
Naujausios
Užgavėnės veja žiemą iš kiemo
Šiandien – Užgavėnių šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą ir kviečianti pavasarį. Šiauliuose Užgavėnės prie Žaliūkių malūno ir Rėkyvoje švęstos savaitgalį. Penktadienį Šiaulių universiteto bibliotekoje atidaryta fotomenininko Ričardo Dailidės paroda „Veidai ir kaukės Kurtuvėnų Užgavėnėse“.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kurtuvėnų Užgavėnių dvasia
Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Veidai ir kaukės Kurtuvėnų Užgavėnėse“ atidaryta Šiaulių universiteto bibliotekos I aukšto fojė.
Eksponuojamos fotografijos atskleidžia Užgavėnių tradicijos atgaivinimą sovietmečiu. Kurtuvėnų Užgavėnes R. Dailidė fotografavo nuo 1973 metų.
Renginį pradėjo žaismingai nusiteikę persirengėliai, Užgavėnių nuotaiką kūrę daina ir šokiu.
Etnologė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė priminė Užgavėnių tradicijas.
„Veidai ir kaukės apima viską, – kalbėdama apie R. Dailidės parodą, sakė R. Stankuvienė. – Norisi pabūti kitu nei įprasta. Čia nėra žemdirbio, artojo, verpėjos, linų audėjos. Kaukės leidžia žaisti tautiniu, socialiniu aspektu – žydas, vengras, ubagas. Kitas semantinis kodas – gyvūnų: garbinama nuo arklio, meškos iki keistesnių, ar demonomorfinis – Lašininis, Kanapinis.“
Pasak etnologės, šiuo metu įvairiose pasaulio kultūrose atsisveikinama su šaltuoju žiemos periodu, pereinama į vasaros ciklą. Brazilija, Venecija garsėja teatrališkais karnavalais, rytų, šiaurės Europa išlaikė agrarinį, žemdirbių, karnavalą.
„Parodoje perskaitau dar vieną aspektą – bendruomeniškumą. Užgavėnių tradicija mūsų individualizuotame, personalizuotame pasaulyje leidžia tą dieną pabūti kartu, vaikštant būryje. Nesvarbu pareigos – galiu būti viskuo, pasislėpęs po kauke.“
Pasak R. Stankuvienės, žmogus Užgavėnių kaukę turėdavo visam gyvenimui, kaukės būdavo perduodamos iš kartos į kartą. Etnologė tikisi, kad šiandien Kurtuvėnuose senosios kaukės vėl atgis.
„Kurtuvėnų Užgavėnės, kaip sakė Libertas Klimka, yra unikalios – vienintelės ir nepakartojamos, nes išsaugojo vos ne akmens amžiaus tradiciją. Jeigu kituose miesteliuose yra daugiau žaismingumo, čia nepaprastai fundamentaliai yra išlikusi tikroji Užgavėnių dvasia, – sakė parodos autorius R. Dailidė. – Visi dalyviai: ir žiūrovai, ir kaukių personažai yra viena visuma, jie visi dalyvauja šitame žaidime.“
Vienoje iš eksponuojamų nuotraukų yra įamžintas Kurtuvėnų Užgavėnių kaukių meistras, tragiško likimo skulptorius Vitalijus Lukošaitis.
Ši nuotrauka ypač sužavėjo Kazimierą Celestiną Alminą, grąžindama Užgavėnių prisiminimus. Sovietmečiu K. Alminas buvo pogrindinis ekskursijų vadovas, vedė ekskursijas Vitalijaus Lukošaičio kūrybos keliais.
„Atsikuria dalyvavimo Užgavėnėse jausmas. Veždavau studentus, sukrisdavome į roges, Užgavėnių dalyviai pažinojo kiekvieną sodybą, kiekvieną šeimininką. Jeigu šeimininkas neįsileisdavo Užgavėnių personažų, būdavo pajuokos objektas. Sakydavo: jis ir ugnį kuria degtuką skeldamas perpus. Todėl kiekvienas sodybos šeimininkas laukdavo ir blynų, ir kitko prisikepęs“, – Kurtuvėnų Užgavėnių nuotaiką prisiminė K. Alminas.
Kurtuvėnų Užgavėnių šėlsme 1979 metais R. Dailidė įamžino ir šviesaus atminimo grafikę Gražiną Didelytę.
Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Irena Liutikaitė praeities akimirkas atkūrė perskaičiusi knygoje „Gražina Didelytė mūsų atminty“ publikuotą R. Dailidės tekstą „Gražina Didelytė Kurtuvėnų Užgavėnėse“.
Pasak profesoriaus Vytenio Rimkaus, R. Dailidės fotografijų paroda – tam tikra istorinė rodyklė.
„Šiandien R. Dailidės nuotraukos lyg naujai parodo šio renginio ryšį su gamta, kur vientisą vaizdą kuria peizažas, trobos ir jų detalės, arkliai, rogės, šuneliai ir, žinoma, kaukės“, – teigia menotyrininkas.
Baigdamas renginį, R. Dailidė surengė viktoriną: patikrino susirinkusiųjų žinias apie Užgavėnes.
R. Dailidės paroda bibliotekoje veiks iki kovo 21 dienos.
Šventė trankiai
Šeštadienį Užgavėnės pradėtos švęsti Šiaulių Žaliūkių malūnininko sodyboje. Čia triukšmą kėlė persirengėliai, skambėjo dainos ir puodai.
Šokti ir dainuoti kvietė folkloro ansambliai „Jorė“ ir „Tyklė“ iš Vilniaus, „Alksna“ ir „Alksniokā“ iš Mažeikių, folkloro ansamblis ir humoro grupė „Sprandžina“ iš Šeduvos. „Jorė“, „Alksna“ ir „Alksniokā“ yra įvertinti aukščiausiu šalyje mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukšte“.
Užgavėnėse pasirodė ir šiauliečių kolektyvai „Margulis“, „Gasužis“, „Vieversėlis“, Šiaulių rajono Drąsučių kaimo liaudiškos muzikos kapela „Ringuva“ ir moterų klubas „Gyvenimo prieskoniai“.
Pirtyje ant ratų „Angelai ir demonai“ pirties meistrai buvo parengę ypatingą vanojimo programą.
Šiaulių universiteto Botanikos sodo specialistai vaišino žolelių arbata, muziejininkai – šiupiniu. Kulinarinį paveldą pristatė ir ukrainiečių asociacija „Karpatai“, Šiaulių rusų kultūros centro studija „Kalina“.
Veikė Užgavėnių jomarkas, buvo kepami įvairių rūšių blynai, dideli ir maži dūko pramogaudami ir žaisdami.
Lemiamoje kovoje Kanapinis nurungė ir iš malūno teritorijos sprukti privertė Lašininį. Užsiliepsnojusi Morė patvirtino, kad ateina pavasaris.
Sekmadienį velniai, ubagai, arkliai, gydytojai, giltinės ir kiti personažai rinkosi Rėkyvos ežero pakrantėje.
Kanapinis ir Lašininis į šventę atvažiavo Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ Šiaurės Lietuvos filialo istoriniais automobiliais, lydimi šešių Morių.
Šventės dalyvius linksmino grupė „Kūjeliai“, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, netradicinė kapelija „Dainoriai“, Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis „Rėda“.
Išskirtinis šventės akcentas – konkurso „Baisiai graži Morė“ nugalėtojų rinkimai. Pirmoji vieta skirta Šiaulių Rėkyvos progimnazijai, antroji – Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro bendruomenei, trečioji – Šiaulių lopšeliui-darželiui „Gintarėlis“.
Šventės dalyviai lenktyniavo išmoningose rungtyse: grūmėsi šieno ringe, rungtyniavo rąsto pjovimo varžybose su Radviliškio miesto šokių grupe „Šelmiai“, dalyvavo „Gaidžiukų peštynių“ varžybose, rungtyniavo „Šeimų bliūdrogių čempionate“, „Pačios nešimo ant šatros“ varžybose.
Viešbutis-restoranas „Žvejų užeiga“, Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugija bei Šiaulių profesinio rengimo centras vaišino šiupiniu, sriuba ir blynais.
Kanapinio ir Lašininio kovą užbaigė „Pavasarinių paliaubų šokis“, o Užgavėnių lauže supleškėjo baisiai gražios Morės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Fotomenininkas Ričardas Dailidė Šiaulių universiteto bibliotekoje atidarė parodą „Veidai ir kaukės Kurtuvėnų Užgavėnėse“.
Ričardo DAILIDĖS nuotr.
Kurtuvėnų Užgavėnes Ričardas Dailidė fotografavo nuo 1973 metų.
Ričardas Dailidė. „Mergaitė su triūbele“. 1973 metai.
Edvardo TAMOŠIŪNO nuotr.
Kanapinio ir Lašininio kova prie Žaliūkių malūno.
Šventės kulminacija – deganti Morė.
Šeštadienį prie Žaliūkių malūno siautė persirengėliai.
Editos VARKALIENĖS nuotr.
Užgavėnėse prie Rėkyvos ežero vyko konkursas „Baisiai graži Morė“.
Užgavėnėse prie Rėkyvos ežero netrūko smagių varžytuvių.