Naujausios
Nedarbas vėl pradeda kelti galvą
Darbo rinkos analizė rodo, jog nedarbas, nors ir iš lėto, vėl pradeda didėti — net vasarą. Kita vertus, yra dešimtys sričių, kuriose darbo rankų trūksta.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Už skaičių — žmonės
Nuo metų pradžios Šiauliuose ir rajone įregistruoti 4,4 tūkstančio darbo neturinčių žmonių. Sausio pradžioje nedarbo lygis buvo 3,3 procento, balandžio pradžioje — 3,6 procento, gegužę išliko toks pat, o birželį pakilo iki 3,7 procento.
„Dar nėra buvę, kad nedarbas didėtų vasarą, jis didėdavo spalį, lapkritį, kai baigdavosi sezoniniai darbai“, — sako Genovaitė Kuprevičienė, Šiaulių darbo biržos direktorė.
Prieš dvejus metus nedarbas Šiauliuose sudarė vos pusantro procento. Dabar išaugęs dvigubai. Jaunimo nedarbas padidėjo nuo 2,2 iki 3,5 procento. Dabar tai aukštąsias mokyklas baigusiųjų absolventų įtaka, nes daug kas iš jų kreipėsi į Darbo biržą. Tikimasi, kad pavyks įdarbinti 60 procentų įsiregistravusių absolventų.
Pasak G. Kuprevičienės, nors skaičiai nedideli, bet už jų — žmonės. Darbo vietų pasiūla, palyginti su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu, sumažėjo 16,3 procento, o besiregistruojančių Darbo biržoje padaugėjo ketvirtadaliu.
Dėl darbo apimčių mažėjimo arba net gamybos nutraukimo kai kurios įmonės priverstos atleisti darbuotojus. Birželį iš „Ventos“ baldų fabriko atleista per šimtas darbuotojų. “Šiaulių Tauro televizoriai“ uždaro vieną liniją ir planuoja atleisti apie 70 žmonių. Po dešimt žmonių kreipėsi į Darbo biržą iš bendrovės “Asta ir Liūtas“ ir UAB “Kalvis“.
Įdarbinti kitose vietose kyla problemų dėl to, kad kai kurių darbuotojų kvalifikacija yra labai siauro profilio, jie moka tik vieną kokią operaciją.
Rezervas būtų viešieji darbai, bet jiems organizuoti mažinamas lėšų kiekis, nes sekama ES pavyzdžiu, jog viešieji darbai — ne išeitis, žmogus turi turėti nuolatinį darbą, o viešieji darbai skiriami tik esant specifinei situacijai.
Birželį viešuosius darbus Šiauliuose dirbo 80 žmonių. Tačiau G. Kuprevičienės nuomone, jų galėjo būti ir daugiau, jeigu daugiau rūpesčio būtų rodžiusi Savivaldybė. „Nesuprantu, kodėl Savivaldybė viešųjų darbų nenaudoja parkams tvarkyti. Gal Dainų parkas būtų nušienautas, nereikėtų iki juostos po jį braidžioti“.
Šiauliai nuspalvinti šviesiai
Nepaisant čia paminėtų skaičių, Šiauliai ir rajonas šalies nedarbo žemėlapyje nuspalvintas šviesiai geltona spalva. Tai reiškia, jog nedarbo lygis nesiekia keturių procentų. Tokia pat geltona spalva nuspalvintos Klaipėdos, Kretingos, Kėdainių, Kauno, Marijampolės ir kai kurių kitų rajonų teritorijos.
Tamsesne spalva nuspalvinti Vilniaus, Panevėžio, Radviliškio, Utenos rajonai, kuriuose nedarbo lygis — 4-6 procentai. Kelmės, Joniškio, Pakruojo rajonuose nedarbo lygis yra 6-8 procentai. Per 8 procentus nedarbas sudaro Akmenės, Jurbarko, Rokiškio, Ignalinos rajonuose, Druskininkuose.
Lietuvoje šiuo metu darbo ieško 101 tūkstantis žmonių, vidutinis nedarbo lygis sudaro 4,7 procento nuo darbingo amžiaus gyventojų.
Reikia daugelio sričių darbuotojų
Šiaulių darbo birža yra surinkusi ir apibendrinusi informaciją, kokių profesijų darbuotojų labiausiai ieško darbdaviai.
Poreikis suskirstytas į tris grupes: specialistų, aptarnavimo darbuotojų bei kvalifikuotų darbininkų ir nekvalifikuotų darbininkų.
Paklausiausių profesijų sąraše — beveik trys dešimtys sričių. Reikia draudimo agentų, pardavimo vadybininkų, buhalterių, administratorių, statybos inžinierių, veterinarijos gydytojų, logistikos specialistų ir net choreografų.
Antrojoje sąrašo dalyje vardinamos aptarnavimo sferos ir kvalifikuotų darbininkų profesijos: pardavėjai, apdailininkai, vairuotojai, virėjai, padavėjai, konditeriai, siuvėjai, dažytojai, suvirintojai.
Statistika rodo, kad į Darbo biržą mažiau kreipiasi nekvalifikuotų darbininkų, kurių poreikis vis dėlto nemažas: reikia transporto darbininkų ir krovikų, apdirbimo pramonės darbininkų, valytojų, skalbėjų, kiemsargių, batų valytojų, kurjerių, pasiuntinių, sargų, langų valytojų, žemės ūkio darbininkų.
Prognozė ir džiugina, ir liūdina
Vadovaujantis darbdavių apklausomis, kasmet yra rengiamos užimtumo prognozės, kuriose numatytas ir darbo vietų steigimas, ir jų likvidavimas, atsižvelgiant, kur pakryps ekonomikos raida — į krizę ar aukštyn. Todėl ir formuojamos dvejopos prognozės.
Prognozuojama, kad šiemet darbuotojų poreikis gali išaugti pusantro karto, nes bus įsteigta apie 10 tūkstančių naujų darbo vietų — daugiausia pramonės sektoriuje. Paslaugų sferoje bus įsteigta kas trečia nauja darbo vieta, kas šešta — statybų sektoriuje, mažiausiai darbo vietų atsiras žemės ūkyje.
Tačiau numatoma likviduoti apie 2000 darbo vietų paslaugų ir pramonės įmonėse. Paslaugų sektoriuje gali būti likviduota net 41 procentas visų darbo vietų. Pramonės sektoriuje gali nelikti 39 procentų visų darbo vietų. Statybos sektoriuje gali nelikti 16 procentų visų darbo vietų, žemės ūkyje — 5 procentų.
Prognozėje numatyta, kad ir toliau išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema.
MAŽĖJIMAS: Statybininkų poreikis mažėja, statybos organizacijos pradeda kovotį už išlikimą. Šiemet gali nelikti darbo 16 procentų statybininkų.
DIDĖJIMAS: Genovaitė Kuprevičienė, Šiaulių darbo biržos direktorė, sako, jog dar nėra pasitaikę, kad vasaros mėnesiais didėtų nedarbas, kaip yra šiemet.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠNAŠA
Per dvejus metus nedarbas Šiauliuose išaugo daugiau kaip dvigubai — nuo 1,5 iki 3,7 procento.
