Kaip vertinate „Šiaulių“ krepšinio klubo sezoną?

APK­LAU­SA

Kaip ver­ti­na­te „Šiau­lių“ krep­ši­nio klu­bo se­zo­ną?

Šiau­lių krep­ši­nio ko­man­da „Šiau­liai“ pa­si­ro­dy­mą „Bet­sa­fe-LKL“ 2018–2019 me­tų se­zo­ne bai­gė pa­sku­ti­nė­je, de­šim­to­jo­je, vie­to­je. Šie­met „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kai iš­ko­vo­jo 7 per­ga­les ir pa­ty­rė 29 pra­lai­mė­ji­mus.

„Šiau­liams“ trum­pam bu­vo pa­vy­kę at­si­plėš­ti nuo dug­no ir ap­lenk­ti Kė­dai­nių „Ne­vė­žį“, net at­si­ra­do teo­ri­nių ga­li­my­bių pa­tek­ti į at­krin­ta­mą­sias, ta­čiau ar­tė­jant re­gu­lia­ria­jam se­zo­nui į pa­bai­gą kė­dai­niš­kiai vėl nu­stū­mė „Šiau­lius“ į pa­sku­ti­nę vie­tą.

Ypač pra­stas „Šiau­liams“ bu­vo 2016–2017 me­tų se­zo­nas, bet po jo šiau­lie­čiai su­ge­bė­jo at­si­ties­ti ir praei­tą se­zo­ną bai­gė penk­tojo­je vie­to­je.

Ką krep­ši­nio mė­gė­jai ma­no apie šį „Šiau­lių“ se­zo­ną?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Šiau­lių“ tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka po pa­sku­ti­nių rung­ty­nių šia­me se­zo­ne sa­kė, kad per daug pa­si­ti­kė­jo jau­ni­mu, taip pat pri­pa­ži­no, kad bu­vo ap­si­rik­ta su le­gio­nie­riais.

25 me­tai klu­bui ir ant­ras pra­sčiau­sias se­zo­nas

Arū­nas PET­RAI­TIS, žur­na­lis­tas, spor­to is­to­ri­kas, kny­gų au­to­rius:

– Sun­ku ko­men­tuo­ti ant­rą pa­gal blo­gu­mą (2016–2017 me­tais bu­vo vos 6 per­ga­lės) re­zul­ta­tą per vi­są klu­bo gy­va­vi­mo 25-me­tį, ku­rį pa­žy­mi­me kaip tik šie­met.

Išs­kir­čiau tai, jog ne­bu­vo (ar bu­vo vos epi­zo­diš­kai) ge­ros gy­ny­bos, ku­ria vi­sa­da gar­sė­jo tre­ne­rio An­ta­no Si­rei­kos mo­kyk­la. Pa­me­nu, tre­ne­ris yra sa­kęs, jog „kiek iš­si­rei­ka­lau­si, tiek ir tu­rė­si“.

Ne­pa­tai­ky­ta, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis pa­na­šaus biu­dže­to eki­po­mis, ir su le­gio­nie­riais ar ži­no­mais lie­tu­viš­kais vei­dais: be jų in­dė­lio „da­rant re­zul­ta­tą“ šian­die­ni­nės LKL iš­ties pa­jė­gių ko­man­dų „gir­no­se“, var­gu ar įma­no­ma ap­siei­ti.

Su­vo­kiu, kad pa­ta­ri­nė­ti „Šiau­lių“ pro­fe­sio­na­lams, kri­tiš­kai įver­ti­nu­siems se­zo­no re­zul­ta­tus, pui­kiai su­vo­kian­tiems pro­ble­ma­ti­ką, de­ri­nan­tiems no­rus su tu­ri­mais re­sur­sais ir ga­li­my­bė­mis, ir­gi nė­ra pa­ts dė­kin­giau­sias už­siė­mi­mas.

Kai kas nu­ste­bi­no, kai kas nu­liū­di­no

Vy­gin­tas ALI­ŠAUS­KAS, Šiau­lių 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius, krep­ši­nin­kų au­tog­ra­fų ir su krep­ši­niu su­si­ju­sių ženk­le­lių ko­lek­ci­nin­kas:

– Šis se­zo­nas „Šiau­liams“ tik­rai ne­bu­vo vy­kęs ne tik užim­ta vie­ta tur­ny­ri­nė­je len­te­lė­je, bet ir pa­čiu žai­di­mu.

Po sėk­min­gai su­žais­tų rung­ty­nių sek­da­vo la­bai pra­stos, be ug­ne­lės ir daž­niau­siai sa­vo na­mų are­no­je.

Trū­ko tik­ro ly­de­rio, ku­ris bū­tų ėmę­sis ini­cia­ty­vos sun­kiais mo­men­tais ar rung­ty­nių pa­bai­go­je, dėl to ko­man­da pra­ra­do ke­lias la­bai svar­bias per­ga­les, ku­rios tik­rai bū­tų lei­du­sios pa­tek­ti į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas.

Ta­čiau yra ir kuo pa­si­džiaug­ti. Nus­te­bi­no An­ta­nas Ud­ras, Be­nas Gri­ciū­nas, ne­ma­žą žings­nį pir­myn žen­gė Eval­das Šau­lys ir Kris­tu­pas Že­mai­tis. Vi­są se­zo­ną ge­rai ko­vo­jo ir pa­vyz­dį ro­dė ko­man­dos ka­pi­to­nas Ar­mi­nas Ur­bu­tis.

Krep­ši­nis Šiau­liuo­se tik­rai ne­mirs. Pa­sis­tip­ri­nus va­sa­rą ke­liais vy­ku­siais le­gio­nie­riais ar ta­len­tin­gais lie­tu­viais, ga­lė­tu­me ki­tą se­zo­ną tu­rė­ti šū­kį „Mes vėl grįž­ta­me“ ir se­zo­no pa­bai­go­je vėl vi­si pa­si­da­bin­ti gel­to­nais marš­ki­nė­liai su už­ra­šu – „Mes ir vėl su­grį­žo­me“.

To lin­kiu ko­man­dos va­do­vams, tre­ne­riams ir žai­dė­jams.

Vil­ties yra

Dia­na ŠTI­TI­LIE­NĖ, „Šiau­lių“ ko­man­dos ger­bė­ja:

– Sup­ran­tu, kad po ne­sėk­min­go se­zo­no, kai mū­sų mies­to ko­man­da li­ko 10 vie­to­je, kri­ti­kuo­ti bū­tų leng­viau­sia. Sa­ko­ma, mes vi­si esa­me krep­ši­nio „eks­per­tai“, jei tik nea­be­jin­gi šiai spor­to ša­kai.

Daug emo­ci­jų, azar­to, nu­si­vy­li­mų te­ko pa­tir­ti žiū­ro­vams, ste­bint Šiau­lių ko­man­dos žai­di­mą. Džiu­gu, kad iš­ti­ki­miau­si sir­ga­liai po pra­lai­mė­tų rung­ty­nių ir to­liau ak­ty­viai lan­kė­si Šiau­lių are­no­je iki pat se­zo­no pa­bai­gos. Sma­gu bu­vo ste­bė­ti are­no­je, kaip gra­žiai šo­ka Šiau­lių klu­bo šo­kė­jos.

Ži­no­ma, la­biau­siai įsi­rė­žė į at­min­tį per­ga­lės, be­rods, jų bu­vo sep­ty­nios. Ypač man įsi­mi­nė vie­na iš jų, kai 24 taš­kų de­fi­ci­tą tu­rė­ję Šiau­liai iš­ko­vo­jo per­ga­lę prieš Prie­nų „Sky­cop“. Tai su­tei­kė vil­ties, jog ko­vin­gu­mo šiai jau­nai ko­man­dai su pa­ty­ru­siu tre­ne­riu A. Si­rei­ka ne­trūks.

Ti­kiuo­si, jog ko­man­da pa­da­rys iš­va­das bei pa­si­mo­kys iš sa­vo klai­dų. Kai ko­man­dos na­riai jau­čia vie­nas ki­tą, tai ir sėk­mė ne­nu­si­su­ka. Ti­kiuo­si, jog ma­no mėgs­ta­miau­si žai­dė­jai Eval­das Šau­lys, šiau­lie­tis Ig­nas Vait­kus, ka­pi­to­nas Ar­mi­nas Ur­bu­tis liks ko­man­do­je ir ki­tą se­zo­ną. O mū­sų mies­to krep­ši­nio ko­man­dai ne­trūks rė­mė­jų.

As­me­ni­nė nuo­tr.

Lau­kia se­zo­no ap­ta­ri­mas

Gin­ta­ras JA­SIŪ­NAS, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Kū­no kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas:

– Nė­ra ko žo­džių vy­nio­ti į va­tą – se­zo­ną ver­ti­nam pra­stai. Tei­gia­ma pu­sė ta, kad klu­bas yra pa­si­rin­kęs jau­ni­mo ug­dy­mo kryp­tį.

Ko ge­ro, komp­lek­tuo­jant ko­man­dą, ypač le­gio­nie­rių kor­pu­są, gal­būt bu­vo pa­da­ry­ta klai­dų, o gal­būt ne­pa­si­se­kė. Ir iš­tai­sy­ti tas klai­das se­zo­no me­tu ne­pa­vy­ko, nes tur­būt bu­vo su­dė­tin­ga.

Kal­bant apie fi­nan­si­nę klu­bo pu­sę, sun­ku ver­tin­ti. Praei­tais me­tais bu­vo vie­šai pa­skelb­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je da­ly­vau­jan­čių klu­bų biu­dže­tai, bet jie tik­rai nė­ra tiks­lūs, ka­dan­gi dau­gu­ma klu­bų ne­vie­ši­na to­kių da­ly­kų, ypač rė­mė­jų pa­ra­mos. Mes ma­no­me, kad mū­sų biu­dže­tas vie­nas iš ma­žes­nių ly­go­je, bet dar ne­reiš­kia, kad tai – pa­tei­si­na­ma prie­žas­tis.

No­ri­si ki­tam se­zo­nui pa­lin­kė­ti, kad klu­bas la­biau kon­cent­ruo­tų­si į žai­dė­jų pa­rin­ki­mo ko­ky­bę. Aiš­ku, va­dy­ba tu­rė­tų taip pat stip­riau dirb­ti ne­gu vi­sa­da, kuo tiks­liau for­muo­tų ko­man­dą, jos vi­zi­ją, dar­bus, tiks­lus, kad ki­tas se­zo­nas bū­tų sėk­min­ges­nis.

No­ri­si pa­dė­ko­ti iš­ti­ki­miems žiū­ro­vams. Bu­vo sa­vo­tiš­kas fe­no­me­nas – nors ko­man­dai ir ne­si­se­kė, sir­ga­liai ją pa­lai­kė. Tai la­bai džiu­gi­na.

Be­tar­piš­kas Sa­vi­val­dy­bės bend­ra­vi­mas su klu­bu vyks­ta, ka­dan­gi Sa­vi­val­dy­bė yra klu­bo da­li­nin­kė. Se­zo­no ap­ta­ri­mas pla­nuo­ja­mas ge­gu­žės pa­bai­go­je. Klu­bas pa­rengs ata­skai­tą, ir kal­bė­si­mės, ką ga­li­me to­bu­lin­ti.

Di­de­lės ri­zi­kos klu­bui iš­kris­ti iš ly­gos nė­ra, nes jau da­bar aiš­ku, kad Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos pir­me­ny­bių nu­ga­lė­to­jas ne­tu­ri tech­ni­nių ga­li­my­bių atei­ti į LKL, ne­tu­ri tin­ka­mos spor­to sa­lės. Tai­gi, kri­ti­mo ne­bus, bet tai nė kiek ne­guo­džia. No­ri­si pa­lin­kė­ti, kad kuo kon­cent­ruo­čiau klu­bas or­ga­ni­zuo­tų sa­vo dar­bą.

Kal­bi­no Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.