Naujausios
Archeologai atskleidžia šimtmečių paslaptis
Radviliškio rajono Burbiškio dvare kasinėjimus atliekantys archeologai žemėje aptiko nemažai radinių, menančių gyvenimą šioje vietovėje XVI, XVII, gal net XIV amžiais.
Jadvyga BUIVYDIENĖ
jadvyga@skrastas.lt
Kasinėjimai pažėrė radinių
Archeologai į Burbiškio dvarą atvyko tyrinėti žemės ruožą, kuriuo, kaip numatyta, drieksis elektros kabelis.
Pastaruoju metu sparčiai renovuojamo Burbiškio dvaro parke yra numatyta įrengti žibintus — tokius, kokie čia stovėjo XIX amžiuje, dvarponių Baženskių gyvavimo laikotarpiu. Prieš imantis kasimo darbų, žemę valstybės saugomuose objektuose turi ištyrinėti archeologai. Tuo ir užsiėmė grupė vyrų, vadovaujamų Broniaus Dakanio, vieno iš žinomiausių šalies archeologų ekspertų.
Žemė archeologams pažėrė radinių, kurie padės atskleisti dvaro senovės istoriją.
Senojo dvaro liekanos
Archeologas ekspertas B. Dakanis rodo vietą Burbiškio dvaro parke, netoli A. Mickevičiaus paminklo: čia po žeme atrasta senojo dvaro vieta, kurią galima įvardinti kaip seniausią visų laikų rastąją dvarvietę.
Archeologas teigia, kad dvaras šioje vietoje stovėjo nuo XVI amžiaus pabaigos iki XIX amžiaus, kai čia atsikėlusi Baženskių šeima netoliese ėmėsi statyti naujus dvaro rūmus bei kitus statinius.
Po žemėmis yra senojo dvaro rūmų židinio, kitų buvusių dvaro statinių pamatų liekanų, griovys. Jo paskirtis galėjo būti dvejopa: gynybinė, arba griovio reikėjo pelkėtos vietos vandeniui nutekinti. Griovyje (jo gylis nuo dabartinio paviršiaus — apie 1 metrą), tarp pelenų, archeologai rado dvi keramikines keptuves, nemažai indų šukių
Manoma, kad senasis Burbiškio dvaras sudegė. Gaisru paaiškinama ir aplinkybė, kaip dvaro indai atsidūrė buvusiame rūsyje: mediniam pastatui sudegus, indai sukrito į rūsį.
Archeologo eksperto B. Dakanio teigimu, senojo Burbiškio dvaro statiniai buvo išsidėstę maždaug 100 metrų spinduliu — tarp dabartinių dvaro rūmų, senojo, ilgojo tvenkinio ir didžiojo tvenkinio, kuris iškastas Baženskių gyvenimo metais.
B. Dakanis neabejoja, kad ši teritorija turėtų būti saugoma kaip archeologinę vertę turinti vieta.
Iškalbingos šukės
Kasinėdami Burbiškio dvaro parką, archeologai rado monetų. Viena rastoji moneta, spėjama, — švediškas sidabro pusantrinis. Tokios monetos mena XVII amžiaus pradžią, Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo valdymo laikus. Kita moneta — Lietuvos kunigaikštystės laikų.
Įvairiose kasinėjimų vietose aptikta koklių, papuoštų geometriniais ornamentais, glazūruotų ir neglazūruotų indų dalių. Archeologai sako, kad, kad tai — XVII amžiaus palikimas.
Atrasta Baženskių šeimos herbo dalis. Herbo autorius — žymus to meto skulptorius Kazimieras Ulianskis.
Kasinėtojai rado ir ženklą su užrašu „Alexandra“ (toks buvo Mykolo Baženskio antrosios žmonos vardas). Spėjama, kad šis ženklas galėjo būti tvirtinamas prie kokio nors mechanizmo.
Dėliodami šukę prie šukės, tinkančias klijuodami vieną prie kitos, kasinėtojai atkuria prieš šimtmečius sudužusius daiktus.
Štai herbinis koklis. Pagal herbo piešinį archeologai bando atspėti, kam jis priklausė. Ant herbo — ženklas, skersai — strėlė, yra žvaigždelė. Žinovai jau išsiaiškino: šis herbas lenkų herbynui nepriklauso. Galbūt tai kunigaikščio herbas. Ant koklio yra raidės: A.C.H.D.W, apačioje — D.I.K.M.
Ant kito herbinio koklio — riterio šalmas. Tai — bajorų šeimos herbas. Kitos rastųjų koklių dalys — XVII amžių menanti koklinės krosnies karūnėlė, dviejų angeliukų, vilko atvaizdai, augaliniai ornamentai ant koklių.
O štai ir pati seniausia rastoji keramika. Kasinėtojai nedidelius gabalėlius dėlioja ant balto popieriaus ir didžiuojasi radiniu: beveik aišku, jog tai — XIV amžiaus palikimas. Šalia dedama po žemėmis rasta keramikinė pypkė, kulka, titnaginis skeltuvas, prieš šimtmečius naudota langų stiklų tvirtinimo juostelė.
Nebe pirmoje ekspedicijoje dirbantis Viktoras Barkevičius klijuoja rastųjų dubenėlių šukes, glosto iš po žemių iškeltos keramikinės keptuvės dalį ir žvalgosi jai tinkančios kitos dalies. „Tai bent buvo glazūra! Prisilieti — ranka pati slysta“, — gėrisi V. Barkevičius.
Atsakyti ir neatsakyti klausimai
Ekspedicijos vadovas B. Dakanis atsargiai pakelia daiktą, kurį vadina pačiu įdomiausiu iš visų radinių. Kas jis, tas daiktas, kasinėtojai dar nežino — tokių iki šiol neteko matyti specialiojoje literatūroje, o juo labiau — iškasti. Metalinis daiktas kažkuo primena spąstus, bet, atrodo, tai — ne spąstai. Gal ant jo prieš kelis šimtmečius buvo statomi puodai? Tačiau ir tai — tik spėjimas. Tikroji metalinio gaminio paskirtis kol kas neaiški.
Kai Burbiškio dvaro teritorijos kasinėjimo darbai ėjo į pabaigą, archeologas ekspertas B. Dakanis kai ką jau tikrai žinojo apie dvaro gyventojų buitį prieš tris ar keturius šimtmečius. Pavyzdžiui, tai, kad tuo laikotarpiu dvare židinys buvo sumūrytas iš herbinių ir ornamentais papuoštų koklių, kad dauguma koklių buvo puodyniniai. Jų angos buvo nukreiptos į priekį, kad geriau skleistų šilumą.
Išsamiau ištyrinėjus radinius, neabejotinai bus dar labiau praskleistas Burbiškio dvaro istorijos šydas.
Archeologai visus radinius išgabeno į Vilnių, kad atliktų būtinus formalumus. Po to jie bus sugrąžinti atgal į dvarą ir taps prieinami kiekvienam turistui. Pabaigus dvaro rekonstrukciją, jame veiks archeologinių radinių ekspozicija.
Autorės nuotr.
PALIKIMAS: Archeologo eksperto Broniaus Dakanio vadovaujama komanda, tyrinėdama Burbiškio žemę, aptiko buvusio senojo dvaro pastatų pamatų liekanų.
INDAI: Ant stalo dėliojamos XVII amžiaus dvaro gyventojų indų šukės.
HERBAS: Žemėse daugiau nei šimtmetį gulėjo Baženskių šeimos herbo dalis. Herbo autorius — žymus to meto skulptorius Kazimieras Ulianskis.
ŽENKLAS: Manoma, kad ženklas, ant kurio yra Mykolo Baženskio antrosios žmonos Aleksandros vardas, buvo tvirtinamas prie kokio nors mechanizmo.
KOKLIS: Vienas iš rastųjų — šis herbinis koklis. Archeologų manymu, tai — kunigaikščio herbas.
KARŪNĖLĖ: Taip atrodo po žemėmis tris šimtmečius išgulėjusi koklinės krosnies karūnėlė.
INFORMACIJA: Kiekviena iškasta šukė archeologui ekspertui Broniui Dakaniui (kairėje) suteikia vertingos istorinės informacijos. Šalia jo — Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio vyriausiasis fondų saugotojas Sigitas Senulis.
SENIENA: Tai — pati seniausia dvare rastoji keramika. Archeologų teigimu, ji — XIV amžiaus.
KEPTUVĖ: Viktoro Barkevičiaus rankose — keramikinės keptuvės dalis. Keptuvė padengta žalia glazūra.
DAIKTAS: Šį metalinį daiktą archeologai vadina įdomiausiu iš visų rastųjų — kol kas niekas negali paaiškinti jo buvusios paskirties.
TURTAS: Iš žemės iškastus radinius archeologai vadina tikrų tikriausiu turtu.
