Naują Imre’s Kalmano operetės „Silva“ pastatymą išvysime ir Šiaulių arenoje

Nau­ją Imre’s Kal­ma­no ope­re­tės „Sil­va“ pa­sta­ty­mą iš­vy­si­me ir Šiau­lių are­no­je

Pra­tęs­da­ma pro­fe­sio­na­laus me­no ren­gi­nių tra­di­ci­ją pa­va­sa­riais Šiau­lių are­na žiū­ro­vus kvie­čia į prem­je­rą – veng­rų kom­po­zi­to­riaus Imre’s Kalmano ope­re­tę „Sil­va“. Tai po­pu­lia­riau­sia I. Kalmano ope­re­tė, drą­siai va­din­ti­na „bi­sų mo­ti­na“, nes be Bo­nio dai­ne­lės, Sil­vos čar­da­šo, Sil­vos ir Bo­nio ar Bo­nio ir Sta­si due­tų neap­siei­na di­džių­jų ope­ros so­lis­tų kon­cer­ti­nės pro­gra­mos.

Tik­ra­sis ope­re­tės pa­va­di­ni­mas yra „Čar­da­šo ka­ra­lie­nė“, o pa­grin­di­nės he­ro­jės Sil­vos var­du pa­va­din­ta ir pir­mą kar­tą pa­sta­ty­ta ji bu­vo Sankt Pe­ter­bur­ge 1917 m. Kalmanas – nau­jo­sios Vie­nos ope­re­tės kla­si­kas – ži­no­miau­sią sa­vo ope­re­tę pra­dė­jo kur­ti 1913 m.

Šiau­lių are­no­je su­si­rin­ku­sią pub­li­ką pa­si­tiks per 100 Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro ar­tis­tų – so­lis­tai, or­kest­ro mu­zi­kan­tai, cho­ro dai­ni­nin­kai, ba­le­to šo­kė­jai ir ki­ti nuo­sta­baus re­gi­nio da­ly­viai.

Kau­no vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re at­gi­mu­si žiū­ro­vų pa­mėg­ta ope­re­tė „Sil­va“ su­spin­dė­jo nau­jo­mis spal­vo­mis. Pui­ki mu­zi­ka, šmaikš­čios int­ri­gė­lės, ža­vi ir vil­tin­ga is­to­ri­ja. Me­lod­ra­mi­nis ope­re­tės siu­že­tas at­sklei­džia vie­ną ryš­kiau­sių vi­sų lai­kų so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo ak­tua­li­jų – konf­lik­tą tarp ryš­kios as­me­ny­bės ir sno­biz­mu per­smelk­tos vi­suo­me­nės, šiuo at­ve­ju tarp var­je­tė ar­tis­tės Sil­vos ir aris­tok­ra­tų eli­to. Kaip ir bū­din­ga žan­rui, aud­rin­ga mei­lės is­to­ri­ja api­pin­ta sma­giais ir int­ri­guo­jan­čiais po­kštais.

Re­ži­sie­rė Rū­ta Bu­ni­ky­tė „Sil­vos“ sce­ni­nio spren­di­mo rak­tu pa­si­rin­ko keis­ti sce­no­je vyks­tan­čių įvy­kių lai­ką. Kū­ri­nio veiks­mas vyks­ta XX a. pra­džios var­je­tė, o šis pa­sta­ty­mas, pa­sak re­ži­sie­rės „pil­nas ma­to­mų ir ne­ma­to­mų he­ro­jų, sie­kia at­ras­ti mei­lę di­na­miš­ka­me 1935-ųjų gy­ve­ni­me“.

„Mei­lės te­ma ak­tua­li vi­sa­da, nes tai jaus­mas, ku­rį žmo­gus pa­ti­ria bet ko­kia­me am­žiu­je, bet ko­kia­me lai­ke. Ji – vie­na svar­biau­sių mū­sų bū­ties są­ly­gų. Mei­lė yra ne­prik­lau­so­ma nuo laik­me­čio. Nė­ra ir tai­syk­lių, kaip rei­kia my­lė­ti, ka­da ir ką“, – trum­pai api­bū­din­da­ma mei­lės są­vo­ką kal­bė­jo re­ži­sie­rė.

„Sil­va“ – la­bai ge­rai ži­no­ma ope­re­tė, ne kar­tą ro­dy­ta ir Kau­no mu­zi­ki­nia­me teat­re. Žiū­ro­vai jau ži­no, kaip vis­kas bu­vo ir kas tu­ri bū­ti. Tad mū­sų tiks­las – pa­pa­sa­ko­ti „Sil­vos“ is­to­ri­ją taip, kad jo­je at­si­ras­tų ir ne­ti­kė­tų mo­men­tų. Juk ir skai­ty­da­mi tas pa­čias kny­gas ma­to­me jas skir­tin­gais vaiz­dais. Tai – mū­sų gy­ve­ni­mo pa­tir­čių komp­lek­sas, ku­ris at­si­sklei­džia vi­zua­li­zuo­da­ma­sis. Kiek­vie­no kū­rė­jo pa­sta­ty­mai bus skir­tin­gi. Mes šia­me spek­tak­ly­je siek­si­me ryš­kiau at­skleis­ti pa­grin­di­nių he­ro­jų gy­ve­ni­mo ap­lin­ką. Juk tai, ką da­ro­me, su kuo bend­rau­ja­me, kur gy­ve­na­me – ku­ria ir mus pa­čius“, – pa­sa­ko­jo au­to­rė.

„Įvy­kių epi­cent­re – įsi­my­lė­ju­si po­re­lė, už jų – skai­tan­tis šian­die­nos laik­raš­tį se­no­lis, o to­lu­mo­je – de­šim­tys į dar­bus bė­gan­čių žmo­nių. Vis­kas pri­klau­so nuo mū­sų su­si­kon­cent­ra­vi­mo taš­ko. To­kia bus ir mū­sų „Sil­va“ – pil­na ma­to­mų ir ne­ma­to­mų he­ro­jų, sie­kian­čių su­ras­ti mei­lę di­na­miš­ka­me 1935-ųjų gy­ve­ni­me“ – kvies­da­ma šiau­lie­čius įsi­min­ti­ną da­tą – 2019 me­tų ba­lan­džio 19 die­ną 19 val. pra­leis­ti lai­ką pra­smin­gai trum­pai pa­grin­di­nes siu­že­to de­ta­les at­sklei­dė kū­rė­ja.

Kau­no vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro nuo­tr.