Naujausios
Gyvūnai apsigyvena mieste
Lietuvoje priskaičiuojama apie 350 rūšių paukščių, iš jų, pasak gamtininkų, miestuose galėtų gyventi iki 150 rūšių. Lietuvoje yra apie 70 rūšių žinduolių rūšių, mieste galėtų gyventi iki 50 rūšių. Šiaulių krašte apsigyvena ir iš šiltųjų kraštų kilę paukščiai bei vabzdžiai.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Kas gyvena Šiauliuose?
Šiemet „Šaiulių kraštas“ stebėjo ir fiksavo, kaip miesto centre perėjo kėkštai. Stasys Gliaudys, ilgametis Šiaulių universiteto Gamtos didaktikos katedros dėstytojas, Botanikos sodo ir Zoologijos muziejaus įkūrėjas bei puoselėtojas sako, kad Šiaulių mieste perėjo ir kovai. Mieste galima pamatyti ir akmeninę kiaunę, anksčiau pasirodydavo tik vietinė kiaunė.
„Atsigauna paprastasis žvirblis. Vis dažniau galime pamatyti ir karklažvirblį, — paskoja gamtininkas. — Į Šiaulius stirnos užsuka tik išbadėjusios, pastebėtos prie Universiteto Botanikos sodo. Lapės atklysta į priemiesčius. Žiemą po šiluminėmis trasomis, kurios nutirpdo sniegą, šildosi kurapkos. Jos ten kapstosi randa maisto, ten galima pamatyti ir žiemojančius varnėnus bei strazdus.“
Šiauliuose jau apsigyveno Pietinis purpelis, anksčiau gyvenęs šiltesniuose kraštuose. S. Gliaudys nuramina, kad naujų gyvūnų rūšių iš šiltų kraštų invazija mums negresia.
Iš Vakarų sparčiai plinta Gojalinė sraigė, o Kurtuvėnuose gamtininkas aptiko prancūziškąją vapsvą, kuri gyvendavo šiltesniuose kraštuose.
„Paukščių mieste galėtų būti daug daugiau, — mano S. Gliaudys. — Prie vandens telkinių reikia iškirsti šabakštynus, kad paukščiai turėtų kur perėti, o plėšrūnams būtų sunkiau pasislėpti. Tai padaryti miestui daug nekainuotų, o nauda — pastebima“.
Dėl vandens telkinių nepriežiūros dabar mažėja koduotųjų, didžiųjų ir rudagalvių ančių, perkūno oželių. Be to, krūmus reikėtų palikti kur ne kur, kad lakštingalos turėtų kur nutūpti.
Mieste gyventi patogiau
Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius pripažįsta, paukščiai ir žvėrys apsigyvena vis arčiau žmonių.
„Daugelis paukščių, perinčių mūsų šalyje, yra migruojantys. Tarkim, karvelis keršulis, vis dažnesnis miestų paukštis, išskrenda žiemoti į Europą. Ten jiems nebėra kur apsistoti, todėl nakvoja miestuose. O maitintis skrenda į rapsų laukus želmenų. Parskridę į Lietuvą, jie nebenori kitoje aplinkoje gyventi. Mieste jiems gyventi patogiau“, — sako ponas Selemonas.
Dar vienas paukštis, anksčiau perėjęs miškuose — kėkštas. Maždaug prieš aštuonioliktą metų Vokietijoje gamtininkas perskaitė straipsnį, jog kėkštai pradeda perėti šios šalies žemės didmiesčiuose.
Lietuvoje apie kėkštų perėjimą miestuose ponas Selemonas sužinojo prieš porą metų. Vieną kėkštų lizdą jis aptiko netoli Aplinkos ministerijos. Bet kėkštai nesusilaukė palikuonių: varnos išplėšė lizdą ir sulesė kiaušinius.
Paukščiams reikia pagelbėti
Kai kurie paukščiai „atranda“ didžiųjų Lietuvos miestų senas kapines ir ten apsigyvena. Viena iš tokių — naminė pelėda.
Miestuose pagausėjo šarkų, pasak gamtininko, — pačių protingiausių varninių paukščių. Šarkos lengviausiai atranda kaip susirasti maisto. Ypač daug šarkų peri Švedijos miestuose. Jos suka lizdus kelių metrų aukštyje. Todėl šarkų turėtų daugėti ir Lietuvos miestuose. Bet labai ženkliai sumažėjo kaimuose.
Šalia žmogaus, jei yra vandens telkinių, apsigyvena didžioji antis, nendrinė vištelė. O Vilniuje gamtininkas matė, jog peri antys klykuolės, kurios peri drevėse.
„Žmonių agresyvumas yra sumažėjęs. Prieš dvidešimt penkerius metus jei norėdavau nufotografuoti varną, kuosą tai reikėdavo su teleobjektyvu “šaudyti“. Dabar paukštis ateina per porą metrų ir spokso į tave. Žmonės isteriškai nebegaudo gyvūnų ir jų nebaido“, — žmonių ir gyvūnų bei paukščių draugystę paaiškina gamtininkas.
STIRNA: Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, vis dažniau šalia miestų galima pamatyti apsigyvenančias stirnas. Bet į miesto centrą jos tik pabaidytos netyčia užklysta.
„Splius“ nuotr.
PERĖJIMAS: Kėkštai vis dažniau peri Lietuvos miestuose.
NAUDA: Miestų parkuose apsigyvenusios lapės naikina valkataujančias peles ir pjauna žiurkes.
SKRYDIS: Migruojantys paukščiai „nebijo“ Lietuvos miestų, nes jie nėra labai dideli.
Žymiausias Šiaulių gamtininkas Stasys Gliaudys sako, jog mieste reikėtų labiau pasirūpinti paukščiais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GAMTININKAS: Selemonas Paltanavičius mano, jog paukščiai ir gyvūnai traukia arčiau žmonių, nes jiems miestuose saugiau gyventi.
ELTA nuotr.
IŠNAŠA: „Miestuose paukščių galėtų perėti daugiau. Reikėtų prie gatvių sodinti gyvatvores iš visžalių augalų. Tokiose priebėgose paukščiai galėtų sukti lizdus.
