Naujausios
Pasaulyje keičiasi galingieji
Kijevo (Ukraina) tarptautinio universiteto profesorė habilituota daktarė Alla Kyrydon Šiauliuose skaitė paskaitą apie totalitarizmo įsitvirtinimą. Interviu „Šiaulių kraštui“ mokslininkė sakė, jog lietuvius ir ukrainiečius jungia bendra istorija, bei įmanoma Rusijos grėsmė.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Netikėta agresija
— Rusijos kariai vis dar Gruzijos teritorijoje. Ar buvo įmanoma mintis, jog Rusija puls suverenią valstybę?
— Niekas netikėjo, kad rugpjūčio 8-ąją įvyks kažkas panašaus. Visas pasaulis laukė Olimpinių žaidynių atidarymo iškilmių. Kai prasidėdavo Olimpiada, būdavo sustabdomi karai. O dabar išėjo atvirkščiai.
Ukrainoje tik šalies Prezidentas iš karto išsakė savo poziciją dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto. O kitos valdžios institucijos turėjo atsitokėti nuo netikėtumo, kol buvo pareikšta nuomonė.
Kai kalbi su Rusijos atstovais, jie įsitikinę, kad valdžios veiksmai teisėti ir savalaikiai, o okupacijos — nebuvo. Rusija įsitikinusi, kad konfliktą inicijavo Jungtinės Amerikos Valstijos.
Taip pat dar neaišku, ar tikrai Amerikos specialiųjų tarnybų žmonės rugpjūčio 3 dieną atvyko į Gruziją ir tai galėjo iššaukti Rusijos reakciją.
— Ukraina — Gruzijos kaimynė. Kokios nuotaikos Jūsų valstybėje?
— Ukraina šiek tiek pasimetusi. Jai įdomus NATO ir Europos Sąjungos požiūris. Balandžio mėnesį NATO pareiškė, kad Ukrainos stojimo į šią organizaciją klausimas perkeliamas į rudenį. Daugelis politologų spėja, kad Rusijos ir Gruzijos konfliktas kaip tik padės Ukrainai kuo greičiau tapti NATO valstybe.
Tik istorija atsakys, kaip viskas prasidėjo tarp Rusijos ir Gruzijos. Bet viena aišku: prasidėjo pasaulio jėgų persiskirstymas, silpnėjanti Amerika, stiprėjanti Europos Sąjunga ir Azija.
Rusijos ir Gruzijos konflikto gal ir nebūtų, jei Kosovas būtų nepaskelbęs nepriklausomybės. Abchazija ir Osetija taip pat yra paskelbusios apie savo nepriklausomybę ir pagal kokius tarptautinės teisės dokumentus nustatyti jų teisėtumą?
Vienas klasikas yra pasakęs: „Jei žvaigždės įsižiebia, vadinasi, kažkam tai naudinga“.
Todėl Rusija ir sužaidė: kodėl vieniems galima, o kitiems — neleistina.
Kiekvienas mato savo grėsmes
— Bent jau Lietuvoje kalbama, kad pirmoji Rusijos agresiją pajuto Gruzija, antroji bus Ukraina, o trečioji bus Lietuva. Ką apie tai manote?
— Nesinori tikėti, kad Lietuva ir Ukraina bus kiti Rusijos taikiniai. Apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai ir Latvijai Ukrainoje nekalbama. Jei tauta jaučia grėsmę, apie ją ir kalba, todėl lietuviai ir sako: Rusija Lietuva gali pulti, nes... Ir išvardina kelis įmanomus faktorius.
Ukraina taip pat turi „skaudžių“ Rusijai vietų. Viena iš jų — Krymas. Didžiausia Krymo problema — itin daug rusakalbių, kurie turi dvigubą pilietybę, o Rusija visuomet turi pretenzijų į Juodosios jūros kontrolę ir laiko Krymą savu.
— Ar įmanomas toks scenarijus: Krymas pasiskelbia nepriklausomybę ir sugrįžta į „motulės“ Rusijos glėbį?
— Ukrainoje valstybinė kalba — ukrainiečių. Bet kiekviena politinė kompanija, kurioje yra daug kitataučių spekuliuoja šia tema. Jie sako, kad atėję į valdžią, įteisins dvikalbystę. Dviejuose Charkovo srityse vietos valdžios bandė įteisinti rusų kalbą kaip antrą valstybinę. Žinoma, nieko iš to neišėjo.
Krymas ir dabar turi autonominės respublikos statusą. XX amžiaus 20-aisiais metais buvo įkurta Krymo valstybė, bet reikia tikėtis, kad dabar taip neatsitiks.
Kalbant apie Rusijos grėsmes, vis labiau įsiklausoma ir galvojama, kaip tai sušvelninti. Juk Rusijoje kalbama, kad Krymas — jokia Ukrainos teritorija. Krymą 1954-aisiais metais Ukrainai padovanojo N. Chruščiovas, todėl šį istorinį „netikslumą“ galima patikslinti.
Reikalingos iniciatyvos
— Lietuva jau ES ir NATO valstybė. Ar ukrainiečiai iš tiesų nori į šias tarptautines organizacijas?
— Apklausos rodo: 52,7 procento Ukrainos gyventojų mano, jog patys agresijos atveju neapsigintų, todėl reikia ieškoti sąjungininkų. Tačiau simpatikų yra ir Rusijai, ir NATO.
Ukrainos nuomonės pasidalijusios regionais. Pirmasis Ukrainos Prezidentas Leonidas Kravčiuk kategoriškai teigė, jog Ukrainai nereikia į NATO. Po kurio laiko jis teigė, jog Ukrainos kelias — NATO ir Europos Sąjunga.
Ukraina blaškosi. Tai tęstis ilgiau nebegali, nes reikia arba eiti į Europą, arba į Azijos sąjungą. Su visais draugauti neįmanoma, todėl reikia pasirinkti prioritetus.
— Lietuva skelbiasi Ukrainos drauge. Mūsų šalies vadovas Valdas Adamkus skrenda ir glėbesčiuosi su Ukrainos vadovu Viktoru Juščenko. Ką ukrainiečiai mano apie Lietuvą?
— Kai buvome Sovietų Sąjungoje, buvo daug paprasčiau vieniems su kitais bendrauti. Dabar reikia vizų, atsirado sienos.
Ukrainą ir Lietuvą sieja ir bendra istorija. Nors ir keista, bet Ukrainos mokslininkai labiau bendradarbiauja su Lenkija. Tokie pat ir prekybiniai ryšiai.
Daugeliui ukrainiečių Lietuva yra Baltijos šalys — Estija, Latvija ir Lietuva kartu.
Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo, ypač mokslo srityje. Reikėtų tikrų kultūrinių mainų, tarkim, ukrainiečių rašytojų autorių kūrybą versti į lietuvių kalbą, o lietuvius — į ukrainiečių. Dabar neretai bendradarbiaujama tik dėl privačių iniciatyvų.
IŠNAŠA: „Jei tauta jaučia grėsmę, apie ją ir kalba. Todėl lietuviai ir sako: Rusija Lietuva gali pulti, nes...
MOKSLININKĖ: Kijevo tarptautinio universiteto profesorė Alla Kyrydon viliasi, jog Lietuvos ir Ukrainos mokslininkai intensyvaus bendradarbiaus.
POKYČIAI: Alla Kyrydon mano, kad dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto kaltos kelios valstybės.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
