Naujausios
Šiauliai — pasaulio centras
Studentai iš Afrikos, vokiečių lakūnai, mokytojas švedas, programuotojas iš Indijos, šokėjai iš Ukrainos, siuvėjai iš Kinijos... Palyginti ilgai savo sultyse virusius Šiaulius vis labiau skiedžia užsieniečiai... Eric Owusu ir Agyenim Boateng iš Ganos neslepia: Lietuva nėra tolerantiška šalis kitos odos spalvos žmonėms. Tačiau ant lietuvaičių nepyksta, tiesiog reikia laiko priprasti...
Apie tai, kaip gyvena ir kaip jaučiasi užsieniečiai Šiauliuose, iš kokių kultūrų jie atvykę ir kokias vertybes mums atneša — skaitykite specialiame priede „Šiauliai — pasaulio centras“.
TOLERANCIJA: „Būtų keista, jeigu elgtumėtės kitaip. Tiesiog esate pratę, kad aplinkui vien baltaodžiai. Va, dabar atvažiavome mes, po mūsų atvažiuos kiti. Pabendrausime su vietiniais, geriau mus pažinsite, gal ir jūsų požiūris po truputį keisis“, — sako draugai Eric ir Agyenim iš Ganos.
Afrikiečius paviliojo egzotiškoji Lietuva
Šiaulių universitete nuo šio rudens studijuoja du afrikiečiai, iš Ganos kilę Eric Owusu ir Agyenim Boateng. „Šiaulių krašto“ prašymu, jie mielai sutiko atskleisti, kuo Gana yra kitokia nei Lietuva trimis aspektais: tolerancija (1), žmonių gyvenimo būdu (2), kitais stebinančiais dalykais (3).
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Trumpas dosjė
Eric Owusu ir Agyenim Boateng — vaikystės draugai, norėję savo amžių išsaugoti paslaptyje (pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad jie atrodo gerokai jaunesni, nei yra iš tikrųjų). Abu Ganoje įgijo anglų kalbos mokytojų specialybę, ne vienerius metus mokytojavo ne tik savo gimtinėje, bet ir svetur. Vėliau Eric savo, kaip mokytojo, žinias, tobulino viename iš Honkongo universitetų, dirbo Kinijoje. Agyenim tuo metu dirbo Malaizijoje, kur greta studijavo kinų kalbą, studijas tęsė Taivane.
Užsienyje įgytų žinių afrikiečiams nepakako, kaip ir kitų kultūrų pažinimo, to jie, susidraugavę su vaikinu iš Klaipėdos, atvyko į jiems egzotišką Lietuvą. Čia verslo administravimą pradėjo studijuoti pirmame kurse, tačiau netiki, kad Lietuvoje mokysis visus ketverius metus. Afrikiečiai nenustygsta vietoje: nori pažinti kuo daugiau skirtingų šalių.
Lietuvoje Gana — mažai pažinta...
1. „Labai nenoriu vartoti to žodžio, tačiau Šiauliuose, apskritai Lietuvoje, tolerancijos prasme jaučiame būtent “neapykantą“. Kitaip nepavadinčiau to, kaip į mus reaguoja lietuvaičiai vien dėl to, kad mūsų odos spalva kitokia“, — sako Eric. Afrikiečiai prisipažįsta, kad dėl to ant lietuvaičių nepyksta, jiems tokia reakcija atrodo normali.
„Būtų keista, jeigu elgtumėtės kitaip. Tiesiog esate pratę, kad aplinkui vien baltaodžiai. Reikia laiko, kad priprastumėte prie kitos odos spalvos žmonių. Va, dabar atvažiavome mes, po mūsų atvažiuos kiti. Pabendrausime su vietiniais, geriau mus pažinsite, gal ir jūsų požiūris po truputį keisis. Mums tai — savotiškas iššūkis“, — viltį išreiškia svečiai. Ir tuoj pat priduria, kad džiaugiasi jau dabar Šiauliuose sutikę, tiesa, kol kas tik pavienius jaunuolius, kurie jiems gatvėje tiesiog nusišypso, mėgina draugiškai užkalbinti.
2. Afrikiečiai neslepia, kad pirmas dalykas, kritęs jiems į akis, atvykus į Šiaulius, tiesiog gatvėje dieną rūkantys ir alkoholį vartojantys paaugliai, išgėrę arba visiškai girti suaugusieji. „Nenoriu pasakyti, kad esame geresni nei lietuviai, tačiau Ganoje tokių vaizdų nepamatysite, mums jie — svetimi. Juk diena — darbo metas, dienomis reikia ne gerti, o dirbti. Mūsų šeimos — gausios, pavyzdžiui, aš kilęs iš 6 vaikų šeimos, joms išlaikyti reikia nemažai lėšų, todėl vaikai nuo mažens išmoksta vertinti pinigus, neleisti jų vėjais“, — sako Eric.
3. Lietuva afrikiečius stebina ir džiugina trimis dalykais — naktiniu gyvenimu (vyrukai neslepia, kad mėgsta pašėlti naktiniuose klubuose), žemomis kainomis (vaikinai lygina su kitomis didžiosiomis Europos valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija) ir maisto įvairove (abu prisimena kinų maistą, ypač ryžius, kuriuos teko gausiai ir kasdien valgyti, studijuojant ir dirbant Azijos šalyse).
... Lietuva Ganoje — taip pat
1. „Tolerancijos prasme Gana — geriausia šalis pasaulyje gyventi“, — neabejoja Eric. Anot pašnekovo, jo tautiečiai — labai, kartais net pernelyg tolerantiški. “Ganoje nėra svarbu, kokios tu lyties, plaukų ar odos spalvos, ką tu dirbi, kokiam socialiniam sluoksniui priklausai. Neabejoju, jei vienas iš mano tėvynainių pamatytų, kad pykstasi jo tautietis su užsieniečiu, neabejotinai palaikytų užsieniečio pusę. Tokie tie ganiečiai“, — plačiai šypteli pašnekovas.
Didžiulė pakanta Ganoje jaučiama ir religijoje. Svečių žodžiais, apie 75 procentų šalies gyventojų — krikščionys (katalikai, adventistai, metodistai, Jehovos liudytojai), 25 procentai — musulmonai, tačiau tolerancijos dėka jie puikiai sutaria. „Mūsų valstybės prezidentas — krikščionis, premjeras — musulmonas. Manau, šis pavyzdys viską paaiškina“, — sako Eric. Jis neslepia, kad mokykloje žaidė futbolo (vadinamo antrąja Gano religija, kaip Lietuvoje — krepšinis — aut. pastaba) komandoje, kurioje be jo, krikščionio, buvo ir nemažai musulmonų. Agyenim ne vienerias Kalėdas šventė su draugais musulmonais.
2. Paklausus, kokius darbus dažniausiai renkasi ganiečiai, Agyenim užsiminė, kad didelė dalis jo gimtosios šalies gyventojų verčiasi žemės ūkiu, daugiausia pelno duoda kakava. Likusieji be privataus verslo gausiai renkasi darbą valstybinėse įstaigose. „Jose įsidarbinę tautiečiai gerai dirbdami turi visas galimybes tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Šia prasme sistema Ganoje veikia nepriekaištingai“, — abejonių nepalieka Agyenim.
Eric aiškina, kad visi vaikai Ganoje turi teisę į nemokamą išsilavinimą. Baigę šešiametę pradinę mokyklą, ganiečiai tęsia 4 metų mokslus vidurinėje mokykloje. Po 10 mokslo metų, maždaug 70 procentų abiturientų pagal jiems patraukliausią specialybę renkasi vieną iš daugybės šalyje veikiančių technikumų ar profesinių centrų. „Taip mes pasirinkome anglų kalbos mokytojus ruošiantį centrą“, — sakė pašnekovai. Dauguma baigusiųjų šiuos technikumus užsitikrina sau darbo vietą ateityje, gaudami paskyrimą į valstybines įstaigas.
3. Ganoje likusiems Agyenim ir Eric draugams pirmiausia kylantis klausimas, sužinojus, kad vyrukai išvyko studijuoti į Lietuvą — kur ji yra ir kodėl jie pasirinko būtent šią šalį. „Lietuva Afrikoje nėra plačiai žinoma šalis. Ir tai nėra nuostabu: Afrikoje — daugiau nei 50 valstybių, tačiau, jei neklystu, tik vienoje iš jų — Egipte, yra Lietuvos diplomatinė misija. Visoje Afrikoje nerasite Lietuvos ambasados“, — sako Eric.
IŠNAŠA: „... jei vienas iš mano tėvynainių pamatytų, kad pykstasi jo tautietis su užsieniečiu, neabejotinai palaikytų užsieniečio pusę. Tokie tie ganiečiai“.
Apie Ganą:
Ganos Respublika — valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.
Gyventojų skaičius — apie 22 milijonus 400 tūkstančių.
Sostinė ir didžiausias miestas — Akra.
Valstybinė kalba — anglų (oficiali), Twi, Dagbani.
Valiuta — cedi (GHC).
TEATRAS: Akros nacionalinis teatras.
Eric Owusu albumo nuotr.
BENDRABUTIS: Šiauliuose Agyenim (dešinėje) ir Eric gyvena studentų bendrabutyje ir gyvenimo sąlygomis nesiskundžia.
ŠEIMA: Eric Owusu gimė šešių vaikų šeimoje. Gausios šeimos — afrikiečių kasdienybė, tai nuo mažens išugdo atsakomybės jausmą.
KLUBAI: Agyenim Boateng Šiauliuose džiugina naktinis gyvenimas ir, lyginant su didžiosiomis Europos valstybėmis, nebrangus pragyvenimas.
KASDIENYBĖ: Ir Lietuvos studentų, ir čia atvykusių studijuoti užsieniečių gyvenimo sąlygos — vienodai kuklios.
SPAUDA: Apie Eric rašė ir Kinijos spauda.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
