Naujausios
Skurdo zona kultūroje nepanaikinta
Nors Vyriausybė patvirtino Ilgalaikę kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą, kultūrininkai sako, kad pinigus surys infliacija, mokesčiai. Vien šilumos kainos kitą sezoną išaugs vidutiniškai 50 procentų. Pasak kultūros įstaigų vadovų, atlyginimus reikia kelti iš karto, o ne trupinti per kelerius metus.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Perspektyva — keliems metams į priekį
Kultūros ministerija parengė programą, pagal kurią per trejus metus kultūros darbuotojų darbo užmokestis padidės iki 60 procentų, palyginus su jų darbo užmokesčiu, gautu 2008 metais.
Prioritetu pasirinkti muziejai ir bibliotekos. Bibliotekų ir muziejų darbuotojams darbo užmokestį nuo ateinančių metų sausio 1 dienos didės vidutiniškai 30 procentų.
Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų atlyginimus pirmajame etape padidins vidutiniškai 20 procentų, kultūros centrų ir kitų priskirtų kultūros šakai institucijų — 24 procentais.
Nuo 2010 metų sausio 1 dienos bibliotekų ir muziejų specialistams darbo užmokestis augs 15 procentų, teatrų ir koncertinių įstaigų specialistams — 15 procentų, kultūros centrų — 20 procentų ir kitų kultūros įstaigų — 15 procentų.
Nuo 2011 metų sausio 1 dienos bibliotekų ir muziejų specialistams algos kils 7 procentais, teatrų ir koncertinių įstaigų specialistams — 17 procentų, kultūros centrų — 9 procentais ir kitų kultūros įstaigų — 10 procentų.
Statistikos departamento duomenimis, valstybės sektoriuje dirbančio kultūros darbuotojo vidutinis mėnesinis į rankas darbo užmokestis 2007 metų IV-ąjį ketvirtį buvo 1484 litai.
Pinigus surys infliacija?
Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas į rankas vidutiniškai gauna apie 900 litų. Padalinių vedėjai turi didesnį koeficientą ir jiems mokamas priedas. Tad padalinio vedėjas gauna apie 500 litų daugiau neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius toks muziejininkas gauna šiek tiek daugiau nei 1200 litų.
„Aušros“ muziejaus direktoriui atlyginimas skaičiuojamas taip pat pagal koeficientą ir, jei Kultūros ministras skiria, jam mokamas priedas, kuris gali siekti 100 procentų atlyginimo dydžio. Kultūros ministras priedų dydį peržiūri kas pusmetį. Šiuo metu “Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza gauna daugiau nei 3000 litų.
R. Balza yra atlyginimų didinimo darbo grupės, kurią sudarė ministras Gediminas Kirkilas, narys. „Mažiausias atlyginimas iš kultūros darbuotojų sektoriaus yra muziejininkų. Siūlėme, kad nuolat būtų didinami atlyginimai, taip, kaip padaryta su mokytojais. Jiems iš kažkur pinigų atrado ir valdžia padidino atlyginimus. O mes turime laukti iki kitų metų pradžios“, — sako muziejaus vadovas.
Žinant, kad infliacija šuoliuoja sparčiai, bibliotekininkų ir muziejininkų atlyginimai nors ir didės, bet kultūrininkai tai, pasak R. Balzos, nelabai nepajus.
Gera žinia kultūros darbuotojams — ketinama peržiūrėti koeficientus. Dabar muziejininkui mažiausias koeficientas — 7 koeficientas. 1 koeficientas — 128 litai.
Pagal Kultūros ministro įstatymo projektą — apatinė riba bus kilstelėta apie 5 koeficientus. Žmogaus, gavusio mažą atlyginimą, alga tuomet padidėtų ženkliai — 500— 600 litų. Bet kol kas tai — tik projektas.
Kelti reikia iš karto
Valstybinio choro „Polifonija“ vadovas Gediminas Ramanauskas sako, kad atlyginimus kultūros darbuotojams reikia kelti iš karto, o ne skirti per kelerius metus. Nes nežinia, ką už 100 litų bus galima nusipirkti po penkerių metų.
Pasak G. Ramanausko — mokytojai puikus pavyzdys, kad galima atrasti resursų ir nesakyti, kad tai — ilgalaikio projekto dalis. Išrinkus naują valdžią, projektas gali būti „patobulintas“ ir kultūrininkai nesulauks žadėtųjų pinigų.
„Polifonijos“ narys vidutiniškai uždirba 900 litų. Jie yra specialios komisijos suskirstyti į keturias kategorijas, ir atlyginimus gauna pagal koeficientus.
„Polifonijos“ vadovas nenorėjo pasakyti, koks jo uždarbis per mėnesį, nes tai esą jo maža paslaptis.
Priedams nėra pinigų
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė sako, kad dabar bibliotekininkas vidutiniškai uždirba 1000 litų. Po kelerių metų planuojamas atlyginimas turėtų būti iki 1500 litų. Bet nežinia, kokios tuomet bus kainos, ar bibliotekininkas pajus realią naudą.
„Dabar — ypač maži atlyginimai. Šiandien reikėtų kelti 100 procentų atlyginimą. Nors tai yra nerealu, bet būtų teisinga. Norint, kad žmogus nesijaustu skurdžiumi, taip kylant kainoms, šiandien į rankas turėtų gauti apie 2000 litų“, — sako R. Žirgulytė.
Bibliotekos direktorė sako, kad yra teorinė galimybė bibliotekininkams mokėti 100 procentų priedą, bet ši galimybė taip ir lieka teorine, nes nėra tokio mokos fondo. Keturi darbuotojai gauna priedą, bet jis, pasak direktorės, nesiekia 100 procentų.
R. Žirgulytės atlyginimo koeficientas — 16, bet jai dar mokamas 75 procentų priedas, tad bibliotekos direktorė per mėnesį uždirba apie 2500 litų.
Laukia pasikeitimų
Šiaulių kamerinio orkestro vadovas Borisas Traubas sako, kad žmogus turi gauti pinigų tiek, kad galėtų išlaikyti namus, vaikus į mokyklą išleisti, nusipirkti valgyti, nueiti į kiną, kad dar užtektų nueiti bent kartą per mėnesį pavalgyti į restoraną ir, kad nereikėtų skolintis pinigų atostogoms. Tai būtų minimalūs žmogaus poreikiai.
Dabar, pasak B. Traubo, Lietuvoje kultūrininkas jaučiasi ubagu. Orkestro narys per mėnesį vidutiniškai gauna apie 900 litų į rankas. Pats B. Traubas dirba tik puse etato, nes pilnu etatu dirbti neapsimoka.
Jis Vilniuje už didesnę pinigų sumą griežia Lietuvos nacionaliniame orkestre paprastu muzikantu. O už pusę etato Šiauliuose, būdamas kamerinio orkestro vadovu, tegauna 800 litų.
B. Traubas sako negalintis kelti atlyginimų, nes yra apribotas įstatymo raidės — Šiaulių kamerinis orkestras nėra koncertinė įstaiga. Orkestras negali išleisti net savo kompaktinės plokštelės, nes tą gali daryti tik koncertinė organizacija. Orkestras negali mokėti priedų geriausiems muzikantams. Vadovas juokauja: „Galėtų mus prirašyti, kad ir prie gamyklos, tik kad ji turėtų teisę rengti koncertus, leisti kompaktinius diskus, kad ji organizuotų koncertus“.
Situacija pasikeistų, jei orkestras būtų „paleistas“ iš Kultūros centro priklausomybės. Tai ketinama daryti.
Laukia didesnių atlyginimų
Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas sako, kad pinigų skiria Savivaldybė, bet ir patiems reikia suktis, norint išgyventi. Yra rašomi projektai.
Teatre keturi kūrybiniai darbuotojai gauna atlyginimus. Trys aktoriai po 1200 litų ir teatro vadovas — apie 1500 litus. Tad, norėdami prisidurti prie atlyginimo, veda renginius.
Pasak A. Armono, Kelmėje žmogus minimaliai gerai galėtų gyventi, jei į rankas gautų apie 2300 litų.
BIBLIOTEKA: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos direktorė Rūta Žirgulytė mano, kad atlyginimus bibliotekininkams reikėtų kelti 100 procentų.
MUZIEJUS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pateikia Statistikos departamento duomenis: Lietuvoje, kultūros darbuotojų sektoriuje, mažiausiai uždirba muziejininkai.
CHORAS: Valstybinio choro „Polifonija“ vadovas Gediminas Ramanauskas: “Atlyginimus kultūros darbuotojams reikia kelti iš karto, o ne per penkerius metus“.
ORKESTRAS: Šiaulių kamerinio orkestro vadovas įsitikinęs, kad nūdienos Lietuvoje kultūrininkas jaučiasi ubagu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TEATRAS: Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas sako, kad kultūrininkas, norėdamas išgyventi, turi dirbti papildomus darbus.
(......)
Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.
IŠNAŠA: „Siūlėme, kad nuolat būtų didinami atlyginimai, taip, kaip padaryta su mokytojais. Jiems iš kažkur pinigų atrado, o mes turime laukti iki kitų metų pradžios.
