
Naujausios
Po gaisro svajoja grįžti į savo namus
Po viską suniokojusio gaisro kaip stovi likę Žeimelio miestelio (Pakruojo rajonas), Vienybės aikštės gyventojai šiandien priversti glaustis svetimuose namuose. Nedrąsiai svajoja kada nors sugrįžti į savus namus. Vilties teikia neabejingi žmones, dosniai tiesiantys pagalbos ranką.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Namai dingo akyse
Gaisrų tyrėjai jau nustatė priežastį, dėl ko kilo raudonų plytų gyvenamojo namo, kuriame sovietmečiu buvo įkurta Žemės ūkio mokyklos valgykla, gaisras. Esą ugnis tributyje įsižiebė nuo netvarkingos elektros instaliacijos kaimyno Stasio Didžpetrio patalpose – tai todėl šio gyventojo būstas nusiaubtas labiausiai: sudegė viskas, kas dega, o kas nedega – sulieta vandeniu.
Po gaisro 61 metų vyrą pusmečiui klebonijos patalpose sutiko priglausti vietos klebonas.
Nemažai kliuvo ir gretimame bute gyvenančios 78 metų Marijos Pinikienės, kuriame ji gyveno kartu su sūnumi Justinu, patalpoms. Dabar garbaus amžiaus šeimininkė glaudžiasi Žeimelio žemės ūkio bendrovei priklausančiame būste.
Trečiojo buto gyventoja Silva Leonavičienė žinią apie tai, kad nebeturi namų Žeimelyje, gavo būdama Didžiojoje Britanijoje – moteris ten dirba.
Žeimeliškė skubiai parskrido į Lietuvą. Vaizdas, kurį išvydo sustojusi prie didžiule gaisraviete tapusio namo, sako, tiesiog sudraskė širdį. Juk uždarbiavo tam, kad turėtų pinigų baigti savo vieno kambario buto remontą
Nors S. Leonavičienės būsto ugnis pasiekti nespėjo, tačiau viską, kas jame ir virtuvėje buvo sudėta, suremontuota, atnaujinta, pagražinta sunaikino vanduo: baldai subrinkę, tinkas išbyrėjęs, lubos sukritusios. Iš vonios kambario moteris pasiėmė tik aprūkusias modernią dušo kabiną bei kriauklę ir dar vieną kitą daiktą.
Moteris prasitaria, kad, sužinojusi apie gaisrą, ji pirmiausia pagalvojo apie kaimyną Stasį – vyras ne sykį buvo prasitaręs apie laidų kibirkščiavimą kambario palubėje, o paskui ir apie elektros lemputės buto koridoriuje mirgėjimą. 160-ies eurų mėnesio pajamas turintis vyras taip ir nespėjo pasirūpinti elektros instaliacijos sutvarkymu.
Du gaisrai
Žeimelio seniūnijos seniūnė Vitalija Dobrovolskienė prisimena kovo 4 dieną, kai pro seniūnijos langą pamatė nuo kaimynystėje stovinčio senovinio namo virstančius dūmų kamuolius. Dūmai lindo tiesiai per namo stogą. Netrukus pro jį ėmė veržtis ir ugnis. Seniūnės žodžiais, iš to išgąsčio ji net vietos gaisrinės telefono numerį pamiršo.
Seniūnijos darbuotojos išbėgo laukan ir puolė prie degančio namo durų – buvo būtina įsitikinti, ar viduje nėra žmonių. Visų butų durys buvo užrakintos.
Pro kaimyno Stasio lauko duris jau buvo matyti besiveržianti ugnis. Anot seniūnės, net jei vyras ir būtų namuose, padėti jam jau nebūtų buvę įmanoma.
Kai atskriejo ugniagesių ekipažai, namo stogas jau buvo apimtas liepsnos. Vyrai išplėšė M. Pinikienės buto duris, kad įsitikintų, jog viduje žmonių nėra. Neradę šeimininkų, išeidami iš buto suskubo išnešti dujų balioną.
Netrukus kartu su perdanga susmuko liepsnos apimtas stogas.
Gesinant gaisrą, parskubėjo ir padegėlis Stasys, o iš už kelių šimtų metrų esančios vietos ambulatorijos sugrįžo kaimynė Marija. Garbaus amžiaus moterį ištiko šokas.
Kovo 4 dieną užgesintas gaisras po savaitės, kovo 11-ąją, grįžo dar kartą. Šįkart ėmė degti sienų spaliai. Spėjama, kad po pirmojo gaisro jie kelias dienas smilko, kol prasiveržė aitrių dūmų ir liepsnos pliūpsniu.
Ir vėl gaisravietėje dirbo keli ugniagesių ekipažai.
Pagalbos prašymai išgirsti
Gaisras suvienijo Žeimelį. Vieni gyventojai teiravosi, kuo galėtų padėti padegėliams, kiti siūlė buities daiktų, drabužių, baldų.
Sutvarkyti pačiame miestelio centre gaisravietę padėjo vietos ūkininkai. Jų dėka buvo surinkti nuodėguliai, išvežtos sudegusios stogo dangos liekanos.
Žeimelio ir aplinkinių gyvenviečių žmonės iki šiol nepamiršo nelaimės – skambina, siūlo, tariasi. Tačiau baldams, namų apyvokos daiktams, anot seniūnės V. Dobrovolskienės, kol kas per anksti – paaukotų daiktų tiesiog nėra kur padėti.
Dabar svarbiausia surasti būdų, kaip atstatyti supleškėjusią namo perdangą ir stogą. Neramu, kad artėjantis lietaus sezonas nepataisomai sugadins senovinių plytų sienas, sutvirtinimus.
Be to, šis statinys yra kultūros paveldo objektas, taigi atstatymo darbams galioja tam tikri reikalavimai, neišskiriant anei stogo, kurio dangos spalva turės būti parinkta artimiausiai senovinių čerpių spalvai.
Reikalavimai nemaži, o padegėlių pajamos apgailėtinai menkos.
Pagalbos nelaimės užklupti žmonės kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybę. Atsiradę vilties, kad su 50 procentų nuolaida pavyks gauti medienos perdengimui. Tačiau ji būsianti žalio medžio – vadinasi, yra rizikos, kad per anksti pradėjus perdangų ir stogo statymo darbus, nedžiovintas medis po kelerių metų gali išsikraipyti, deformuotis.
Žeimelio seniūnaitė Jūratė Burkovskienė pastarosiomis dienomis keliauja po miestelio gyventojų namus, prašydama piniginės pagalbos. Seniūnaitė nori tikėti, kad surinktomis aukomis pavyktų bent iš dalies prisidėti prie namo atstatymo darbų.
V. Dobrovolskienė mano, kad visiškai suniokotam namui atstatyti reikalingos ne tik statybinės medžiagos, bet ir įvairių sričių specialistai. Moteris turi vilties, kad galbūt atsiras geradarių, kurie sutiktų padėti nelaimės užkluptoms šeimoms.
Dėl pagalbos žmonės galėtų skambinti Žeimelio seniūnei V. Dobrovolskienei 8 698 46778 arba seniūnaitei J. Burkovskienei tel. 8 648 60045.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Centrinėje miestelio aikštėje esantis senovinis statinys šiandien virtęs bestogiu vaiduokliu.
Be namų likusi Silva Leonavičienė sunkiai renka žodžius, kalbėdama apie nelaimę.
Tai, kas liko iš namų.
Vitalijos DOBROVOLSKIENĖS nuotr.
Pro Žeimelio seniūnijos langą pažvelgusios darbuotojos išvydo siautėjančią ugnį.
Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė viliasi, kad gerų žmonių dėka be namų likusiems gyventojams pavyks pagelbėti.