Paroda pakvietė diskusijai apie Šiaulių dvasią

Pa­ro­da pa­kvie­tė dis­ku­si­jai apie Šiau­lių dva­sią

Ket­vir­ta­die­nį Šiau­lių fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je vy­ko Vla­do Mi­ka­laus­ko pa­ro­dos „Šiau­liai. Vil­niaus gat­vė“ pri­sta­ty­mas ir dis­ku­si­ja „Fo­tog­ra­fi­ja ir Šiau­lių „vie­tos dva­sia“.

Šiau­lių dva­sios ieš­ko­jo me­no­ty­ri­nin­kai pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus, Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis, fo­tog­ra­fas Ed­var­das Ta­mo­šiū­nas, is­to­ri­kė, mu­zie­ji­nin­kė Vi­li­ja Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė, ren­gi­nį ve­dė is­to­ri­kas, mu­zie­ji­nin­kas Gied­rius Gai­da­ma­vi­čius.

Šiuo me­tu Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je vei­kia dvi pa­ro­dos, pri­sta­tan­čios Šiau­lius.

V. Mi­ka­laus­ko (1942–2011) fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Šiau­liai. Vil­niaus gat­vė“ bu­vo ati­da­ry­ta va­sa­rio mė­ne­sį. Fo­tog­ra­fi­jo­se už­fik­suo­ta Vil­niaus gat­vė praė­ju­sio am­žiaus de­vin­tojo de­šimt­me­čio vi­du­ry­je. Pir­mą kar­tą ši pa­ro­da Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je bu­vo eks­po­nuo­ja­ma 1986 me­tais, mi­nint Šiau­lių gim­ta­die­nį.

Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus stu­di­jo­je nuo ko­vo 16 die­nos vei­kia E. Ta­mo­šiū­no pa­ro­da „bu­vo ir yra“. Fo­tog­ra­fas se­ną­ja tech­ni­ka nau­ju žvilgs­niu įam­ži­no XX am­žiaus pir­mos pu­sės se­nų­jų meist­rų nu­fo­tog­ra­fuo­tas Šiau­lių mies­to vie­tas.

Dvi pa­ro­dos at­spin­di Šiau­lių gy­ve­ni­mą nuo tar­pu­ka­rio iki šių die­nų.

Kas Šiau­lius jun­gia su anks­tes­nė­mis epo­cho­mis, de­šimt­me­čiais? Ar po dvie­jų pa­sau­li­nių ka­rų, vie­šų­jų erd­vių per­pla­na­vi­mų Šiau­liai tu­ri sa­vo „ge­nius lo­ci“ – vie­tos dva­sią? Kur ji sly­pi? Į šiuos klau­si­mus ban­dė at­sa­ky­ti dis­ku­si­jos da­ly­viai.

„At­pa­žįs­tu ar neat­pa­žįs­tu mies­tą? Šiau­liai ar ne Šiau­liai?“ – šios min­tys pir­miau­sia ki­lo V. Rim­kui, žiū­rint V. Mi­ka­laus­ko pa­ro­dą.

V. Rim­kus mies­to at­pa­žįs­ta­mu­mo ženk­lus iš­sky­rė ir kal­bė­da­mas apie skir­tin­gus laik­me­čius: nuo tar­pu­ka­rio šių die­nų.

Pro­fe­so­rius ak­cen­ta­vo, kad Šiau­liai bu­vo su­griau­ti per abu ka­rus ir kė­lė klau­si­mą, ar šian­die­ni­nio mies­to bu­vi­me ir at­vaiz­da­vi­me at­si­spin­di mies­to gi­mi­mas iš griu­vė­sių.

Pa­sak V. Ulins­ky­tės-Bal­zie­nės, daug de­šimt­me­čių bu­vo ga­jus ste­reo­ti­pas, kad Šiau­liai yra nau­jas mies­tas. Net­gi tar­pu­ka­rio ar­chi­tek­tū­ros pa­sta­tus daug kas ir šian­dien iden­ti­fi­kuo­ja kaip so­viet­me­čio ar­chi­tek­tū­rą.

„Praei­ties šian­die­nos mies­te yra la­bai daug, tik ar ją mes at­pa­žįs­ta­me – la­bai svar­bus klau­si­mas. Kai neat­pa­žįs­ta­me, nei­den­ti­fi­kuo­ja­me, ne­sup­ran­ta­me to, kas yra iš­li­kę, ver­tės, pa­tys ir nai­ki­na­me re­konst­ruo­da­mi, per­tvar­ky­da­mi“, – sa­kė V. Ulins­ky­tė.

E. Ta­mo­šiū­nas da­bar­ti­nius Šiau­lius fo­tog­ra­fa­vo žvelg­da­mas į se­ną­sias nuo­trau­kas. Ne vi­sa­da bu­vo leng­va at­pa­žin­ti vie­tas – mies­tas la­bai pa­si­kei­tęs.

Pa­sak V. Kin­či­nai­čio, vie­tos dva­sia yra gy­ve­ni­mas. Jo aki­mis, V. Mi­ka­laus­kas įam­ži­no ne tik Vil­niaus gat­vę, bet pa­tei­kė kas­die­ny­bės mik­rois­to­ri­jų die­no­raš­tį: „Per tas aki­mir­kas jau­čia­me, kaip sru­ve­na vie­tos dva­sia. Vie­tos dva­sios nė­ra rep­re­zen­ta­ci­niuo­se al­bu­muo­se“.

V. Kin­či­nai­čio ma­ny­mu, mies­to dva­sia neat­si­ran­da – ją rei­kia kur­ti. Vi­si su­ma­ny­ti šū­kiai bai­gia­si fias­ko – pa­si­tei­si­na tik kas­die­nės pa­stan­gos.

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Pla­čiau apie dis­ku­si­ją Šiau­lių fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je skai­ty­ki­te „Ato­lan­ko­se“ penk­ta­die­nį.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dis­ku­si­jo­je „Fo­tog­ra­fi­ja ir Šiau­lių „vie­tos dva­sia“ da­ly­va­vo (iš kai­rės) is­to­ri­kas, mu­zie­ji­nin­kas Gied­rius Gai­da­ma­vi­čius, me­no­ty­ri­nin­kai Vir­gi­ni­jus Kin­či­nai­tis ir pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus, fo­tog­ra­fas Ed­var­das Ta­mo­šiū­nas, is­to­ri­kė, mu­zie­ji­nin­kė Vi­li­ja Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė.