Ar Kelmės rajone atliktų šienainio eksportuoti į Kiniją?

Ar Kelmės rajone atliktų šienainio eksportuoti į Kiniją?

KLAU­SIA­ME

Ar Kel­mės ra­jo­ne at­lik­tų šie­nai­nio eks­por­tuoti į Ki­ni­ją?

Sau­sio pa­bai­go­je Pe­ki­ne že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ve­nan­tas Gri­ciū­nas kar­tu su Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju Man­tu Staš­ke­vi­čiu­mi su­si­ti­ko su Ki­ni­jos Ge­ne­ra­li­nės mui­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­jos vi­ce­mi­nist­ru Zhang Ji­wen ir pa­si­ra­šė pro­to­ko­lą dėl šie­nai­nio eks­por­to iš Lie­tu­vos.

Ma­tant pa­ke­lė­se vis dar te­be­san­čių ap­leis­tų že­mių, ši ži­nia su­tei­kia vil­tį, jog ap­leis­tos pie­vos ga­lė­tų teik­ti ap­čiuo­pia­mos nau­dos. „Šiau­lių kraš­tas“ klau­sia, ką apie tai ma­no Kel­mės ra­jo­no gy­ven­to­jai.

Bro­nė VAI­ČIU­LIE­NĖ, Že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos Kel­mės biu­ro va­do­vė:

– Ma­nau, jog apie tai rei­kė­tų pla­tes­nės dis­ku­si­jos. Kel­mės ra­jo­ne ūki­nin­kai aiš­kiai pa­si­skirs­tę į au­ga­li­ni­nkys­tės ir gy­vu­li­nin­kys­tės sri­tis. Gy­vu­li­nin­kys­te už­sii­man­tys pa­tys su­nau­do­ja vi­są pa­si­ga­min­tą pa­ša­rą. Ne­te­ko gir­dė­ti, kad už­siim­tų pre­ky­ba. Ne­bent at­lie­ka ne­di­de­lis kie­kis šie­nai­nio... Tuo­met gal ir par­duo­da kai­my­nams.

Su­pirk­ti ne­di­de­lius kie­kius, po to eks­por­tuo­ti ga­lė­tų ne­bent ko­kia tuo už­sii­man­ti įmo­nė. Ar­ba ūki­nin­kai pa­tys tu­rė­tų koo­pe­ruo­tis. Ta­čiau koo­pe­ra­ci­ja Lie­tu­vo­je vis dar ne­po­pu­lia­ri.

Vy­tau­tas VIR­ŠI­LAS, Kra­žių se­niū­ni­jos Sy­de­riš­kės kai­mo gy­ven­to­jas, že­mės sa­vi­nin­kas:

– Dau­ge­lį me­tų tu­rė­jau pie­no ūkį. Ne­se­niai at­si­sa­kiau gy­vu­lių. Ta­čiau že­mės ne­par­da­viau. Dek­la­ruo­ju ne­ma­žai pie­vų. Ga­li­my­bė ruoš­ti ir par­duo­ti šie­nai­nį eks­por­tui man bū­tų priim­ti­na. Juo­lab, kad te­be­tu­riu vi­są šie­na­vi­mo ir pa­ša­rų ga­my­bos tech­ni­ką.

Ta­čiau idė­ja taip to­li ga­ben­ti šie­nai­nį man at­ro­do uto­piš­ka. Ki­nai už pa­ša­rą tu­rė­tų mo­kė­ti la­bai bran­giai. Juk ne­pi­giai at­sieis šie­nai­nio pa­ga­mi­ni­mas. Be to, la­bai to­li­mas ke­lias pre­kę nu­ga­ben­ti. Ar jiems ap­si­mo­kės?

Neb­ran­giai par­duo­ti pa­ša­rą įma­no­ma ir Lie­tu­vo­je. Pa­vyz­džiui, šie­met, po saus­rin­gos per­nykš­tės va­sa­ros šie­nai­nį ir šie­ną ūki­nin­kai graibs­to kaip me­dų.

Be to, kai ku­rie ūki­nin­kai ar bend­ro­vės pa­ša­rus par­duo­da len­kams. Jie mo­ka tru­pu­tė­lį bran­giau ne­gu lie­tu­viai. Bet par­si­vež­ti jiems ar­čiau.

Ži­no­ma, jei­gu ki­nai bran­giai mo­kė­tų, ga­min­čiau šie­nai­nį. Kas man dar­bo?

Al­fon­sas SA­KA­LAUS­KAS, Pak­ra­žan­čio se­niū­nas:

– Mū­sų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai pa­tys lai­ko la­bai daug gy­vu­lių. Ne­ma­nau, kad pa­ša­rų jiems at­lik­tų. Šie­met kai ku­rie pa­tys per­ka pa­ša­rus, už šie­no ru­lo­ną mo­ka po 30 eu­rų, nes praė­ju­sią va­sa­rą dėl saus­ros ne­pa­kan­ka­mai su­šie­na­vo.

Jei­gu dėl eks­por­to at­si­ras­tų pa­klau­sa, gal­būt at­si­ras­tų ir pa­siū­la. Gal kai ku­rie ūki­nin­kai at­si­sa­ky­tų gy­vu­lių ir už­siim­tų vien šie­nai­nio ga­my­ba?

Ta­čiau bent jau mū­sų se­niū­ni­jo­je pa­ša­rų kie­kiai bū­tų per ma­ži, nes ūkiai nė­ra la­bai stam­būs. Ne­bent tuo už­siim­tų stam­bie­ji, tūks­tan­čius hek­ta­rų pie­vų tu­rin­tys že­mės sa­vi­nin­kai.

Ma­ri­jus ČE­KA­VI­ČIUS, Skruz­dė­ly­nės vien­kie­mio ūki­nin­kas, že­mai­tu­kų veis­lės žir­gų ir eko­lo­giš­kų dar­žo­vių au­gin­to­jas:

– Ga­min­ti šie­nai­nį Ki­ni­jai – vi­lio­jan­tis pa­siū­ly­mas. Vie­nuo­li­ka mė­ne­sių žem­dir­bys ga­lė­tų dy­ki­nė­ti. Ir tik vie­ną mė­ne­sį po dvi sa­vai­tes skir­ti šie­nap­jū­tei ir ato­lo nu­pjo­vi­mui. Pa­dau­gė­tų so­fos ūki­nin­kų.

Ta­čiau toks vers­las įma­no­mas tik Vy­riau­sy­bės lyg­me­niu pa­si­ra­šius rim­tas su­tar­tis. Be to, kil­tų grės­mė, jog Lie­tu­vos ūki­nin­kai ma­siš­kai at­si­sa­kys gy­vu­lių. Ar tai ne­bū­tų smū­gis Lie­tu­vos eko­no­mi­kai?

Ar ne pro­tin­giau Kel­mė­je bū­tų pa­sta­ty­ti sker­dyk­lą, ku­rio­je pa­gal žy­dų ir ara­bų pa­pro­čius bū­tų sker­džia­mi gy­vu­liai, ir eks­por­tuo­ti mė­są?

O jei­gu jau no­ri­me eks­por­tuo­ti pa­ša­rus, ar ne ge­riau bū­tų eks­por­tuo­ti gra­nu­liuo­tus žo­lės mil­tus. Tai kur­tų di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę. Be to, žo­lės mil­tai pa­pras­čiau trans­por­tuo­ja­mi, jiems ne­rei­kia ypa­tin­gų lai­ky­mo są­ly­gų. O šie­nai­nis uži­ma la­bai daug vie­tos. Trans­por­ta­vi­mas bū­tų su­dė­tin­gas. Be to, jei­gu pa­žeis­tų pa­kuo­tę, la­bai grei­tai su­ges­tų.

Ši­lu­tės pa­vie­te vie­na bend­ro­vė eks­por­tuo­ja žo­lės mil­tus ara­bams. Ap­si­mo­ka.

Kal­bi­no ir fo­tog­ra­fa­vo Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ