
Naujausios
Prarasti Bridai
„Šiaulių kraštas“ pradeda publikacijų ciklą “Miestelių likimai“
Kažkada buvęs turtingas Šiaulių rajone Bridų miestelis nebeturi net mokyklos. Miestelis nyko kaip ir daugelis kitų — tai nebuvo draudžiama valdžios. Žmonės išsidalijo, neretai tiesiog išdraskė, bendrą turtą. Griovė, pardavinėjo. Šiandien susizgribome — nebeturime bendrystės: nei kur leisti laisvalaikio, nei kur ugdyti vaikus. Buvęs kolūkio pirmininkas nedrąsiai kalba apie dabartinį vaizdą: „Graudu, bet nedrįstu niekam to sakyti“.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kultūros kapinės
Nuo kelio Gruzdžiai— Šiauliai iki Bridų vienas kilometras. Miestelis pasitinka kažkada liaudies meistro išskaptuota ąžuoline rodykle „Bridai“. Mediniai vyrai pavaizduoti brendantys per balas ir nešantys ant pečių Bridų vardą.
Tuoj už rodyklės, dešinėje pusėje, turėtų stovėti kažkada prabangiausi tarp Lietuvos miestelių kultūros namai. „Mes šią vietą vadiname kapinėmis. Bridų kultūros kapinėmis“, — nelinksmai sako Bridų bendruomenės pirmininkė Rasa Šiškuvienė.
Maždaug prieš penkiolika metų brangius ir prabangius kultūros namus, kurie buvo išpuošti marmuro plokštėmis, išsidalijo pajininkai. Dalijosi taip — griovė ir pardavinėjo plytas, metalo laužą, medieną. Gražus, įdomios architektūros pastatas buvo sulygintas su žeme.
Dabar Bridų kultūros namai glaudžiasi kolūkio laikais pastatytame medicinos punkte. Pastatas šią, jau šešioliktąją žiemą, bus nešildomas. Kultūros namai pasitinka skelbimų lenta. Du apdraskyti rinkiminiai plakatai, su išbadytomis kandidatų į Seimą akimis. Ant Kultūros namų durų kabo skelbimas „Direktorė serga“.
„Kreipėmės į Šiaulių rajono kultūros skyrių dėl avarinės dabartinių Bridų kultūros namų būklės. Įsivaizduokite, kaip gali atrodyti pastatas viduje, jeigu penkiolika žiemų iš viso nešildomas. Kaip ten žmonėms reikia dirbti, kokie renginiai gali vykti. Kultūros skyrius atsiuntė raštą, kad juos kultūros namų būklė tenkina. Apie ką galima kalbėti su tokiais valdininkais“, — neslėpė apmaudo bendruomenės pirmininkė Rasa.
Šventės ir renginiai Briduose vyksta dažniausiai tik vasarą — parke, po atviru dangumi.
Tokia dabar Bridų kultūros panorama.
O kažkada į Bridus atvažiuodavo koncertuoti muzikos žvaigždės, į Bridus parodyti naujų kultūros namų ir kitų Bridų grožybių. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio — būta svečių net iš tolimosios Japonijos.
Nupiešti vaikai
Ant pastato tebekabo lenta „Bridų pagrindinė mokykla“. Ant buvusio smokyklos langų antrame aukšte nupiešti vaikai žaidžia, varto knygeles, linksminasi. Bridų mokykloje liko tik nupiešti vaikai, nes dar šį pavasarį rajono politikų ir valdininkų sprendimu Bridų mokykla uždaryta. 26 Bridų vaikų buvo per mažai. Vaikus išsiuntė į Gruzdžių mokyklą, kai kas pasirinko Šiaulių mokyklas.
Žingsniuojant didžiuliais buvusios mokyklos koridoriais, sklinda tik aidas: tuščia. Salėje „karaliauja“ rinkimams parengtos kabinos, kelios kėdės ir stalai. “Kokią valdžią per rinkimus rinkti, jeigu šitaip naikina miestelius?“ — klausė mūsų mokyklos kieme sutikta moteris.
Ant vienų durų spalvotos raidės skelbia „Skruzdėlynas“ — kažkada garsus Bridų vaikų lėlių teatras. Nebėra.
Buvusioje Bridų mokykloje išliko tik biblioteka, o atskirame flygelyje glaudžiasi medicinos punktas bei vaistinės filialas. Bibliotekininkė Izolina Karženauskienė nesutinka, kad vaikų mokykloje visai nebeliko. Jie čia atbėga grįžę iš mokyklos pasiimti knygų.
Bibliotekininkė skaičiuoja turinti per du šimtus skaitytojų, dauguma iš jų — vaikai. Atskira patalpa skirta vaikiškoms knygelėms.
Bendruomenei ar verslui?
Virš mokyklos pastato sklando dalybų nuotaikos. Bendruomenės pirmininkė vardija, ką būtiniausiai reikia įkurti likusiose tuščiose mokyklos patalpose, kad Bridai ne nyktų, o prisikeltų. Reikia vaikų žaidimų kambario, susirinkimų ir švenčių salės bendruomenei. Reikia eksponuoti Bridų muziejaus sukauptus eksponatus. Reikia treniruoklių salės. Visa tai sutilptų ištuštėjusiame pastate.
Tačiau Bridų žmonės jau girdėjo, kad į mokyklos pastatą pretenduoja vienas Šiaulių verslininkas, buvęs įtakingas politikas. Jis esą norėtų čia apgyvendinti atliekų rūšiavimo dirbančius darbininkus.
„Bridams tai būtų pasaulio pabaiga. Nežinau, kodėl rajono savivaldybės valdininkai turėtų nusilenkti kažkokiam verslininkui, ir nustumti bendruomenę, kurią įkūrus jau nuveikėme nemažai darbų. Svarbiausias iš jų — žmonės nori vienytis ir tvarkyti savo miestelį.
Mokykla sunaikinta, bet vaikai iš Bridų juk niekur nedingo, jiems irgi reikia kur nors pasidėti, kuo nors užsiimti, o buvusios mokyklos patalpos tam labai tiktų„, — dėsto naujai atsiradusią bėdą bendruomenės pirmininkė R. Šiškuvienė.
Šokiai, sportas ar „bambaliai“
Sutinkame jaunimo. Septyniolikmetė mums nelinksmai pasakoja: „Jaunimo čia nėra labai daug, gal iki trisdešimt žmonių, dauguma dar lanko mokyklą. Dvidešimtmečių ir kiek vyresnių Briduose jau nebėra. O ką čia veikti? Važiuoja dirbti ir gyventi į užsienį“.
Ką veikia Bridų jaunimas? „Renkasi parke ant suoliukų prie “bambalių“ arba išdaužytoje buvusioje autobusų stotelėje per naktis sėdi. Kiek kartų prašėme, kad Kultūros namuose leistų bent vietiniams surengti šokius. Neleidžia, o kodėl — niekas nepaaiškina“, — pasakojo septyniolikmetė.
Bridų bendruomenė šią vasarą įrengė krepšinio aikštelę prie dar anksčiau buvusių kultūros namų, kurie dabar naudojami kaip šarvojimo salė.
„Ne tik jaunimas, šeimų vyrai, net pagyvenę ateina žaisti krepšinio. Nors tiek susikūrėme, nes kitaip nėra ko kaltinti jaunimo, kad sėdi su “bambaliais“ pakrūmėse“, — sakė bendruomenės pirmininkė R. Šiškuvienė.
PARDUOTUVĖ: Buvusi miestelio parduotuvė, sujungta su didele valgykla dabar išdraskyta ir virtusi landyne, nors stovi pačiame miestelio centre.
BUVUSIEJI: Buvusieji Bridų senelių namai ir darželis „Pasaka“ apie 1980 metus ir dabar. Pastatas parduotas.
GYVENVIETĖ: Privačios Bridų gyventojų valdos išpuoselėtos, ne taip, kaip visuomeniniai pastatai.
MOKYKLA: Bridų mokykloje liko tik piešti vaikai. Šį pavasarį mokykla uždaryta.
BRIDAI: Liaudies meistro sukurta rodyklė, kurioje vyrai brenda iš balos nešdami Bridų vardą. Ar išbris Bridai dabar? Už rodyklės laukymėje kažkada stovėjo vieni gražiausių kultūros namų Lietuvoje. Dabar ši vieta vadinama Bridų kultūros kapinėmis.
ŽENKLAS: Bridų miestelio pabaigą simboliškai žymi apšiuręs ženklas.
TURTAI: Miestelio centre ir centrinėje gatvėje prie visų individualių gyvenamųjų namų buvo įrengti prabangūs kalvio rankomis sukurti šviestuvai.
PASIKĖSINIMAS: Bridų bendruomenės pirmininkė Rasa Šiškuvienė negali suprasti, kodėl rajono valdžia visų miestelio gyventojų bendrą turtą — mokyklos pastatą nori paaukoti ne bendruomenei.
KULTŪRA: Vienintelė normaliai veikianti Bridų kultūros įstaiga — biblioteka. Bibliotekininkė Izolina Karženauskienė tiki, kad Bridai prisikels.
Jono TAMULIO nuotr.
CITATA
„Kokią valdžią per rinkimus rinkti, jeigu šitaip naikina miestelius?“
DĖŽUTĖ
Bridai — miestelis Šiaulių rajone, 8 kilometrai nuo Šiaulių miesto, 5 kilometrai į šiaurę nuo Sutkūnų, 3 kilometrai nuo Vinkšnėnų kaimo. Pro kaimą teka Svalės upelė. 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo metu Briduose gyveno 414 žmonių. Iki 2008 metų pavasario Briduose veikė pagrindinė mokykla, kurią lankė 26 mokiniai.
INTERVIU
Naikino santvarką, bet sunaikino savo turtą
Buvusį Bridų kolūkio pirmininką Aloyzą Jocą ilgokai teko įkalbinėti interviu apie Bridus. Jam vadovaujant kolūkiui Briduose buvo pastatyti kultūros namai — vieni gražiausių Lietuvoje, pastatyta mokykla, parduotuvė, valgykla, darželis, medicinos punktas, senelių namai. Kolūkyje tada dirbo per 70 statybininkų, kurie statė architektų, projektuotojų specialiai Bridams suprojektuotus pastatus. Buvo kasami tvenkiniai, pasodintas didžiulis retų medžių parkas, iki dabar ošia maumedynas.
— Kokios mintys kyla nuvažiavus dabar į Bridus, žinant, kokie jie buvo ir kuo tapo?
— Aš Briduose retai būnu. Graudu. Skaudu, bet nedrįstu niekam to sakyti, nes tuoj pat galiu būti apšauktas, kad prie ruso tau buvo geriau. Nenoriu skaudinti nei savęs, nei Bridų žmonių. Daug ko nebėra, sugriauta, sunaikinta, sulyginta su žeme. Žmonės naikino santvarką, bet sunaikino milžinišką savo turtą ir dėl to dabar kenčia.
— Kodėl taip įvyko?
— Žmonės buvo pasimetę. Pamenu, kaip griovė naujus kultūros namus. Su traktoriais ant trosų užkabinę plėšė aliuminio konstrukcijų langus, kokių anais laikais praktiškai neįmanoma buvo gauti, nes tai buvo didelė naujovė ir labai prabangu. Išplėštus langus išvežė į metalo laužą ir gavo kelis litus. Gaila, argi kas praturtėjo, o kultūros namų nebeliko. Anuo metu tai buvo bene prabangiausi ir gražiausi kultūros namai visoje Lietuvoje.
Žmonės tiesiog nesuprato tada, kad patys naikina savo turtą ir kenkia tik sau. Jie naikino praeitį, o sunaikino savo kaimo ateitį.
— Kokią matote Bridų ateitį, kas ją gali padaryti šviesesne?
— Žmonės, tik žmonės. Susibūrę į bendruomenę jau pradėjo tvarkytis. Žmonėms reikia bendrumo. Matau, kad bendruomenė stiprėja, tikiu, kad pavyks kai ką nuveikti viso miestelio labui.
Juk ir anksčiau Bridus statė tvarkė ne koks nors pirmininkas ar partijos sekretorius, o patys žmonės, paraginti, suvienyti. Daug kas padaryta miestelio žmonių talkų metu. Kad ir didžiulis gražus, su retais medžiais parkas juk sodintas pačių Bridų žmonių rankomis. Niekas iš niekur neatvažiavo ir nepasodino.
Bridus išgelbės bendras visų darbas, tik būtina turėti iniciatyvų vedlį, kuris pakviestų žmones, turėtų idėjų, sugalvotų, kaip geriau ir gražiau padaryti. Reikia žmonėms suvokti, kad atvažiavęs seniūnas ar kas iš savivaldybės valdininkų, jiems miestelio nesutvarkys.
TIKĖJIMAS: Buvęs Bridų kolūkio pirmininkas Aloyzas Jocas stebisi, kodėl taip atsitiko, kad žmonės ėmė naikinti savo turtą. Jis tiki, kad Bridus išgelbės stipri bendruomenė ir bendros miestelio gyventojų pastangos atgaivinti Bridus.
Jono TAMULIO nuotr.