Violeta Kraujutienė: šveicarams karvės svarbi ekonomikos dalis, o lietuviams?

Violeta Kraujutienė: šveicarams karvės svarbi ekonomikos dalis, o lietuviams?

Vio­le­ta Krau­ju­tie­nė: švei­ca­rams kar­vės svar­bi eko­no­mi­kos da­lis, o lie­tu­viams?

Vio­le­ta Krau­ju­tie­nė yra ne­to­li Pak­ruo­jo įsi­kū­ru­sios Žvirb­lo­nių že­mės ūkio bend­ro­vės va­do­vė, val­dy­bos pir­mi­nin­kė. Ūkis šiuo me­tu sie­kia plės­ti ir mo­der­ni­zuo­ti pie­no sek­to­rių. Pa­sak jos, nors Lie­tu­va yra že­mės ūkio kraš­tas, šian­dien pa­žvel­gus į vie­šą erd­vę su­si­da­ro įspū­dis, kad ši per­spek­ty­vi eko­no­mi­kos ša­ka ne­pa­gei­dau­ja­ma. V. Krau­ju­tie­nės ma­ny­mu, lie­tu­viai ga­lė­tų di­džiuo­tis lie­tu­viš­kų pie­vų kar­vių pie­nu, ku­ris nie­kuo ne­nu­si­lei­džia Švei­ca­ri­jos Al­pė­se ga­no­mų kar­vių pie­nui ir iš šio pie­no ga­mi­na­mais pro­duk­tais.

„Švei­ca­ri­jos ūkiai man yra pa­vyz­dys ne tik dėl ino­va­ci­jų, bet ir dėl san­ty­kių su gy­ven­to­jais, jų po­žiū­rio į ūkius ir gy­vu­lius. Švei­ca­rams kar­vės – svar­bi eko­no­mi­kos da­lis – sū­riai, šo­ko­la­das. Jau ne­kal­bant apie tai, kad kar­vė – Švei­ca­ri­jos na­cio­na­li­nis pa­si­di­džia­vi­mas. O lie­tu­viams? Mums pa­tiems pa­sta­ruo­ju me­tu te­ko su­si­dur­ti su ne­ma­lo­nio­mis si­tua­ci­jo­mis, kuo­met bu­vo ban­do­ma su­stab­dy­ti mū­sų ūkio plėt­rą, sklei­džiant gan­dus, ne­va kar­vės už­terš ap­lin­ką, ap­lin­kui pigs ne­kil­no­ja­mas tur­tas. Vi­si pui­kiai ži­no­me, kad na­mai ir skly­pai pin­ga dėl nyks­tan­čių kai­mų, o mū­sų veik­la su­si­ju­si su dar­bo vie­tų kū­ri­mu ir ko­ky­biš­ka že­mės ūkio pro­duk­ci­ja“, – sa­kė Žvirb­lo­nių ŽŪB val­dy­bos pir­mi­nin­kė V. Krau­ju­tie­nė.

Jos tei­gi­mu, nors bend­ro­vė­je dir­ba daug ne­to­lie­se įsi­kū­ru­sio bei ap­lin­ki­nių kai­mų žmo­nių, ne vi­sa­da pa­vyks­ta su­stab­dy­ti nei­gia­mas reak­ci­jas. Iš­gir­dę, jog ūkis ke­ti­na plės­tis, čia bus pri­trau­kia­mos in­ves­ti­ci­jos, pla­nuo­ja­mos nau­jos dar­bo vie­tos, žmo­nės ėmė spė­lio­ti, ar pa­di­dė­jęs kar­vių ūkis ne­sut­rik­dys jų įpras­to gy­ve­ni­mo.

„Ne­to­lie­se įsi­kū­ru­siems žmo­nėms sten­gia­mės su­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie mū­sų ke­ti­ni­mus. Gy­ven­to­jams pri­sta­ty­tas pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio vi­suo­me­nės svei­ka­tai ver­ti­ni­mas. Ži­no­ma, kad ne vi­sa­da pa­vyks­ta iš­veng­ti nei­gia­mų nuo­mo­nių ir reak­ci­jų, bet mes esa­me at­vi­ri ir vi­sa­da pa­si­ruo­šę iš­sklai­dy­ti bet ko­kias abe­jo­nes“ – pa­sa­ko­jo p. Vio­le­ta.

Gy­ven­to­jus ga­li nu­vež­ti į jau mo­der­ni­zuo­tą ūkį

Anks­čiau apie ūkio plėt­rą kal­bė­ję tik su gy­ven­to­jais, bend­ro­vės at­sto­vai pa­ste­bi, kad į plėt­ros pla­nus ėmė kiš­tis net iš di­džių­jų mies­tų at­vy­kę po­li­ti­kai, prieš pat rin­ki­mus pa­si­ro­dė ir pub­li­ka­ci­jos spau­do­je. Vie­šu­mo­je pa­si­ro­džiu­sią in­for­ma­ci­ją, ne­va Žvirb­lo­nių ŽŪB plėt­ra tu­rės nei­gia­mą įta­ką šio kraš­to gy­ven­to­jams ir ap­lin­kai, bend­ro­vės at­sto­vai va­di­na ne­pag­rįs­ta ir sa­ko, kad mie­lai pa­si­rū­pins, kad su­klai­din­ti žmo­nės tu­rė­tų ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su Lie­tu­vo­je jau mo­der­ni­zuo­tais ūkiais. Bend­ro­vės va­do­vės tei­gi­mu, bend­ro­vė yra ga­vu­si re­ko­men­da­ci­jas, kaip tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta ap­lin­kos ap­sau­ga, ta­čiau plėt­ros me­tu ke­ti­na dieg­ti ir dau­giau ino­va­ci­jų bei pa­pil­do­mų pre­ven­ci­nių prie­mo­nių, ku­rios yra tai­ko­mos ES mo­der­niuo­se ūkiuo­se. Komp­lek­so te­ri­to­ri­ja bus ap­so­din­ta me­džiais ir ki­tais au­ga­lais, ku­rie su­for­muos „ža­lią už­tva­rą“, trę­ši­mo pla­nai bus pla­nuo­ja­mi taip, kad lais­to­mi mėš­lu plo­tai bū­tų kuo to­liau nuo gy­ven­vie­tės. Bus tai­ko­mos ir ki­tos mo­der­nios prie­mo­nės, ku­rios ne­leis for­muo­tis ir į kai­mo pu­sę sklis­ti ne­ma­lo­niems kva­pams.

„Žmo­nes, ku­rie nė­ra ma­tę, kaip šian­dien at­ro­do mo­der­ni­zuo­ti ūkiai, leng­va su­klai­din­ti ir jais ma­ni­pu­liuo­ti, ypač po­li­tiš­kai ak­ty­viu lai­ko­tar­piu. Mes sie­kia­me dieg­ti nau­jo­ves, ku­rios sie­ja­mos ne tik su plėt­ra, bet ir rū­pes­čiu ap­lin­kai, gy­ven­to­jams. Esa­me pa­si­ruo­šę iš­sklai­dy­ti gy­ven­to­jų abe­jo­nes ir tai pa­da­ry­ti ga­li­me tik pa­čiu pa­ti­ki­miau­siu bū­du – pa­si­rū­pin­si­me, kad žmo­nės sa­vo aki­mis ga­lė­tų įsi­ti­kin­ti, kaip at­ro­do mo­der­nūs, šiuo­lai­kiš­ki ūkiai“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Jos tei­gi­mu, bend­ro­vė ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti iš­vy­kas į mo­der­nius ūkius, kad gy­ven­to­jai tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti ir įsi­ti­kin­ti sa­vo nuo­gąs­ta­vi­mų ne­pag­rįs­tu­mu. Jei­gu at­si­ras no­rin­čių, įmo­nė tą pa­da­rys ar­ti­miau­siu me­tu.

Di­de­li kar­vių ūkiai ro­do ge­ras pie­no kai­nų ten­den­ci­jas

Vio­le­ta Krau­ju­tie­nė pa­sa­ko­ja, kad Lie­tu­vo­je dau­gė­ja mo­der­nių ūkių, ku­riuo­se lai­ko­ma dau­giau kaip tūks­tan­tis kar­vių. Yra to­kių, ku­riuo­se kar­vių skai­čius yra dau­giau kaip du tūks­tan­čiai. Ge­riau­sios per­spek­ty­vos, eks­per­tų aki­mis, – mo­der­ni­zuo­ja­miems ir ino­va­ci­jas tai­kan­tiems ūkiams. Jų pro­duk­ci­ja ati­tin­ka aukš­čiau­sius stan­dar­tus, o tai reiš­kia, kad ati­tin­ka eu­ro­pi­nę pa­klau­są. „Mes taip pat no­ri­me iš­lik­ti kon­ku­ren­cin­gi ko­ky­biš­ko pie­no ga­my­bo­je, to­dėl plėt­ra mums yra na­tū­ra­lus ir pla­nuo­tas pro­ce­sas“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Šiuo­lai­kiš­ki ūkiai ne­ter­šia ap­lin­kos

V. Krau­ju­tie­nė pa­sa­ko­ja, jog Lie­tu­va, kaip ir dau­ge­lis ki­tų ES ša­lių, šiuo me­tu ska­ti­na že­mės ūkio bend­ro­vių plėt­rą de­rin­ti su ino­va­ci­jo­mis, ku­rios ne tik pa­leng­vi­na fer­mo­se dir­ban­čių žmo­nių dar­bą, bet ir tei­gia­mai vei­kia ap­lin­ką. Vie­nos iš jų yra su­si­ju­sios su ko­ky­biš­kam mel­ži­mui rei­kia­ma įran­ga, ki­tos – su ki­ta gy­vu­liui rei­ka­lin­ga prie­žiū­ra, tre­čios – su ap­lin­ka. Žvirb­lo­nių že­mės ūkio bend­ro­vė nu­spren­dė nau­do­ti ser­ti­fi­kuo­tus ir Va­ka­rų Eu­ro­pos ūki­nin­kų ge­rai ži­no­mus „Plo­cher“ eko­lo­giš­kus ir ap­lin­kai drau­giš­kus pro­duk­tus. Jie skir­ti sru­toms ir mėš­lui ap­do­ro­ti. Nau­do­jant šį pro­duk­tą, per­duo­da­mu de­guo­nimi slo­pi­na­ma anae­ro­bi­nė ter­pė. Pu­vi­mo bak­te­ri­joms ne­be­lie­ka pa­lan­kios gy­vy­bi­nės ter­pės, o de­guo­nis suak­ty­vi­na­mas da­ly­vau­ti ae­ro­bi­nia­me pro­ce­se. Nau­do­jant šį pro­duk­tą amo­nia­kas neiš­ga­ruo­ja, o su­si­da­ro trę­šia­mam po­vei­kiui svar­bus amo­nio azo­tas, ku­ris ne­ga­ruo­ja ir ne­tu­ri kva­po. Vyks­tant kom­pos­ta­vi­mo pro­ce­sui, vie­to­je pu­vi­mo smar­kiai ma­žė­ja li­gas su­ke­lian­čių pa­to­ge­ni­nių mik­roor­ga­niz­mų, gau­sė­ja mik­roe­le­men­tų kie­kis, o tai ge­rai to­le­ruo­ja au­ga­lai. Pa­sak pa­šne­ko­vės, pa­vyz­džiui, ir Vo­kie­ti­jos ūki­nin­kams, ir gy­ven­to­jams, šis pro­duk­tas pa­dė­jo iš­spręs­ti ne­ma­lo­naus kva­po ir tar­šos pro­ble­mas. Nau­do­jant šį eko­lo­giš­ką ir ap­lin­kai ne­kenks­min­gą pre­pa­ra­tą, kai­me gy­ve­nan­tys žmo­nės ne­tu­rė­tų jaus­ti ne­ma­lo­naus kva­po ir ki­tų nei­gia­mų pa­sek­mių. Šių pro­duk­tų dė­ka leng­viau rū­pin­tis tvar­tų hi­gie­na ir ap­lin­ka. Jų efek­ty­vu­mas pa­tvir­tin­tas ES te­ri­to­ri­jo­je at­li­kus il­ga­lai­kius ty­ri­mus, ku­rie yra reikš­min­gi ne tik sėk­min­gai vyk­dant au­ga­li­nin­kys­tės veik­lą, bet taip pat van­dent­var­kos p­ro­ce­sams, t. y. sie­kiant už­tik­rin­ti že­mės ūkio įmo­nių pel­nin­gu­mą, grun­ti­nio bei ge­ria­mo­jo van­dens, eže­rų, tven­ki­nių, ki­tų van­dens tel­ki­nių ir upių ap­sau­gą.

„Mū­sų veik­la grin­džia­ma ver­ty­bė­mis, ry­šiu su žmo­nė­mis, ap­lin­ka, to­dėl sa­vo atei­tį sie­ja­me su drau­giš­ka veik­la ap­lin­kai ir žmo­nėms“, – tei­gia ji ir pa­sa­ko­ja, kad dau­gu­ma ūkių šian­dien sa­vo veik­lą grin­džia „ža­lio­jo ūkio“ fi­lo­so­fi­ja, ku­rios pa­grin­di­nis ak­cen­tas – na­tū­ra­lus že­mės ūkio pro­duk­ci­jos pa­nau­do­ji­mas. Kar­vės ga­mi­na ne tik pie­ną, bet ir na­tū­ra­lią trą­šą, ku­ria trę­šia­mi lau­kai, o juo­se na­tū­ra­liai, be che­mi­jos au­gi­na­mos įvai­rios kul­tū­ros, ku­rios svei­kų mais­to pro­duk­tų pa­vi­da­lu pa­ten­ka ant žmo­nių sta­lo.

Di­džiau­sias darb­da­vys kraš­te

Žvirb­lo­nių že­mės ūkio bend­ro­vė yra di­džiau­sias darb­da­vys Žvirb­lo­nių kai­me bei vi­so­je se­niū­ni­jo­je. Gy­vu­li­nin­kys­tė yra vie­na iš pa­grin­di­nių veik­lų. Šian­dien bend­ro­vė­je dir­ba 102 dar­buo­to­jai, ak­ty­viau­sio se­zo­no me­tu šis skai­čius pa­di­dė­ja iki 115. Bend­ro­vė per me­tus su­mo­ka dau­giau kaip mi­li­jo­ną eu­rų įvai­rių mo­kes­čių. Šiuo me­tu Žvirb­lo­nių že­mės ūkio bend­ro­vė yra priė­mu­si spren­di­mą dėl pie­ni­nin­kys­tės komp­lek­so plėt­ros ir pla­nuo­ja lai­ky­ti 1498 mel­žia­mas kar­ves. Nu­ma­to­ma, kad dau­gės dar­bo vie­tų.

„Ti­kiu, kad ženk­liai pri­si­dė­da­mi prie ra­jo­no biu­dže­to for­ma­vi­mo, tam­pa­me reikš­min­ga kai­mo gy­ve­ni­mo da­li­mi, – sa­kė V. Krau­ju­tie­nė. – Taip pat ti­kiu, kad mes ženk­liai pri­si­dė­si­me prie to, kad lie­tu­viš­kas pie­nas tap­tų mū­sų ša­ly­je pa­ga­min­tų pro­duk­tų, gar­si­nan­čių mū­sų Lie­tu­vą, da­li­mi.“

Užs. Nr. 413747