
Naujausios
Kiemuose tęsiasi Pietinio istorija
Šiaulių pietinio rajono daugiabučių kieme ketvirtadienio vakarą rinkosi kaimynai, suko į jų kiemą miestiečiai iš kitų kvartalų.
Vaikai ant asfalto užrašė „Mes mylim savo kiemą“, o rašytojas Rimantas Kmita, garsiojo romano „Pietinia kronikas“ autorius, sakė: „Pietinis yra visur“. Kvietė gaivinti bendrystę ir kiemų kultūrą, nes ji – neatsiejama Šiaulių tapatybės dalis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Kiemo kultūros nebėra“
Gardino gatvės 21, 23, 25 daugiabučių kieme vyko pirmasis renginys iš ciklo „Kiemai“, kurį sumanė ir įgyvendina Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Kas į kiemą išėjo pamatęs pastatytų suoliukų eiles, scenos pakylą ir vaikiną, dainuojantį ir grojantį gitara. Kas perskaitė skelbimą laiptinėje, kas sužinojo apie renginį iš „Šiaulių krašto“. Sutikome savo skaitytojų, užsukusių į šį kiemą ir iš kitų kvartalų.
Praeivius iš gatvės atviliojo muzika – dainavo ir grojo studentas Domas Ročka iš Šiaulių universiteto.
„Išgirdom, kad kažkas dainuoja, groja, atėjom pasižiūrėti, patys esame iš Lieporių, – sakė kalbinta sutuoktinių pora. – Bus Rimantas Kmita? Kaip įdomu, žinom jo „Pietinia kronikas“.
„Kiemo kultūros nebėra, į kiemą pabendrauti su kaimynais nebeišeiname, gerai, jeigu su laiptinės kaimynais pasisveikiname, – pasidalijo Kristina, išėjusi į kiemą su antroke dukra ir mažyliu sūneliu. – Mamos su vaikais Beržynėlio parke dabar buriamės, bendraujame.“
Pietiniame pati augo ir prisimena, jog kiemas anksčiau buvo pagrindinė susitikimų su draugais vieta, o ir senjorų daugiau išeidavo ant suoliukų pasėdėti, pasišnekučiuoti.
Pietinis visur ir Gitanas visur
Kiemas užsipildė jaunais ir vyresniais miestiečiais, žaidė, lakstė vaikai.
Lipo ant scenos bendrauti į gimtąjį Pietinį atvykęs rašytojas, literatūros kritikas Rimantas Kmita. Su juo diskutuoti sėdo Remigijus Ruokis, kultūros renginių organizatorius. Jis taip pat kažkada Pietiniame gyveno – „bendrike“ su ilgu koridoriumi ir bendrais visiems dviem sanmazgais.“
Užsimezgus dialogui, į kiemą su palyda užsuko ir tarp publikos atsisėdo netikėtas svečias, R. Ruokio įvardytas „Gitanu“, su kuriuo kartu „dainavę berniukų chore“.
Kiemas mandagiai paplojo nuo suoliuko pakilusiam kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai, kuris tą vakarą Šiauliuose tiesiog buvo visur.
Vakar socialiniuose tinkluose kai kas ironiškai eiliavo: „Sukau į Kmitos Pietinį, pataikiau į Gitano suktinį“. Bet „suktinis“ buvo tylus – rengėjai nesuteikė kandidatui žodžio, nesutiko kultūros renginio painioti su politika. Tad svečias po keliolikos minučių pasuko iš kiemo.
„Būk laisvas“
Diskusijos tema buvo „Pietinia istorijas i žmones“ ir dialogo vedėjai dalijosi savo išgyventomis istorijomis.
R. Kmita skaitė į savo romaną sudėtą žmonių judėjimo manifestą „Pietinis yra visur“.
„...Pietinis nėra geresnis už kitus, toks pat, kaip visi, toks pat, kaip ir tu. Nėra blogų viečikių... Pietinis yra visur, Pietinis yra išsilaisvinims. Būk koks esi, kalbėk, kaip kalbi, galvok, ką galvoji – visur taip galvoj ir kalb. Kalbėk ne kaip reik, o kaip kalbi – būk laisvas“, – įdėmiai kiemas klausėsi manifesto žodžių.
Rašytojas pasidalijo neįsivaizdavęs, kad „Pietinia kronikas“, kurias rašė šiaulietiška šnekta, turės pasisekimą. Romanas jau išverstas į ukrainiečių kalbą ir verčiamas į vokiečių kalbą. Šiauliuose dabar net ekskursijos po Pietinį vyksta – tris su puse valandos trunka. Rašytojo žodžiais, kas galėjo patikėti, kad taip bus.
Iš Šiaulių kilusi režisierė Eglė Vertelytė rašo filmo scenarijų pagal „Pietinia kronikas“, planuoja ir filmą.
„Neišmeskite iš spintų drabužių, kuriuos nešiojote 1986–1990 metais, galėsite filmuotis“, – tikino R. Ruokis. Jo nuomone, filmavimas tik Pietiniame turėtų vykti. Niekuo jis nepasikeitęs nuo to laikmečio. Daugiabučiai apskurę – „neturit pinigų renovacijai“, o šiaip nieko netrūksta.
„Tik kapinių ir turgaus, – pasvarstė R. Kimta. – Bet turgų „Akropolis“ dabar atstoja.“
O bendrystę reikia gaivinti. Ar dar brazdinama kieme gitara? Ar žaidžiamas tinklinis, krepšinis, futbolas ar regbis? Vienintelė ranka pakilo, kai R. Kmita paklausė, kas žino regbio taisykles.
Aktualiai skambėjo romano citatos: „Tu nemiegok miegajame rajone – išeik iš savo kamurkės. Išjunk televizorių, kalbėk apie tikrus dalykus. Nesvarbu, kas tu esi – svarbu visų gyvenims ir visų istorijas – fabriko darbininko, rūbininkės gyvenims ar taksista gyvenims nėr mažiau vertings nei mera, direktoriaus ar kuniga. Kiekvieno gyvenims yra teisybė. Gyvenimas yra svarbiau nei politika.“
Diskusijų kieme dar bus: diskusija „Patirtys, kurias paveldime“ vyks tarp aktoriaus, knygų autoriaus Mariaus Repšio ir poeto, dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus birželio 8 dieną 17.30 valandą Pietinio bulvare prie Architektų gatvės 8C.
Rengėjai sako, jog nori skatinti ne tik skaitymo iniciatyvas. Vieniems norima priminti, o kitiems pasiūlyti atrasti kiemų erdvę kaip bendravimo vietą, kurioje gali susitikti, kalbėtis, diskutuoti, įgyvendinti sumanymus.
Kiemo kultūrą, R. Kmitos žodžiais, palaiko pojūtis, jog čia tavo namai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pietinio daugiabučių žmonės į renginį pakviesti prisiminti kiemo erdvę, kaip susitikimų, pokalbių, diskusijų vietą.
Vaikai rado kuo užsiimti, kol suaugusieji klausėsi diskusijos.
Dialogą mezgė kultūros renginių organizatorius Remigijus Ruokis (kairėje) ir rašytojas, literatūros kritikas Rimantas Kmita, savo romanu „užkūręs“ Pietinio mitą. Grojo ir dainavo studentas Domas Ročka.
Rimantas KMITA: „Tu nemiegok miegamajame rajone – išeik iš savo kamurkės. Išjunk televizorių – kalbėk apie tikrus dalykus.“