Naujausios
Paklusnumas už arbatėlę
Nevyriausybinių organizacijų skaičius Šiauliuose artėja prie 800. Buriasi, bendrauja prie arbatėlės, dauginasi ir vis prašo pinigų iš biudžeto, nes tokios organizacijos esą demokratijos ir pilietinės visuomenės pamatas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Širdies skausmų ir lakštingalų kaina
Šiauliuose nevyriausybinės organizacijos (NVO) iš miesto biudžeto kasmet gauna paramą savo sukurtiems projektams finansuoti. Šiemet savivaldybės administracijos direktorius Rimundas Domarkas savo parašu patvirtino 149 tūkstančius litų nevyriausybinių organizacijų projektams finansuoti. Pernai ši suma siekė 170 tūkstančių litų.
„Kyšiai šiais laikais valdininkams ir politikams vis didesni, o šimtui miesto organizacijų tiek teišdalijama“, — pajuokavo vienas Šiaulių savivaldybės koridoriuje sutiktas valdininkas, išgirdęs, kad domimės, kaip panaudojami biudžeto pinigai, dalijami nevyriausybinėms organizacijoms.
Šiaulių savivaldybėje veikianti nevyriausybinių organizacijų Konsultacinė taryba 2008 metų projektams finansuoti gavo 111 paraiškų. Nusprendė finansuoti 97 projektus.
Pinigų skirta 22 su sveikata susijusių klubų, draugijų renginių renginėlių finansavimui, šešiems laisvalaikį su sportu leidžiantiems klubams. Paremti 9 pensininkų ir senjorų projektai, 10 vaikų ir jaunimo klubų projektų. Duota kelioms religinėms bei politinėms organizacijoms.
Iš biudžeto finansuojamųjų sąraše projektai tokiais pavadinimais: „Su Lietuva širdy“, “Su daina gyventi šviesiau“, “Nepavark, širdie, nuo lėkimo dienų“, “Nepamiršk lakštingalos giesmės“, “Skausmas raukšlelėmis virpa“ ir panašūs.
Visos tos dainos širdy, nepamirštamos lėkimo lėkimo dienos, lakštingalų giesmės ir virpančios raukšlės pernai miesto biudžetui kainavo maždaug po tūkstantį ar kelis tūkstančius litų. Ženklesnė suma — 14500 litų — skirta Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijai bei 5300 litų Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijai „Apskritasis stalas“ — vadinamoms skėtinėms organizacijoms, buriančioms ir mokančioms po savo “skėčiu“ veikančias dar kitas organizacijas.
Kėdė už partinę liniją
„Na, čia tik kodiniai pavadinimai. Na, žmonės keliauja, dainuoja. Reikia ir jiems padėti arbatos nusipirkti, už transportą susimokėti“, — paklaustas apie pinigų dalybos prioritetus, atsakė Konsultacinės tarybos pirmininkas Jonas Zolubas.
Konsultacinės tarybos, kurią sudaro 16 asmenų, funkcijos ir veiklos sritys surašytos gana solidžiai: „stiprinti Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimą, kuriant bendras darbo ir konsultacines tarybas iškilusioms problemoms spręsti. Teikti pagalbą, remti miesto bendruomenei naudingas iniciatyvas, identifikuoti svarbiausias miesto problemas ir ieškoti geriausių jų sprendimo būdų“ ir panašiai.
Tarybos pirmininkas J. Zolubas, paklaustas, ką konkretaus pats nuveikė pagal tarybai deleguotas funkcijas dirbdamas šiame poste, pasigyrė, kad nupirko iš Registrų centro duomenis apie registruotas Šiaulių mieste nevyriausybines organizacijas. Už savo pinigus?
„Ne, Savivaldybė apmokėjo. Bet man reikia žinoti, kiek mieste jų yra“, — savo darbus dėstė J. Zolubas.
Už visą šį tyriūsą J. Zolubasiš Savivaldybės gauna 5424 litus popieriuje, atskaičius mokesčius į rankas, jam kas mėnesį lieka 4036 litai algos su priedais.
Į konsultacinės tarybos pirmininkus, kaip ir į mero patarėjus, J. Zolubas buvo paskirtas pagal partinę liniją — reikėjo kam nors užimti konservatoriams po rinkimų atitekusią kėdę.
Papirktas pilietiškumas
Nevyriausybinės organizacijos pasaulyje atlieka labai svarbią misiją: jos yra demokratijos, pilietinės visuomenės pamatas, ugdantis šalies piliečių savimonę, yra valdžios opozicija, veikianti piliečių naudai, visuomenei. Dar vienas esminis NVO bruožas — tai ne pelno organizacijos.
Kodėl dauguma Šiaulių nevyriausybinių organizacijų apsiriboja koncertais, ekskursijomis ar arbatėlės pagėrimu? O už tai Savivaldybė patrupina po tūkstantį kitą metams.
Pavardės pageidavęs neviešinti Šiaulių savivaldybės valdininkas paaiškino: „Šiaulių savivaldybei ramiau remti klubuose arbatą geriančius, laisvalaikiu susiburiančius padainuoti žmones. Jie užsidarę padainuoja ir nekelia valdžiai jokių problemų kaip piliečiai. Kokią pilietiškumo apraišką Šiauliuose atsimenate? Patogiau tylėti. O kai dar esi valdžios nupirktas tūkstančiu litų, negi kelsi nepasitenkinimą? Manote, atsitiktinai nevyriausybinių organizacijų globėju parinktas ir nieko neveikiantis pirmininkas?“.
Pasak pašnekovo, būtų ir kitas būdas: padalyti kad ir nedidelę — 170 tūkstančių litų — sumą rimtiems piliečių projektams. Bet jiems po tūkstantį neužtektų...
Reikia pinigėlių arbatai
Į nevyriausybinėms organizacijoms skiriamą paramą atkreipėme dėmesį po to, kai vienas skaitytojas, tikriausiai pasipiktinęs, kad negavo paramos, tikino, kad pinigai yra švaistomi arbatėlėms, sausainiams, o ne rimtiems darbams.
Šiaulių savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas teigė, kad prieš porą metų tikrino, kaip panaudojami projektų pinigai. „Radome šiokių tokių trūkumų. Bet jie neesminiai, be to, kokie ten pinigai — po kelis šimtus gauna“, — aptakiai paaiškino kontrolierius.
A. Ušecko teigimu, blogiausia yra tai, kad trūksta aiškumo, kam gali būti skiriami ir naudojami pinigai.
„Na, nusiperka arbatos, ar užsimoka už kelionę. Žmogiškai suprantu tuos klubus ar jų vadovus, reikia ir tam pinigėlių. Prie arbatos žmonės buriasi, bendrauja, nėra tai blogai“, — sakė kontrolierius A. Ušeckas.
Šviesa — ne iš biudžeto
Šiauliuose yra ir sėkmingai bei prasmingai veikiančių nevyriausybinių organizacijų, bet šiame NVO finansavimo projekte jų nė su žiburiu nerasi.
Penkerius metus dirbančios nevyriausybinė organizacijos „Šiaulių bendruomenės namai“ vadovas ir įkūrėjas Vaclovas Vingras pabrėžia, kad tik vienas iš 144 surengtų renginių buvo finansuotas Šiaulių miesto savivaldybės — Šiaulių dienų metu vykusi Šiauliečių išeivių sueiga ir mokslinė— praktinė konferencija.
„Visiems kitiems 143 renginiams finansavimas buvo gautas iš tarptautinių fondų bei privataus verslo pagal Labdaros ir paramos įstatymą“, — sakė V. Vingras.
„Šiaulių bendruomenės namai“ katvirtadieniais rengia susitikimus įvairiausiomis temomis. “Nuo politikos, finansų iki oro“, — juokėsi V. Vingras. Pilną salę šiauliečių sukviečiantys susitikimai paprastai užsitęsia, nes klausytojai nenori paleisti lektorių, neretai atveriančių akis daugeliui netikėtomis, brandžiomis mintimis ir patirtimis.
„Tie susitikimai kartais tampa realiais darbais. Neišblėsta iš atminties susitikimas su misionieriumi Hermanu Šulcu, jau daugiau kaip 30 metų dirbančiu Ruandoje. Kai jis baigė savo stulbinantį pasakojimą apie Ruandą, šiauliečiai, dalyvavę šiame susitikime, nutarėme kas kiek gali paaukoti, kad H. Šulcas nuvežtų mūsų auką Ruandos vaikams. Žmonės stojo į eilę. Tada surinkome per 2600 litų. Tokie susitikimai skatina ne tik mąstyti, bet ir veikti“, — pasakojo V. Vingras.
Jis vardijo puikiai veikiančias nevyriausybines Šiaulių organizacijas, kurios siekia panašių tikslų: III amžiaus universitetą, sveikuolių judėjimą.
V. Vigro nuomone, nėra blogai, kai žmonės renkasi ir yra įdomūs tik sau.
„Bet tikroji nevyriausybinė organizacija turi turėti ir antrąjį komponentą — minčių ir darbų sklaidą miesto, bendruomenės naudai“, — sakė V. Vingras.
CITATA:
„Užsidarę padainuoja ir nekelia valdžiai jokių problemų kaip piliečiai. Kokią pilietiškumo apraišką Šiauliuose atsimenate? Kai esi valdžios nupirktas už tūkstantį litų, negi kelsi nepasitenkinimą?“
KOMENTARAS
Silpni ir priklausomi nuo pinigų
Rytis JUOZAPAVIČIUS Transparency International„ Lietuvos skyriaus direktorius, nevyriausybinių pilietinių iniciatyvų dalyvis:
— Yra įvairiausių organizacijų ir įvairiausių tikslų. Jeigu, pavyzdžiui, pensininkai renkasi išgerti arbatos ir pabendrauti, tai irgi puiki nevyriausybinė organizacija. Lietuvoje veikia ir pilietinės nevyriausybinės organizacijos, kurios siekia keisti visuomenę, turi tam tikrų tikslų, apimančių daugiau negu siaurą bičiulių ratą, ginančių visuomenės interesą.
Mano įsitikinimu, Lietuvoje visos nevyriausybinės organizacijos yra ganėtinai silpnos, labai priklausomos nuo pinigų. Organizacija, kuri keičia viešąją opiniją, labai lengvai gali tapti vasalu kokio nors finansuotojo. Pavyzdžiui, man vis stiprėja įspūdis, kad vienas garsus Lietuvos judėjimas aptarnauja miškininkus ir iš to turi naudos. Vadinasi, jie gina ne viešąjį interesą, bet žinybos, kuri gali juos finansuoti, interesą. Arba piliečių judėjimą dėl „Leo LT“ mielai paremtų tie, kuriems nepavyko šio projekto “paimti“. Bet iš jų imti paramą pilietiniam judėjimui būtų nusikaltimas. Savivaldybės remia nevyriausybines organizacijas, tačiau žinau ne vieną atvejį, kai savivaldybės pinigų skiria savo draugų rateliams.
Vokiečių filosofas ir sociologas Jurgenas Habermasas studijavo, kaip formavosi tai, ką mes dabar vadiname viešumu, pilietine visuomene. Keičiantis epochoms iš feodalizmo į kapitalizmą, atsirado buržua — žmonės, kurie turi pinigų ir turi laisvo laiko. Jie gali rinktis ir kalbėtis apie tai, kas vyksta valstybėje.
Iki šiol demokratija remiasi viduriniąja klase. Pavyzdžiui, analitikai mano, kad po Kinijoje po Tiananmenio tragedijos, kai buvo traiškytos studentų demonstracijos, neįvyko revoliucija tik dėl to, kad nebuvo viduriniosios klasės. Tiesiog visi žmonės dirbo.
Jeigu dirbi nuo aušros iki sutemų, o vakare turi jėgų padrybsoti tik prie „teliko“, tiesiog negali būti aktyviai veikiantis pilietis. Pilietiškumas atsiranda iš sąveikos su kitais tokiais pat žmonėmis, kurie turi laiko.
Pilietinėje visuomenėje reikia skirti laiko vieni kitiems veltui, nesiekiant pelno. O mes savo laiką parduodame. Jeigu norime gyventi pilietinėje visuomenėje, turime įprasti turėti ir nemokamo laiko, kai galime gerti arbatą su kitais žmonėmis ir tiesiog kalbėtis apie tai, kas vyksta. Jeigu šito negalim sau mleisti, mes būsime manipuliuojami tų, kurie turi lėšų mokėti už mūsų arbatą.
ĮTAKA: Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad Lietuvoje visuomeniniai judėjimai yra silpni ir įtakojami pinigų.
ELTA nuotr.
DĖŽUTĖ
Pilietinė galia
Pilietinės visuomenės institutas ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „TNS Gallup“ pristatė pirmąkart Lietuvoje atliktą Lietuvos visuomenės pilietiškumo tyrimą — Pilietinės galios indeksą.
Tyrimas rodo, kad Lietuvos visuomenės pilietinės galios yra menkos, kad pilietinės visuomenės raida Lietuvoje patiria rimtų sunkumų. 2007 metais Lietuvos Pilietinės galios indeksas siekė 33,9 nuošimčius iš 100 galimų. Indeksas buvo nustatytas ištyrus visuomenės pilietinį aktyvumą, potencialų pilietinį aktyvumą, asmeninės įtakos valstybėje suvokimą ir rizikų, susijusių su pilietine veikla, suvokimą.
Lietuvių pilietinis aktyvumas yra nukreiptas į bendruomeninę veiklą ir socialinį solidarumą. 45 procentai gyventojų per pastaruosius metus sakėsi aukoję labdarai pinigų, daiktų ar kitaip parėmę asmenis bei visuomenines organizacijas. 31 procentas piliečių teigė dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 17 procentų — vietos bendruomenės veikloje. 11 procentų kreipėsi į valstybės institucijas ir pranešė apie įstatymų pažeidimus. Kitose pilietinėse veiklose (visuomeninių organizacijų veikloje, demonstracijose, piketuose, streikuose) dalyvavo mažiau nei 1 iš 10 gyventojų.
Jei visuomenei iškiltų rimta politinė problema, 61 procentas lietuvių liktų pasyvūs stebėtojai. Tyrimas atskleidė, kad lietuvių pilietiškumą gerokai slopina baimė. Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad tikėtina, jog pilietiškai aktyvūs žmonės gali sulaukti grasinimų susidoroti (taip mano 63 procentai), prarasti darbą (62 procentai), būti viešai užsipuolami ir šmeižiami (59 procentai), aplinkinių kaltinami savanaudiškumu (62 procentai).
*Pilietinės viesuomenės instituto duomenys
