
Naujausios
Pelnai susitraukė
Bene labiausiai sumažėjo AB "Šiaulių energija" pelnas. Nors pardavimų pajamos išaugo 1,5 milijono eurų, 2018 metų pelnas siekė tik 661,6 tūkstančio eurų, kai 2017 metais buvo 2,2 milijono eurų.
A. Bartulis aiškino, kad metai "Šiaulių energijai" buvo "jautrūs", nes ji "turėjo pareigą apie 2 milijonus eurų viršpelnio grąžinti vartotojams". Tai reiškia, kad prieš kelis metus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintoje šilumos kainoje buvo įskaičiuotos sąnaudos didesnės, nei patyrė šilumos gamintojas. Tai įvyko dėl nupirkto pigesnio biokuro, kitų priežasčių ir šis viršpelnis turi būti grąžinamas vartotojams.
Didžiule nesėkme J. Bartulis vadina praėjusią vasarą ženkliai išaugusią biokuro kainą, kuri padidino paslaugos savikainą. "Šiaulių energijos" kuro sąnaudos per praėjusius metus ūgtelėjo 2,7 milijono eurų.
"Vasarą išaugus biokuro kainai valstybė tinkamai neįsikišo į šį procesą ir jis nuėjo toks, koks nuėjo. Šilumos gamintojams teko pirkti biokurą už brangesnę kainą, ir tai atsiliepė rezultatui. Per visą Lietuvą gyventojų įsiskolinimas šilumos tiekėjams išaugo iki 40 milijonų eurų. Dėl biokuro padidintas šilumos tarifas darė įtaką ne tik mūsų ekonomikai, bet ir šalies gyventojų mokumui", – komentavo Administracijos direktorius.
Kitos didžiosios savivaldybės įmonės "Šiaulių vandenų" pliusas dėl išaugusių gamybos sąnaudų susitraukė 233 tūkstančiais eurų ir pernai siekė 425 tūkstančius. Įmonės išlaidas išaugino padidėję darbuotojų atlyginimai, daugiau pinigų išleista technologinėms medžiagoms, kurui, dujoms ir kitkam.
Abi įmonės įgyvendina visą eilę didelių infrastruktūrinių projektų. Anot A. Bartulio, ir "Šiaulių vandenys", ir "Šiaulių energija" skuba iki šio finansinio laikotarpio pabaigos (2020 metų) užbaigti kuo daugiau projektų. "Akcininkų susirinkimuose suteikėme teisę imti kredito linijas, kad galėtų prisidėti būtinąja dalimi, kad laimėtų kuo daugiau projektų ir galėtų juos įgyvendinti", – aiškino Administracijos vadovas.
Neturime tokios prabangos ir galimybių nesant paklausai ir rinkai laikyti 9 žmones ir mokėti jiems atlyginimus, kai jie negeneruoja įmonei jokių pajamų.
"Busturas" nudžiugino
Vienai savivaldybės įmonei 2018 metai, anot Administracijos vadovo, buvo ypač sėkmingi. Tai – "Busturui", kuris ne tik gerokai atnaujino autobusų parką, bet ir sugeneravo 276 tūkstančius eurų pelno. Per metus šis rezultatas ūgtelėjo 31 tūkstančiu.
Įmonė savo teigiamų rezultatų priežastimi nurodo sumažintą darbuotojų skaičių nuo 390 iki 363 ir sumažėjusias nusidėvėjimo sąnaudas už naujus 8 autobusus.
"Ne tik autobusai atnaujinami. Daug padaryta darbuotojų darbo sąlygoms pagerinti. Suremontuotos buitinės patalpos, remonto sąlygos pagerintos", – sakė A. Bartulis.
UAB "Pabalių turgus" už praėjusius metus skaičiuoja beveik 50 tūkstančių eurų pelną, nors palyginti su ankstesniais metais jis 20 tūkstančių sumažėjo.
"Įmonė turi savo pelną, bet situacija rinkoje yra tokia, kad prekybininkų srautas mažėja, formuojasi naujos pirkėjų tradicijos. Turgus nebėra ta vieta, kur visuomet nusiperki pigiai ir gerai. Dėl to mažėja pelnas", – aiškina Savivaldybės administracijos direktorius, neslėpdamas, kad galvojama apie šios bendrovės privatizavimą.
Patenkintas A. Bartulis "Šiaulių gatvių apšvietimo" veikla, beveik 50 procentų paauginusia savo pelną. Pasak A. Bartulio, ši įmonė ne tik apšviečia miestą, bet ir sėkmingai dalyvauja konkursuose, laimi kitų paslaugų tiekime. Tačiau vadovas pripažino, kad yra rezervų tobulinti įmonės veiklą.
Oro uostas išlieka didžiausiu galvos skausmu
Prasčiausius ūkinės veiklos rezultatus pristato Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas – keliais tūkstančiais sumažėjęs nuostolis siekia beveik 17,5 tūkstančio.
2018 metais Šiaulių oro uostas aptarnavo 121 lėktuvą. Gerokai padaugėjo keleivių, tačiau krovinių perkrauta beveik perpus mažiau. Daugiau nei dvigubai sumažėjo ir lėktuvams užpilto kuro kiekiai.
"Nors pavyko nuostolį sumažinti, tačiau tokios komercinės veiklos plėtros, kokios tikėjomės, neįvyko. Naujoji oro uosto direktorė ėmėsi daug iniciatyvos, tačiau įmonės infrastruktūra stabdo", – pripažino A. Bartulis.
Jis vardija dvi pagrindines nesėkmės priežastis – nekokybiška skrydžiams aptarnauti infrastruktūra ir tai, kad nepavyko rasti sprendimo, kaip įteisinti turtinius santykius su Lietuvos kariuomene. A. Bartulis atskleidė, kad pastarasis klausimas keliasi į "Premjero lygmenį".
Vadovas komentavo, kad susitikimo su pagrindinių krovinių gabenimo per Šiaulių oro uostą organizatorių UAB "Rikusta" atstovais sužinojo, jog nuo 2015 metų oro uoste komercinę veiklą dar buvo galima plėtoti, buvo projektų, kurie buvo įdomūs kaip logistinės prekių gabenimo grandinės dalis. Tačiau senieji kroviniai (veršeliai ir kt.) į Šiaulių oro uostą negrįš, nes atsirado pigesnės, patogesnės schemos.
"Kitų schemų, kai krovinys lėktuvais keliauja iki Šiaulių ir vėliau perkraunamas į kitas transporto rūšis, "Rikusta" neranda. Oro uosto direktorei irgi nepavyko rasti naujų schemų", – aiškino Savivaldybės administracijos direktorius.
Tokia situacija kelia klausimą, ar tikrai Šiaulių oro uostui reikia turėti komercinį padalinį.
"Neturime tokios prabangos ir galimybių nesant paklausai ir rinkai laikyti 9 žmones ir mokėti jiems atlyginimus, kai jie negeneruoja įmonei jokių pajamų. Per artimiausias savaites bus išanalizuojama situacija ir priimami sprendimai. Jei situacija neturės galimybių keistis, bus peržiūrimas etatų sąrašas, kad šitas nuostolis nebesigeneruotų", – pranešė A. Bartulis.
Įmonė ir toliau teiks aviacijos saugumo paslaugas. Rugsėjo viduryje planuojama pradėti įrenginėti naują infrastruktūrą tiek iš Šiaulių oro uosto, tiek iš jo sklypą išsinuomavusio investuotojo UAB "Termicom" pusės. Šiaulių oro uostas galės užpilti kuro, aptarnauti į investuotojo orlaivių remonto bazę atskrendančius lėktuvus. Bet tai vyks tik po 2 metų.
"Tikėtina, kad rinkai nelabai tokių paslaugų reikia. Jei Rygos oro uostas meta milijonines subsidijas, kad pritrauktų krovinių srautus, tai nei Šiaulių oro uostas, nei Savivaldybė tokių galimybių neturi. Mes nesame pajėgūs konkuruoti. Jei per mėnesį reikia aptarnauti 4-5 lėktuvus, galima nupirkti paslaugą rinkoje, nereikia laikyti tam visos komandos", – sakė A. Bartulis.