Naujausios
Po skyrybų kovos priemonės neprognozuojamos
Nors po skyrybų praėjo daugiau kaip metai, buvę šiauliečiai sutuoktiniai skęsta konfliktuose, kuriuos bando spręsti kumščiais, teismuose ir prokuratūroje. Oficiali ginčų priežastis — mažametė dukra.
Policijos pareigūnai patvirtino: buvę sutuoktiniai neretai rašo pareiškimus dėl vaikų nepriežiūros, skundžia ir šmeižia vienas kitą. Vaikų teisių gynėjai bando gelbėti keršto įrankiais tapusius vaikus.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Vieniša ir niekam nereikalinga
Tikrieji šios istorijos herojų, buvusių sutuoktinių, vardai ir pavardės redakcijai žinomi. Moteris prašė, kad jos ir buvusio vyro pavardės būtų paviešintos, bet, norėdami apsaugoti jų mažametę dukterį, herojų vardus pakeitėme.
Valdonė, taip pavadinome skyrybų dramą išgyvenančią moterį, išsiskyrė daugiau negu prieš metus. Vyras sukūrė kitą šeimą, jiems gimė vaikas.
Po skyrybų Valdonė pasijuto vieniša ir niekam nereikalinga. Tėvai mirę, artimų giminaičių, brolių ir seserų neturi.
Kai skyrėsi, dukteriai buvo šešeri. Teismas tėvui priteisė alimentus ir galimybę nustatytu laiku matytis su dukra.
Motinai apmaudu, kad visi rūpesčiai bei atsakomybė dėl dukters auklėjimo ir priežiūros atiteko jai vienai. Buvęs vyras po skyrybų neva artimai bendravo su vaiku, pirkdavo dovanas, o vėliau santykiai ėmę blėsti. Valdonė neslėpė: jai labai skaudu dėl tokio buvusio vyro elgesio, juo labiau kad jis pasinėrė į naujos šeimos rūpesčius.
„Po skyrybų vaikas liko mano vienos. Tėvas taip ir sako: tavo vaikas. Esu priversta arba mesti darbą ir skursti arba mano duktė atsidurs gatvėje. Kol gyvenau šeimoje, negalėjau to įsivaizduoti“, — skėsčiodama delnais, redakcijoje nuoširdžiai jaudinosi Valdonė.
Viena sukdamasi darbų ir rūpesčių karuselėje, pyko, kad buvęs vyras, jos žodžiais, ramiai gyvena savo gyvenimą.
Šiaulietė pasiryžusi priversti tėvą rūpintis savo vaiku. Ji kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyrių ir Vaiko teisių apsaugos skyrių, vėliau padavė tėvą į teismą. Teismas priteisė papildomą išmoką už vaiko priežiūrą, papildyti bendravimo su dukra terminai.
Bet motinos tai netenkina. Ji nori, kad tėvas su ja dalytųsi visais vaiko priežiūros rūpesčiais ir ketina dar kartą kreiptis į teismą.
Daužė automobilį
Buvęs Valdonės vyras nenustebo, sužinojęs, kad buvusi žmona kreipėsi į redakciją. Jo versija dėl vaiko priežiūros iš esmės priešinga Valdonės versijai. Jis pasiūlė verčiau kreiptis į policijos komisariatus, kurioje esą užregistruoti buvusios žmonos išpuoliai po skyrybų.
„Sužinosite, kaip vyrai skriaudžiami tokių moterų“, — sakė jis.
Vyriškis tikino, jog skyrybų proceso metu jis pageidavo daugiau laiko matytis su dukra, bet buvusi žmona tam prieštaravusi.
„Buvo pasakyta: tiktai savaitgaliais ir tiktai mieste. Moku alimentus — po 600 litų per mėnesį. Dirbu, turiu šeimą. Samdau korepetitorę, kad vaikas gerai mokytųsi, moku pinigus. Visą velykinę savaitę dukra buvo pas mus. Po to atsidūriau policijos komisariate. Žmona parašė pareiškimą, kad su mano vaiku blogai elgiamasi. Baisu, kaip ji elgiasi, kaip šantažuoja. Grasina, kad vaiko negausiu, jo niekada nematysiu ir apsisukusi vėl kalba atvirkščiai. Jos emocinė būklė yra nestabili. Keturis kartus mano automobilį daužė kiemo vaikų akyse. Akmenis mėto.“
Kreipiasi į policiją
Valdonė — ne vienintelė, kuri po skyrybų imasi drastiškų priemonių.
Auridas Pekauskas, Šiaulių I policijos komisariato viršininkas, patvirtino: skyrybų konfliktai duoda darbo pareigūnams. Buvę sutuoktiniai rašo pareiškimus dėl vaikų nepriežiūros, skundžia ir šmeižia vienas kitą. Liūdniausia, anot A. Pekausko, kai į tėvo ir motinos konfliktus įtraukiami nepilnamečiai vaikai.
„Stengiamasi įvairiai pakenkti. Kenčia automobiliai, kartą buvo surišti valytuvai. Konfliktuojant aktyvios paprastai būna abi pusės. Jeigu vienas įskaudino, kitas taip pat neatsiliks.“
Didelę patirtį turinčio pareigūno nuomone, konfliktai kyla iš vidinio skausmo, o tuomet manoma, kad visos priemonės yra teisingos.
Nepraeina be pėdsakų
Nemaža dalis skyrybas išgyvenančių moterų pačios ieško specialistų pagalbos. Tamara Juozaitienė, Šiaulių klubo „Hera“ pirmininkė, praėjusiais metais sulaukė 76 skyrybas išgyvenančių moterų skambučių iš įvairių šalies miestų. Moterys ieškojo pagalbos, pasakojo savo istorijas, klausė, kaip joms elgtis.
Remdamasi savo patirtimi, T. Juozaitienė sakė, jog nė vienos skyrybos nepraeina be pėdsakų. Ypač sunku paliktajai pusei. Net išsilavinusios moterys prieš ir po skyrybų išgyvena jausmų sumaištį ir ne visada elgiasi adekvačiai.
Viename mieste po skyrybų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja buvusio vyro antrąją pusę mėgino taip auklėti: paskambino prie buto durų. Kai jas atidarė varžovė, šliukštelėjo rašalo buteliuką jai ant galvos.
Kitą kartą kaimynai pamatė gerbiamą pavaduotoją einančią per miestelį su kopėčiomis. Pasekė ir pamatė, kad kopėčias stato prie savo varžovės lango. Užlipo ir sekė, kas vyksta kambaryje.
Neliko skolinga ir varžovė. Susitikusi pamestąją gatvėje, nuplėšė nuo jos galvos skrybėlę, nutenkė į balą ir dar patrypė.
Rašomi skundai buvusio vyro viršininkams, rezgamos intrigos, pilami šmeižtai. Anot T. Juozaitienės, sunkiau skyrybas išgyvena vyresnio amžiaus žmonės. Dažni atvejai, kad be specialisto pagalbos skyrybų drama tampa neįveikiama, todėl klube pasiūloma psichologo konsultacija.
Keršto įrankiai — vaikai
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams per metus tenka aiškintis po septynias-aštuonias sudėtingas skyrybų situacijas, kuomet vaikai tampa užsitęsusio konflikto ir keršto įrankiais. Tėvai nesusitaria dėl vaiko priežiūros arba vaiku nepasidalija.
Virgilijus Tavoras, Šiaulių miesto Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas, sakė, kad tėvų konfliktus sunkiausiai išgyvena vaikai. Jie nori palaikyti ryšius su abiem tėvais, būti mylimi abiejų ir mylėti juos kaip anksčiau. Vyresni vaikai gali prisiimti kaltę, kad tėvai pykstasi. Tėvų konfliktai neigiamai atsiliepia vaiko psichiniam ir emociniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi.
Kai nesiseka tėvų sutaikyti, vaiko teisių specialistai pasiūlo konfliktą spręsti teisme. Bet ir tais atvejais, kai teismas nustato vaiko priežiūros laiką, paskiria išlaikymą, buvę sutuoktiniai dažnai toliau kursto vienas kito ambicijas, o konfliktams užtenka bet kokios dingsties: kad vaikas laiku nesugrąžintas, kad vienas iš tėvų laiku neatvyko jo pasiimti, kad kažkuris nuteikinėja vaiką prieš tėvą arba motiną ir taip toliau.
„Vaikas jaučia, kas vyksta. Jis ne savo valia tampa tėvų emocinės būklės įkaitu“, — sakė specialistas.
KOMENTARAS
Skyrybos yra procesas
Gediminas NAVAITIS, psichologas:
— Skyrybos yra ne tiktai juridinis veiksmas. Tai panašiai kaip ir santuoka, kuri egzistuoja nuo jos sudarymo iki jos nutraukimo arba nutrūkimo.
Kalbant apie santuokos psichologiją, sutuoktiniams užduodamas klausimas: o kada jūs pajutote, kad būsite kartu?
Skyrybos, kaip ir santuoka, yra procesas. Pirmiausia iki jų ateinama, po to jos tvarkomos juridiškai. Po skyrybų jausmai gali būti gyvi tol, kol faktas, kad du žmonės buvo susituokę, jiems patiems kažką dar psichologiškai reiškia.
Gal tiktai nedidelė dalis galėtų pasakyti: aš ją pamačiau ir supratau, kad negalėsiu be jos gyventi. Didžioji dalis pasakys, jog tai sunkus klausimas. Susipažino, patiko, draugavo ir tiktai po to suprato, kad bus kartu.
Kalbant apie santykius su vaikais, idealus variantas, kuris yra apibrėžtas teisiškai, yra tai, kad sutuoktinių santykiai gali būti nutraukti, bet to negali atsitikti su tėvų ir vaikų santykiais. Net jeigu atimamos tėvystės teisės, vis tiek įsipareigojimai aprūpinti vaikus išlieka. Biologinis ryšys irgi niekur nedingsta.
Tačiau ne kiekvienas tėvas ar motina yra pakankami tolerantiški ir savikritiški. Problemų esmė yra negatyvūs psichologiniai jausmai. Tai noras atkeršyti, įrodyti savo galią, kitaip sakant, bandymas gyventi buvusį gyvenimą, nes buvęs sutuoktinis psichologiškai dar gali būti reikšmingas žmogus.
Liūdniausias tokių santykių variantas — kai kerštaujama per vaikus, bandant vienas kitam pakenkti ir įgelti. Vertėtų susimąstyti, ką tuomet vaikas atsineš iš vaikystės į suaugusiųjų gyvenimą?
Optimistinis santykių variantas: kai du žmonės pasako vienas kitam: mes neturime jokių pretenzijų ir pageidavimų kaip vyras ir moteris, bet esame tėvas ir motina, veiksime suderintai, kad vaikui būtų geriau.
Tėvai savo emocines būsenas gali pakoreguoti, kreipdamiesi į psichoterapeutą.
Citata: „Skyrybos, kaip ir santuoka, yra procesas. Po skyrybų jausmai gali būti gyvi tol, kol faktas, kad du žmonės buvo susituokę, jiems patiems kažką psichologiškai reiškia.
JAUSMAI: Gediminas Navaitis, psichologas: „Po skyrybų jausmai gali būti gyvi tol, kol faktas, kad du žmonės buvo susituokę, jiems patiems kažką dar psichologiškai reiškia.“
PROCESAS: Specialistai sako, kad skyrybos kaip ir santuoka yra procesas, niekam nepraeina be pėdsakų. Kad ir kokios įspūdingos būna vestuvės, skyrybos sukelia ne mažiau emocijų.
VARŽYBOS: Šiaulių I policijos komisariato viršininkas Auridas Pekauskas sako, kad skyrybų konfliktuose aktyvios būna abi pusės: jeigu vienas įgelia, kitas stengiasi atsilyginti tuo pačiu.
Redakcijos archyvo nuotr.
EPA-ELTA nuotr.
