Naujausios
Beraščiai
Vieno prekybos centro viešai išplatintame nedideliame reklaminiame lankstinuke suradome dvidešimt dvi rašybos klaidas. Jo autoriai nėra kažkuo išskirtiniai — per pusvalandį mieste aptikome pluoštą klaidomis mirgančių reklaminių plakatų ir kitokių viešai skelbiamų tekstų. Kalbininkai griebiasi už galvų: mažaraščių — daugėja, o lietuvių kalba virsta puskalbe.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Nei nosinių, nei ilgųjų
„Supyldęs šį lankstinuką, imesk į dėžę, esančią PPC, prie info kasų.“
„Rožinių drabužių diena. Ateik su rožinę aprangą ir galesite pasisupti dviese už vieno kainą.“
„Vaikų konkurso finalas, gražiausių darbū autorių apdovanojimas“.
„Miestas, kuriame negalioja sausas istatymas“.
„Rudes g. 27d. Siauliai“.
Šiuos reklaminių lankstinukų sakinius skaitytojams pateikiame taip, kaip jie buvo parengti reklamos vadybininkų. Akivaizdu, kad jų autoriai nosinių nepripažįsta arba kabina ne ten, kur jų reikia.
Išvydusi tokius užrašus, viena šiaulietė teigė asmeniškai įsižeidusi: jos žodžiais, tai ne tiktai nepagarba gimtajai kalbai, bet ir visiems, kurie tokiomis klaidomis mirgančiomis reklamomis viliojami į renginius.
„Lietuvių kalbos egzaminas privalomas visiems, be jo neįstosi į aukštąją mokyklą. Kas atsitiko, kad mokyklas baigia mažaraščiai, o vėliau sėkmingai studijuoja universitetuose?“ — retoriškai klausė šiaulietė.
Iki nuobaudų — kelias ilgas
Šiaulių miesto kalbos tvarkytoja Aušrinė Rinkevičienė, pamačiusi klaidomis išmargintą lankstinuką, neslėpė nuostabos: „Sunku patikėti, kad gimtąja kalba taip galima rašyti“.
Nors reklamų, lankstinukų kalba labai bloga, anot A. Rinkevičienės, jų rengėjus bausti sudėtinga, nes tokia informacija dažniausiai yra momentinė, surasti kaltininkus dažnai neįmanoma.
Kalbos darkytojams siunčiami raštai, kuriuose nurodomi pažeidimai ir įspėjama klaidas ištaisyti. Vėliau tikrinama pakartotinai.
Tačiau iki nuobaudų — kelias ilgas.
Pasak Arūno Dambrausko, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo, bausti galima tiktai už valstybinės kalbos komisijos nutarimų nevykdymą. Komisija yra priėmusi dešimties didžiųjų klaidų sąrašą. Jeigu komisijos sąraše nurodytos taisyklės yra pažeistos, galima bausti: bauda nuo 300 iki 600 litų, pakartotinai — iki 1500 litų.
Bet yra milijonai kitų kalbos klaidų, kurios juridiškai į klaidų sąrašą nepatenka. Formaliai už jas bausti negalima, nors poveikio priemonės taikomos.
Mažaraščių gretos gausėja
„Seniau tokie beraščiai apie aukštąjį mokslą tegalėjo pasvajoti, o dabar studijuoja aukštosiose mokyklose ir jas baigia, nors be rašybos ir skyrybos klaidų jokio rimtesnio teksto nesugeba parašyti,“ — sako Algirdas Malakauskas, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas, lietuvių kalbos diktanto, vėliau tapusio Nacionaliniu, konkurso Šiauliuose organizatorius. Vyksta nesibaigiančios švietimo reformos, deja, mažaraščių, net diplomuotų, gretos gausėja.
Mažaraštiškumas, anot A. Malakausko, plinta ir dėl šiuolaikinio jaunimo nepagarbos gimtajai kalbai.
Įprato rašyti SMS „švepla“ kalba. Tokiems rašeivoms dažniausiai negėda dėl gimtosios kalbos darkymo, juk jų pavardės niekur nenurodomos.
Kalbininko nuomone, blogą pavyzdį jaunimui rodo ir kai kurie laikraščiai, nebevartojantys nei brūkšnių, nei lietuviškų kabučių, nekalbant apie paliekamas ir ne visų pastebimas kalbos klaidas.
Lietuviai labiausiai švepli
Vilniškis Gintautas Grigas, Matematikos ir informatikos instituto docentas, su kolegomis tyrė skirtingų tautų piliečių parašus populiarioje interneto pokalbių svetainėje „Skype“, kurioje galima vartoti bet kurios pasaulio kalbos rašto ženklus.
Registruojantis svetainėje, prašoma nurodyti asmenvardį, valstybę bei miestą.
Iš tūkstančio vilniečių lietuviškų įrašų apie 11 procentų mūsų sostinę rašo iš mažosios raidės.
Tik ketvirtadalis šiauliečių savo miestą vadina Šiauliais. Kitiems trims ketvirtadaliams — Siauliai. Lyg būtų švepli iš prigimties. Nuo šiauliečių neatsilieka ir panevėžiečiai, kurie su savo miesto vardu elgiasi panašiai.
Net 17 klaipėdiečių iš šimto nežino, kad miestų vardai yra tikriniai daiktavardžiai ir net 88 procentų vietoje ė rašė e.
Toliau į Europą — geriau.
Lenkijoje yra Lodzė, kurio originaliame varde Aódz tik viena raidė iš angliškos abėcėlės. Pasirodo, dauguma lenkų, net 80 iš 100, rašydami klaidų nedaro — raides rašo tokias, kokios yra.
Danai savo sostinę vadina Kųbenhavn. Peržiūrėjus apie tūkstantį Kopenhagoje gyvenančių ir daniškai rašančių žmonių įrašų, nepavyko aptikti nė vieno, vietoj ų parašiusio o. Nepavyko aptikti ir neteisingai parašyto mažesnio miesto vardo Århus.
Dažnai pasitaikanti nekultūringumo apraiška — diakritinių arba pridėtinių rašto ženklų nepaisymas, kitaip sakant, „šveplas“ rašymas.
„Rezultatai nedžiugina: tik 40 procentų lietuvių “nešvepluoja“. Mus gerokai lenkia latviai — nešvepluoja 78 procentai, o su estais nėra nė ko lygintis — nešvepluoja 98 procentai“, — konstatavo docentas.
Beje, 20 procentų islandžių savo pavardę rašo su klaidomis ir tiktai 20 procentų lietuvių moterų pasirašo be klaidų. Tyrimas leido padaryti išvadą, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo estų ir latvių ne tiktai raštingumo lygiu, bet ir komentarų kultūra.
Mokinių kalba skursta
Tai ko mums stinga?
Virginija Balčiūnienė, Šiaulių universiteto gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, kuriai tenka tikrinti brandos atestato valstybinių ir mokyklinių egzaminų darbus, pastebi, kad labai prastėja mokinių kalbos kultūra. Kalbėdami pritrūksta žodžių, nesugeba suregzti normalaus sakinio, kalba skurdi, rašiniuose mintys perteikiamos tais pačiais žodžiais.
Taip iš dalies yra dėl to, kad mokiniai beveik nebeskaito knygų. Perskaito tiktai tiek, kiek yra reikalaujama. Daugiausiai laiko skiriama internetui ir televizijai — o tai, kalbiniu požiūriu, meškos paslauga.
Sumažėjo lietuvių kalbos pamokų. Dabar moksleiviams yra 5, devintoje klasėje — 4 pamokos per savaitę. Atgimimo laikais penktokai turėjo 8, šeštokai — 7 pamokas per savaitę.
Įvairių testų atlikimas, mokytojos nuomone, taip pat neskatina raštingumo. Įrašomos praleistos raidės, skyrybos ženklai, bet tai neprilygsta teksto rašymui.
„Neraštingi daromės. Puldinėjame prie užsienio kalbų, kai kuriems lietuviškai kalbėti jau gėda. Viskas angliškai arba pusiau angliškai — žinutės, internetas, atseit, visi viską supranta. Visiškai normalu tampa sakyti: “Turėjau gerą laiką“, — mokytoja apgailestavo, kad liberalėjanti realybė gimtąją kalbą iškreipia ir suprastina.
REKLAMA: Viena iš daugelio mieste viešai skelbiamų reklamų, kurių be kelių žodynų nesuprasi.
PARADOKSAI: Algirdas Malakauskas, diktanto organizatorius:: „Seniau tokie beraščiai apie aukštąjį mokslą tegalėjo pasvajoti, o dabar studijuoja aukštosiose mokyklose ir jas baigia“.
LYGIS: Viešai išplatintame prekybos centro reklaminiame lankstinuke Šiaulių miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Aušrinė Rinkevičienė suskaičiavo 22 klaidas. „Supyldęs...
PROBLEMA: Kalbos tvarkytoja Aušrinė Rinkevičienė pripažino, kad reklaminių lankstinukų ir kitų viešų tekstų kalba neretai būna labai bloga, bet jų rengėjus bausti sudėtinga, nes tokia informacija paprastai yra momentinė, o surasti kaltininkus dažnai neįmanoma.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Citata: „Supyldęs šį lankstinuką, imesk į dėžę, esančią PPC, prie info kasų.“
INFORMACIJA: Šiauliuose viešai skelbiami reklaminiai plakatai informuoja ir apie jų rengėjų „raštingumą“.
