­me ne­se­niai bu­vo pa­tvi­nu­sios Tai­kos ir Par­ko gat­vės, van­duo bu­vo pra­dė­jęs verž­tis ir į na­mus, ap­sė­mė rū­sius, san­dė­liu­kus. Gy­ven­to­jai sa­kė ne­sup­ran­tan­tys, iš kur van­duo, pir­mą kar­tą su­lau­kė to­kio po­tvy­nio.

Anks­čiau Pa­ku­mul­šiuo­se ne vie­ne­rius me­tus ir va­sa­rą, ir žie­mą sken­do Ąžuo­lų gat­vės gy­ven­to­jai. Apie tai „Šiau­lių kraš­te“ bu­vo ra­šy­ta per­nai ge­gu­žę ("Tva­nas Pa­ku­mul­šiuo­se“, 2018-05-31).

Ir vie­nos, ir ki­tų gat­vių Pa­ku­mul­šių gy­ven­to­jai kal­ti­no bend­ro­vę „Kur­šė­nų van­de­nys“, esą dėl jos ne­ko­ky­biš­kai at­lik­tų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lų dar­bų ir at­si­ra­do šios pro­ble­mos.

„Kiek­vie­nas ma­to tik sa­vo gat­vę“

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Sau­lius Dar­gi­na­vi­čius „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, kad dėl Gin­kū­nų Draus­ti­nio ir Vers­mių gat­vės pro­jek­tas jau pa­reng­tas ir skel­bia­mas kon­kur­sas dar­bams vyk­dy­ti.

„Jei­gu ne­bus jo­kių kliū­čių, dar­bai ga­lė­tų pra­si­dė­ti, kai tik leis oro są­ly­gos. Ten bus klo­ja­mas lie­taus ko­lek­to­rius“, – sa­kė S. Dar­gi­na­vi­čius.

Per­nai ru­de­nį Sa­vi­val­dy­bė sky­rė lė­šų Pa­ku­mul­šių Ąžuo­lų gat­vės pro­ble­mai spręs­ti ir dar­bai bu­vo at­lik­ti lapk­ri­tį. Šie­met, pa­sak ve­dė­jo, ten jau žy­miai sau­siau, bet dar šį tą li­ko už­baig­ti.

Tai­kos ir Par­ko gat­vės, S. Dar­gi­na­vi­čiaus ži­nio­mis, bu­vo ap­sem­tos pir­mą kar­tą dėl esą stip­raus snie­go tirps­mo, nors gy­ven­to­jai taip ne­ma­no.

Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas sa­ko, kad šios ir ki­tos ra­jo­no gy­ven­vie­tės ken­čia dėl pa­se­nu­sių, suar­dy­tų dre­na­žo sis­te­mų.

„Dre­na­žas gy­ven­vie­tė­se bu­vo da­ry­tas so­viet­me­čiu. Da­bar jis už­sta­ty­tas, su­lū­žęs, uža­kęs, to­dėl rei­kia per­da­ry­ti. Nors gal kam at­ro­do, kad mes snau­džiam, bet taip nė­ra, kiek ski­ria­ma pi­ni­gų, tiek dar­bų pa­da­ro­me“, – sa­kė S. Dar­gi­na­vi­čius.

Pa­sak ve­dė­jo, ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė ir per­nai, ir šie­met dre­na­žui gy­ven­vie­tė­se at­nau­jin­ti sky­rė per 100 tūks­tan­čių eu­rų. Dar­bai šiuo me­tu vyks­ta Kai­rių gy­ven­vie­tė­je, Ša­ky­no­je, bai­gi­nė­ja­mi Pa­ku­mul­šiuo­se, Gin­kū­nuo­se, bus ren­gia­mas pro­jek­tas Gruz­džių mies­te­liui.

„Kad žmo­nės ne­rims­ta, aš su­pran­tu, bet kiek­vie­nas ma­to tik sa­vo gat­vę. Jei gin­kū­niš­kį nu­vež­tu­me, pa­vyz­džiui, į Kai­rių Švie­sos ar Gė­lių gat­vę, ne­tu­rė­tų net ką ly­gin­ti. Ra­jo­no gy­ven­vie­tė­se yra pro­ble­mų, ypač pa­va­sa­rį ap­se­mia, kai bū­na stai­gus po­lai­dis. Nė­ra pa­lei gat­ves su­tvar­ky­ti grio­viai, nė­ra lie­taus van­dens nu­ve­di­mo, se­nos sta­ty­bos na­mai pa­si­li­kę že­mes­nė­je vie­to­je ir pa­na­šiai“, – sa­kė S. Dar­gi­na­vi­čius.

Pa­sak ve­dė­jo, kad ne­bū­tų už­pi­la­mi, už­ly­gi­na­mi pa­ke­lių grio­viai, tu­ri pri­žiū­rė­ti se­niū­ni­jos, o skly­pų rel­je­fo per­for­ma­vi­mą reg­la­men­tuo­ja Sta­ty­bos sky­rius.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Gin­kū­nuo­se, nau­ja­ku­riams pa­kei­tus sa­vo skly­pų rel­je­fą, se­nų­jų gy­ven­to­jų val­dos skęs­ta.

Anks­čiau van­duo rink­da­vo­si ki­ta­pus gat­vės bu­vu­sio­je lo­mo­je, ta­čiau skly­pą su­kė­lus, van­duo telk­šo pas kai­my­nus.

„Dre­na­žas gy­ven­vie­tė­se bu­vo da­ry­tas so­viet­me­čiu. Da­bar jis už­sta­ty­tas, su­lū­žęs, uža­kęs, to­dėl rei­kia per­da­ry­ti. Nors gal kam at­ro­do, kad mes snau­džiam, bet taip nė­ra, kiek ski­ria­ma pi­ni­gų, tiek dar­bų pa­da­ro­me“, – sa­ko Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Sau­lius Dar­gi­na­vi­čius.

Gin­kū­nų se­niū­nė Vi­li­ja Kva­sie­nė sa­ko, kad su gy­ven­to­jais kal­bė­ta­si ir gra­žiuo­ju, ir pik­tuo­ju, kad ne­skan­din­tų kai­my­nų, bet nie­kas ne­gelbs­ti, nes „nė­ra tvir­tų įsta­ty­mų“.