Po rinkimų: ko tikimės iš naujos Šiaulių miesto valdžios?

Apk­lau­sa

Po rin­ki­mų: ko ti­ki­mės iš nau­jos Šiau­lių mies­to val­džios?

Šiau­lie­tis Arū­nas Pet­rai­tis, žur­na­lis­tas, spor­to is­to­ri­kas:

– Ti­kiuo­si di­des­nio sta­bi­lu­mo, ku­ris su­teik­tų dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo vi­siems – ir po­zi­ci­jai, ir opo­zi­ci­jai.

Laks­ty­mas po teis­mus, vie­na po ki­tos reiš­kia­mos in­ter­pe­lia­ci­jos neat­ro­do nei so­li­džiai, nei pro­duk­ty­viai. Tik truk­do kon­cent­ruo­tis į dar­bą. Tai dau­giau sa­vo ego įro­di­nė­ji­mas, nei dar­bas mies­to la­bui. Tai pa­na­šu į am­bi­ci­jų puo­tą, kai bet ko­kia kai­na ban­do­ma įro­dy­ti, ku­ris yra tei­ses­nis.

Mies­to Ta­ry­ba ir me­ras, at­ro­do, tu­ri vie­ną tiks­lą – dirb­ti mies­tui, bet kar­tais nuo to tiks­lo ati­tols­ta­ma. No­rė­čiau, kad apie tai bū­tų pri­si­me­na­ma ir ne­beuž­sii­mama neiš­min­tin­gais da­ly­kais.

Pliu­sas, kad iš­rink­to­ji val­džia ne­be­ga­lės kal­tin­ti opo­zi­ci­jos, kad ši tor­pe­duo­ja spren­di­mus, nes vi­sus sver­tus tu­rės sa­vo ran­ko­se. Tai bus so­li­du. Lauk­siu to­kių pat so­li­džių spren­di­mų.

O vis dar blaš­ko­ma­si. Štai skai­tau ar­chi­tek­to Al­gio Vyš­niū­no nuo­mo­nę, jog Šiau­liai ei­na į pa­raš­tes. Pa­raš­tė­se at­si­ran­da­ma ta­da, kai nė­ra aiš­kaus mąs­ty­mo ir aiš­kių dar­bų.

Sa­vi­val­dy­bė­je, kiek su­pran­tu, yra pro­ble­mų su vy­riau­sio­jo ar­chi­tek­to pa­rei­gy­bių funk­cio­na­lu­mu – pa­ts vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas nu­stum­tas į pa­raš­tes. To­dėl mies­tas vys­to­si chao­tiš­kai, tai ma­to­ma ir pli­ka aki­mi. Tu­ri at­si­ras­ti ur­ba­nis­ti­nė tvar­ka ir čia sa­vo žo­dį tu­ri tar­ti spe­cia­lis­tai.

Par­ti­jos pa­čios kal­tos dėl si­tua­ci­jos, ku­rio­je da­bar yra. Ypač sis­te­mi­nės par­ti­jos, to­kios, kaip so­cial­de­mok­ra­tų. Jie ne­žen­gė jo­kio žings­nio link at­si­nau­ji­ni­mo, gy­ve­no stag­na­ci­nė­mis nuo­tai­ko­mis dar per Sei­mo rin­ki­mus ir ta stag­na­ci­ja iš­li­ko.

Par­ti­jo­se – as­me­ny­bių kri­zė. Par­ti­jos ne­beug­do as­me­ny­bių ir ne­be­tu­ri kuo pa­si­rem­ti.

Pa­čios taip su­kū­rė dir­vą at­si­ras­ti rin­ki­mų ko­mi­te­tams, ku­rie da­bar iš es­mės at­sto­vaus rin­kė­jams mies­to Ta­ry­bo­je. Ma­nau, kad taip yra pa­žeis­ta po­li­ti­nė pu­siaus­vy­ra.

Par­ti­jos, tu­rė­da­mos įdir­bį ir po­li­ti­nių pro­ce­sų su­pra­ti­mą, tu­rė­tų ener­gin­giau vys­ty­tis, ne­si­skal­dy­ti, o gal­būt vie­ny­tis.

Šiau­lie­tė Ro­ma, dai­li­nin­kė:

– Ta nau­ja val­džia – se­na val­džia. Ko iš jos ti­kė­tis?

Jei­gu grio­vius mies­te iš­ka­si, tai dar ne­reiš­kia, kad ge­rai dir­bi, juos dar ir su­tvar­ky­ti rei­kia.

Prie ma­no na­mų ant­ri me­tai iš­kas­ta, iš­vers­ta. Nors tai – Dubijos ir Draugystės pro­spek­to san­kir­ta – rep­re­zen­ta­ci­nė mies­to vie­ta, prieš pat ge­le­žin­ke­lio sto­tį. At­va­žiuo­jan­tys į mies­tą sve­čiai pir­miau­sia šią vie­tą ma­to.

Ti­kė­ki­mės, jog per tuos ket­ve­rius nau­jos ka­den­ci­jos me­tus pa­jėgs su­tvar­ky­ti.

Ma­nau, mies­tui rei­kia ūkiš­ko žmo­gaus, mo­kan­čio dirb­ti su ko­man­da. Man at­ro­do, jog to pa­si­ge­dom mies­to Ta­ry­bo­je praė­ju­sią ka­den­ci­ją. Bu­vo tik gin­čai. Bet ne­su­si­kal­ba­ma ir Sei­me.

Mies­te, aiš­ku, kaž­kas vyks­ta, bet ko­ky­bės nė­ra. Štai, bul­va­rą prieš žie­mą lo­pais išas­fal­ta­vo, o ką tuo pa­sie­kė? Kiek il­gai jis toks bus?

Šiau­lie­tis Aud­rius, ad­vo­ka­tas:

– Aš mies­to val­džios no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, kad su­tvar­ky­tų bent pės­čių­jų bul­va­ro pe­rė­ją per Va­sa­rio 16-osios gat­vę. Su gu­mi­niais ba­tais da­bar rei­kia ją pe­rei­ti. Ki­to­kius ba­tus su­ga­din­si.

Vi­sa ki­ta yra ge­rai. Ma­nau, ju­da­me tei­sin­ga kryp­ti­mi. Mies­tas tvar­ko­mas, tik tvar­kos vis dar trūks­ta.

Kad po šių rin­ki­mų vie­na po­li­ti­nė jė­ga lai­mė­jo dau­gu­mą – ge­rai ir ne­la­bai ge­rai.

Tam tik­ra pra­sme ge­rai, kad žmo­nėms su­teik­ta ab­so­liu­ti val­džia. Ga­lės dirb­ti, bus lais­vi sa­vo spren­di­muo­se ir ne­tu­rės tei­sės ga­li­mai sa­ky­ti, jog kaž­kas „mums ne­lei­do įgy­ven­din­ti sa­vo pro­gra­mos“.

Ga­lės at­si­skleis­ti. Kai po­li­ti­kai vis aiš­ki­na, kad „ne­ga­lė­jo­me to pa­da­ry­ti, nes tas ar anas truk­dė“, rin­kė­jui bū­na sun­ku ap­si­spręs­ti, ar po­li­ti­kai yra nuo­šir­dūs?

Mi­nu­sas, kad da­lis rin­kė­jų ga­li lik­ti neišk­lau­sy­ti.

Per 50 pro­cen­tų me­ro lai­mė­tų bal­sų yra daug. Bet ir li­ku­si da­lis – taip pat daug. Be­veik pu­sė rin­kė­jų bal­sa­vo už ki­tas po­li­ti­nes jė­gas.Tad ti­kiuo­si, kad ir ši rin­kė­jų da­lis val­džios bus iš­klau­sy­ta.

Sen­jo­rai šiau­lie­čiai Ro­mas ir Ja­ni­na:

– Mes rin­ki­mais pa­ten­kin­ti, nes ge­rą me­rą iš­rin­ko­me. Daug kas to no­rė­jo, juk ki­taip ne­bū­tų už jį bal­sa­vu­sių­jų dau­giau nei 50 pro­cen­tų.

Žiū­rė­kit, kiek daug dar­bų mies­te da­ro­ma, pa­da­ry­ta: gat­vės su­tvar­ky­tos, aikš­tės tvar­ko­mos. Ką pra­dė­jo, ti­ki­mės, baigs.

Aiš­ku, mies­te svar­bu ne tik gat­vės. Bet ne mums, pen­si­nin­kams, spręs­ti, ką dar rei­kia da­ry­ti. Tam yra val­džia, tam ją iš­ren­ka­me.

Lie­tu­vo­je, at­ro­do, vis kren­tam že­myn. Jau­ni­mo nė­ra, iš­va­ži­nė­jo į už­sie­nius. Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne – dar ki­taip, o Šiau­liai – vi­sai iš­si­va­ži­nė­ję. Išei­ki­te va­ka­re į cent­rą – mies­tas tuš­čias. Bet tai ne nuo Sa­vi­val­dy­bės val­džios pri­klau­so.

Vals­ty­bės va­do­vą rink­si­me, jau ži­nom už ką bal­suo­sim. Gal bū­tų ki­taip, jei­gu jis vi­sas ga­lias tu­rė­tų, o da­bar Sei­mas vis­ką spren­džia.

Iri­na Ku­di­no­va, for­te­pi­jo­no pe­da­go­gė, Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tė:

– Har­mo­ni­jos ir dar­nos ti­kiuo­si. An­ti­kos mąs­ty­to­jai tei­gė, jog dar­na, tvar­ka ir har­mo­ni­ja nu­ga­li chao­są.

Har­mo­ni­jos mū­sų san­ty­kiuo­se lin­kiu, kaip mu­zi­kan­tė. Mes vie­nas iš ki­to gau­na­me įvai­ria­pu­sės in­for­ma­ci­jos ir vie­nas ki­tam tu­ri­me tik pa­dė­ti, o ne kon­ku­ruo­ti, konf­lik­tuo­ti.

Konf­lik­tai ne­pa­de­da kū­ry­bai. Žmo­gus tu­ri su­tvar­ky­ti, har­mo­ni­zuo­ti erd­vę, ku­rio­je gy­ve­na.

Aš esu šiau­lie­tė ir Šiau­lius la­bai my­liu. Aš pa­ti ku­riu sa­vo ap­lin­ką. Iš sa­vo var­pi­nės da­rau vis­ką, kad išau­gin­tu­me as­me­ny­bes, ku­rios ger­bia ir sa­vo tau­tą, ir bet ku­rios ki­tos tau­tos kul­tū­rą.

Są­ži­nin­gai da­rau, ką ga­liu. Bet mies­te tarp žmo­nių dar­nos pa­si­gen­du. Val­džia, ma­nau, tu­rė­tų to­kią dar­ną puo­se­lė­ti. Aukš­čiau­sia gė­rio ap­raiš­ka ir eti­nės ver­ty­bės ne­pa­si­kei­tė nuo An­ti­kos lai­kų. Iš An­ti­kos mąs­ty­to­jų ir tu­rė­tu­me mo­ky­tis.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kal­bi­no Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ