
Naujausios
Laiką dar sukiosime trejus metus
Šį sekmadienį vėl grįžtame prie vasaros laiko – laikrodžio rodykles pasuksime vieną valandą į priekį. Europos Parlamentas vakar tik pritarė siūlymui atšaukti laiko sukiojimą, bet paskutinis laikrodžio rodyklių persukimas įvyks 2021 metais.
Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, jog Letuvoje linkstama visada gyventi vasaros laiku.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Europarlamentarai – už atšaukimą
Europos Parlamentas antradienį pritarė pasiūlymui leisti šalims narėms atsisakyti laiko sukiojimo pavasarį ir rudenį.
Pagal pasiūlytą direktyvą, Europos Sąjungos (ES) narės galės nuo 2021 metų pačios nuspręsti, ar persukinės laiką viena valanda paskutinį kovo ir spalio sekmadienį.
Pasiūlymą atsisakyti laiko sukiojimo dar pernai pateikė Europos Komisija, remdamasi 2018 metų rugpjūtį atliktos visuomenės apklausos rezultatais. 4,6 milijono europiečių dalyvavo apklausoje, iš jų 84 proc. pareiškė, jog norėtų atsisakyti laikrodžių sukiojimo.
ES šalys, kurios nori visada gyventi vasaros laiku, paskutinį kartą laikrodžius persuktų 2021 metų kovą. Valstybės, kurios yra už žiemos laiką, paskutinį kartą rodykles pasuktų 2021-ųjų spalį.
ES šalys dėl laiko sukiojimo atšaukimo dar turi susitarti. Todėl parlamentarai taip pat reikalauja, jog šalys tarpusavyje suderintų pozicijas, pavyzdžiui, kad nebūtų neigiamo poveikio vidaus rinkai.
Lietuva linksta į vasaros laiką
Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vadovė Edita Banienė „Šiaulių kraštą“ informavo, jog Baltijos šalys yra sutarusios išlaikyti bendrą laiko juostą, kai ES atsisakys kasmetinio laikrodžių sukiojimo.
Lietuva buvo viena iš iniciatorių stabdyti laiko sukiojimą.
Šalyje yra atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa ir konsultacijos dėl vasaros ar žiemos laiko pasirinkimo su suinteresuotomis institucijomis.
Visuomenės nuomonės tyrimas, kurį Susisiekimo ministerijos užsakymu pernai lapkričio mėnesį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, parodė, kad šeši iš dešimties (62 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų būtų linkę pasirinkti nuolatinį vasaros laiką.
Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai.
Kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas atsakė, kad jam tai nesvarbu, neaktualu arba neturi aiškios nuomonės, kurį variantą pasirinkti.
Šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau panaudoti dienos šviesą.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
Koks poveikis sveikatai?
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog Lietuvoje tyrimas dėl laiko sukiojimo poveikio žmogaus sveikatai nėra atliktas.
2016 metais instituto specialistų buvo atlikta tik pasaulio mokslinių publikacijų apie vasaros laiko įvedimo/atšaukimo poveikį žmonių sveikatai apžvalga.
Europoje, JAV ir Kanadoje atliktų tyrimų duomenimis, vasaros laiko įvedimas neigiamai veikia žmogaus miego trukmę ir kokybę, nes prie naujo socialinio laiko prisitaikoma ne iš karto ir ne be pasekmių: gali sumažėti miego efektyvumas, pasireikšti mieguistumas ir panašiai.
Tačiau tyrimų rezultatai apie poveikį sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis, nelaimingiems atsitikimams keliuose ir darbe, psichikos sveikatai yra prieštaringi, o dalis jų dėl metodologinių trūkumų nepatikimi.
„Apibendrinus mokslinių tyrimų rezultatus nebuvo galima pateikti vienareikšmiško atsakymo, kokį poveikį vasaros laikas daro žmonių sveikatai, nes jo poveikis nėra pakankamai ištirtas“, – sakė R. Valintėlienė.
Naujausias Suomijos Turku universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad po vasaros laiko įvedimo pirmąsias dvi dienas didėja išeminio insulto rizika – buvo 8 procentais didesnė, palyginti su kitais laikotarpiais. Rizika patirti išeminį insultą sergantiems vėžiu ir vyresnio amžiaus asmenims buvo atitinkamai 25 proc. ir 20 proc. didesnė iš karto po vasaros laiko įvedimo, palyginti su kitais laikotarpiais.
Tad mokslininkai priėjo išvados, kad, nors apibendrinus visos savaitės po vasaros laiko įvedimo hospitalizacijos atvejus pokyčių nebuvo nustatyta, vis dėlto per pirmąsias dvi dienas stebėtas padidėjęs hospitalizacijų dėl išeminio insulto skaičius, galimai susijęs su laiko pasikeitimu.
Laiko žirklės
Šiaulių vietos laiką rodo saulės laikrodis ant Katedros sienos. Galima vietos laiką pasitikrinti ir Saulės Laikrodžio aikštėje. Aikštėje šešėlis nuo Šaulio kolonos, kai saulė būna aukščiausiame taške – vietos laiku 12 valandą – krinta tiesiai ant tako link koplytėlės.
Abu šie saulės laikrodžiai rodo, kad žiemos laikas, kuriuo dar šią savaitę gyvename, ir vietos laikas skiriasi apie 40 minučių. Persukus laikrodžio rodykles valandą pirmyn į vasaros laiką tas skirtumas padidės iki 1 valandos 40 minučių.
Lietuva priklauso antrai laiko juostai, tik nedidelė dalis (Klaipėda, Klaipėdos kraštas) – pirmai laiko juostai. Antrai laiko juostai priklauso ir Latvija, ir Estija.
„Mums artimesnis būtų žiemos laikas, – sako Vacys Jankus, Šiaulių universiteto gimnazijos mokytojas, mokslininkas, astronomas. – Bet daug kur šalyse jis yra pakoreguotas. Sovietmečiu pas mus jau buvo įvestas vadinamasis dekretinis laikas – valandą į priekį pasukta laikrodžio rodyklė. Jeigu dabar visada liktume prie vasaros laiko, tai gyventume kaip trečioje laiko juostoje.“
Trečiai laiko juostai priklauso tokios šalys, kaip Ukraina, Baltarusija, dalis europinės Rusijos. Lenkija laikosi pirmos laiko juostos, nors dalis jos teritorijos yra antroje laiko juostoje.
„Aš pats labai sunkiai prisitaikau prie laiko sukiojimo, ypač, kai įvedamas vasaros laikas, – sako V. Jankus. – Bet manau, kad mums optimaliausia būtų likti prie vasaros laiko.“
Jis svarsto, jeigu liksime prie žiemos laiko, o vasarą saulė anksti teka, tuomet reikėtų keisti darbo valandas – vasarą anksčiau pradėti darbą.
„Vėl reikėtų kažką kaitalioti, kad rytais nepramiegotume šviesos, – teigia mokslininkas. – Saulė viską reguliuoja – į ją turėtume orientuotis, kaip paukščiai, gyvūnai orientuojasi. Prie vasaros laiko, nors jis ir pusantros valandos skiriasi nuo vietos laiko, daugiau šviesos turėtume aktyviu paros metu.“
„Iš tiesų kaip pripranti, taip yra gerai, labiausiai vargina pats laiko kaitaliojimas, – sako V. Jankus. – Man, pavyzdžiui, neužtenka savaitės prisitaikyti prie naujo laiko.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Astronomas Vacys Jankus, Šiaulių universiteto gimnazijos mokytojas, sako, jog labiausiai vargina laiko kaitaliojimas: „Optimaliausia mums būtų likti prie vasaros laiko.“
Šv. Petro ir Pauliaus katedros saulės laikrodis rodo 12 valandų 40 minučių.
Palyginimui: tuo pat metu kolegos laikrodis rodo 13 valandų 23 minutes – skirtumas apie 40 minučių.
Saulės Laikrodžio aikštės kolonos šešėlis rodo valandas vietos laiku.