Naujausios
Algų švytuoklė
MITAI IR TIKROVĖ APIE ATLYGINIMUS
Nuomonė, kad teisėjai uždirba daug, o mokytojai mažai — vienas iš pasenusių mitų apie atlyginimus. Per pastaruosius pora metų Lietuvoje darbo užmokesčio rinka keitėsi labiau negu mūsų įsitikinimai.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Mokytojai uždirba ir porą tūkstančių litų
„Koks kvailys gali eiti į mokyklą, jei pradedantis mokytojas uždirba vos 800 litų?“ Tai vienas iš mitų apie atlyginimus, nors neseniai šis teiginys buvo panašus į tiesą.
Zina Žuklijienė, Stasio Šalkauskio mokyklos direktorė, atverčia mokyklos buhalteriją. Šioje, kaip ir dar keliose miesto mokyklose, vykdomas etatinio apmokėjimo eksperimentas, prie tokio apmokėjimo turėtų netrukus pereiti ir kitoas mokyklos.
Domina realus atlyginimas „į rankas“. Mokytojų atlyginimo vidurkis šioje mokykloje — 2505 litai.
Pirmus metus dirbantis mokytojas už etatą uždirbtų 1677 litus, tačiau, kadangi dar ir pavaduoja, gavo 2068 litus, didžiausia alga — mokytojo-eksperto — 3068 litai. Jei pastarasis dar sutiktų turėti ir auklėjamąją klasę, pasak direktorės, realiai galėtų uždirbti ir 3500 litų.
Atlyginimas kyla kartu su kvalifikacijos kategorija, kurių yra penkios. Nuo stažo mokytojo atlyginimas mažai priklauso.
Nuo praėjusio pavasario mokytojų atlyginimas kilo 25 procentais.
Docentės alga — 2500 litų
„Dėstytojai universitete užsidirba po penkis-septynis tūkstančius“ — dar vienas mitas arba tiesa tik iš dalies.
Tiesa ta, kad šiemet dėstytojų atlyginimai kilo 20 procentų. Šiaulių universiteto buhalterijos duomenimis, apie 7 tūkstančius „į rankas“ iš tiesų gali uždirbti profesorius, kuris turi didžiausią koeficientą, dirba pusantro etato ir dar turi papildomų darbų. O “plika“ profesoriaus alga (už etatą) — 2890— 3700 litų į rankas.
Mažiausia Šiaulių universiteto dėstytojo asistento alga už etatą — 1200— 1550 litų.
Didžiausia — rektoriaus — 4440 litų. Kadangi rektorius yra ir profesorius Elektronikos katedroje, jis užsidirba iki 6000 litų atskaičius mokesčius.
„Šiaulių krašto“ kalbinta humanitarinių mokslų daktarė, docentė už etatą “į rankas“ gauna 2500 litų. Toks, anot jos, yra vidutinis docento atlygis šioje katedroje.
„Mielai prisiimtume daugiau darbų, bet neturime etatų“, — sako dvidešimties metų darbo stažą turinti docentė. Norint tapti docente, anot pašnekovės, reikėjo pereiti “tikrą gulagą“: pirma, apsiginti daktaro disertaciją (tą padarė prieš dešimtį metų), parašyti mokslinę knygą, išspausdinti tam tikrą kiekį straipsnių prestižinėje spaudoje, dalyvauti konferencijose. Tik tada nustatomas naujas koeficientas. Po penkerių metų vėl nauja atestacija — vėl straipsniai, konferencijos, jei ne — koeficientas gali būti sumažintas.
„Sakyčiau, alga labai vidutiniška, ji visiškai neatspindi mūsų įdėjimų, o juk visas mokslinis darbas atliekamas po paskaitų“, — vertina docentė.
Teisėjai ir vežėjai
„Teisėjai uždirba daug“, — dar vienas mitas. Iš tiesų pirmos instancijos — apylinkės teismų teisėjai uždirba mažiau negu vežėjai.
Vidutinis Šiaulių apylinkės teismo teisėjo atlyginimas — 3100— 3300 litų „į rankas“. Anot Gemos Janušienės, Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkės, teisme nė vienas teisėjas negauna 5000 litų. Pačios teismo pirmininkės, turinčios 18 metų darbo stažą, atlyginimas irgi nesiekia 6000 litų.
„Prokuratūroje atlyginimai didesni, advokatūroje — didesni, nebėra motyvacijos būti teisėju. Teisėjo profesija tampa nebeprestižinė“, konstatuoja G. Janušienė.
Vien pernai iš teismo išėjo du teisėjai, šiemet irgi du. Teisme yra du laisvi teisėjų etatai, tačiau į buvusiųjų vietą nebeateina niekas, ir bylos paskirstomos vis mažėjančiam teisėjų korpusui.
„Ateini į susirinkimą, ir lauki, kuris pasakys, kad išeina. Mes kiekvieną žmogų apverkiam, nes bylos atiteks kitiems“, — prisipažįsta teismo pirmininkė.
Anot G. Janušienės, didžiausia problema — darbo krūvio ir atlyginimų neatitikimas: 17 teisėjų nagrinėja 5300 bylų, per devynis mėnesius vienam teisėjui tenka išnagrinėti apie 600 civilinių bylų.
Teisėjų algos 2000 metais buvo sumažintos trečdaliu, motyvuojant sunkia ekonomine ir finansine padėtimi. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad motyvuotai algos galėjo būti sumažintos iki 2003 metų ir priteisė teisėjui iš valstybės sumokėti „nukirptą“ skirtumą, apskaičiuotą ne daugiau kaip už trejų metų laikotarpį.
„Šiaulių kraštas“ pasidomėjo ir Šiaulių apygardos teismo buhalterija. Teisėjų atlyginimai šiame teisme svyruoja nuo 5549 iki 6975 litų į rankas. Teismo pirmininko alga — 6488 litų.
Chirurgų alga – iki 5000 litų
Petras Simavičius, Šiaulių ligoninės direktorius, peržiūri buhalterijos duomenis: vidutinis gydytojo atlyginimas — 4300 litų „į rankas“, slaugytojos — 1500 litų.
Didžiausias ligoninėje atlyginimas — 6000 litų atskaičius mokesčius — mokamas anesteziologams, reanimatologams. Chirurgai vidutiniškai uždirba 4300— 5000 litų. Skyrių vadovams dar pridedama po 1000 litų.
Tačiau, anot P. Simavičiaus, daugelis gydytojų dirba per kelis darbus: ir privačiai, ir kitose ligoninėse, farmacijos kompanijose, tad visiškai realu daktarui oficialiai užsidirbti iki 12— 15 tūkstančių litų per mėnesį.
Atlyginimai gydytojams, pasak P. Simavičiaus, per paskutinius dvejus metus buvo kelti tris kartus, šiemet dar žadama kelti 17-20 procentų.
Šiaulių poliklinikos gydytojų atlyginimai šiek tiek kuklesni. Šeimos gydytojų algos vidurkis — 3100 litų, terapeutų — 2300 litų „į rankas“.
Pastaruosius ketveris metus nuo gegužės mėnesio atlyginimai atitinkamai kilo 11, 20, 17, 20 procentų.
Darbininkai — 1000— 2000 į rankas
Vienos senos Šiaulių gamyklos vadovai, norėdami likti neįvardinti, atskleidė įmonės buhalteriją: Pradedantis darbininkas-montuotojas „į rankas“ gauna 750 litų, tačiau per 3 mėnesius gali atlygį pasikelti iki 1500 litų; Įmonės inžinieriai, meistrai, konstruktoriai uždirba apie 2000 litų, vadybininkai, skyrių vadovai — 2600, įmonės direktoriai — 5500— 6500 litų. Specialistų alga įmonėje per metus kilo 25 procentais, darbininkų — 10 procentų.
Vienos baldų įmonės valytojos ir sargo atlyginimai — 1000 litų į rankas. Staliai uždirba 1500— 2000, siuvėjos — 1000— 1700, administratorės — 1200— 1600 litų „į rankas“.
Statybininkų ir vežėjų amžius baigėsi
Statybos bendrovės „NCC Titanas“ vadovo Stanislovo Valiaus pateiktais duomenimis, darbininkai uždirba nuo 1500 iki 4000 litų, inžinieriai — 4000— 8500 litų, direktoriai — 10000— 12000 litų “į rankas“. Atlyginimai, pasak įmonės vadovo, po šuolio stabilizavosi, tačiau dar nekrito.
„Prieš metus vežėjai uždirbo ir penkis, ir daugiau tūkstančių litų, dabar tiek užsidirbti jau labai sunku“, — pasakojo vežėjo, išvykusio į tolimą reisą, žmona. Anot jos, pastaruoju metu vyro atlygis sumažėjo.
„Dirbant maksimaliai visą mėnesį be išeiginių, iš Vakarų važiuojant tiesiai į Maskvą, ir kas dvi savaites grįžtant namo, arba jei nusimato du tolimi reisai, galima uždirbti iki 4000-5000 litų“, — pasakojo žmona. Tačiau, jei vyras paimtų bent savaitę išeiginių, atlygis iš karto kristų iki 3000 litų.
Šią informaciją patvirtino ir vežėjų firmų vadovai.
MITAS: Raimondas Stiklius, matematikos ir informatikos mokytojas, gavo pirmąją savo algą — 2085 litus į rankas. Tai paneigia mitą, kad jaunimui į mokyklą nėra ko eiti. Raimondas uždirba daugiau už eilinį vadybininką ir už 17 metų darbo stažą turinčią universiteto lektorę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Mokytojas
Raimondas Stiklius, matematikos-informatikos mokytojas.
Alga: 2085 litų.
— S. Šalkauskio mokykloje dirbu nuo rugsėjo, paskutinę mėnesio dieną gavau pirmąją savo algą. Su avansu, kurį išmokėjo mėnesio vidury, gavau apie 2100 „į rankas'. Manau, pradedančiam mokytojui, tai gana geras atlyginimas. Iš avanso pirkau drabužių, iš algos planuoju pirkti spausdintuvą.
Studijuodamas Šiaulių universitete, neplanavau eiti dirbti į mokyklą (mano specializacija — statistika), tačiau vėliau pamąsčiau, kad gal visai ir nieko. Labai svarbu, kad galima suderinti studijas (mokosi magistrantūroje) ir darbą mokykloje. Net galvoju susieti ateitį su mokykla. Nemanau, kad dirbdamas kur nors vadybininku, uždirbčiau daugiau. O kai baigsiu magistrą, pasikelsiu kvalifikaciją, atlyginimas dar labiau pakils.
Savo draugams, ypač vyrams, patarčiau: nėra ko bijoti tos mokyklos: gal tik pirmą dieną prieš klasę būna baisu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Dėstytoja
Jadvyga Šapalienė, Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Romanų ir germanų filologijos katedros lektorė.
Alga: 1770.
— Šiaulių universitete dirbu jau 16 metų. Už etatą (tai yra 640 auditorinių valandų per metus, arba 20 valandų per savaitę) plius metodinis, mokslinis darbas, gaunu 1770 litų. Atlyginimas ženkliau pakilo prieš metus, prieš tai — nesiekė 1500 litų.
Gaudama tokią algą, jaučiu tam tikrą diskomfortą, ir finansinį, ir moralinį. Belieka tikėti Vyriausybės pažadais 2009-2011 metais atlyginimus kelti 20 procentų kasmet.
Jono TAMULIO nuotr.
Gydytoja
Audronė Jatkauskienė, šeimos gydytoja.
Alga: 3920 litų.
— Mano darbo stažas — 25-eri metai, tačiau atlyginimas priklauso ne nuo stažo, bet nuo prisirašiusiųjų pacientų skaičiaus. Pas mane yra prisirašę 1800 pacientų, tad gaunu vieną didžiausių algą — beveik 4000 litų.
Aišku, pinigų visada trūksta, tačiau dabartinėje situacijoje, manau, tai — neblogas atlyginimas, netgi lyginant su privačiom klinikom.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Teisėja
Astra Karpytė, Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja.
Alga: 4100 litų.
— Turiu 13 metų teisinio darbo stažą, į apylinkės teismą atėjau 1999-taisiais, tada gavau 3400 litų į rankas. Teisėjams nuo to laiko atlyginimai nekilo, mano alga padidėjo dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio mažėjimo ir įgijus 10 metų darbo stažą.
Žinoma, mūsų atlyginimas, turbūt, didesnis, negu mokytojo, tačiau darbo krūvis yra nenormalus. Pavyzdžiui, šiandien iš ryto turėjau 4 administracines bylas, rašiau vakarykštės baudžiamosios 7 tomų bylos su 3 kaltinamaisiais nuosprendį, po pietų laukia 8 administracinės bylos. Net išdalijus po pusvalandį, laiko — vos vos. Šiandien į darbą atėjau 7 ryto, dažnai dirbu šeštadieniais ir sekmadieniais.
Pasižiūrėjus į skaičių — 4100 — alga atrodo lyg ir nemaža, tačiau lyginant su teisėjui tenkančia atsakomybe, kai yra sprendžiamas žmonių likimas, — tai nėra daug.
KOMENTARAS
Alga — asmeniška ir visuomeniška
Nijolė KOSKIENĖ
Alga — labai privatus reikalas, kurio nepadoru nei klausti, nei apei jį kalbėti. Kita vertus — tai visuomenės problema. Nuo to, kiek kas uždirba, priklauso, kas ir kaip moko mūsų vaikus, ar liks Lietuvoje gydytojų, kokios kvalifikacijos teisėjai sveria teisingumo svarstykles, galų gale, už kiek ir kaip meistrai paklos plyteles mūsų vonios kambaryje. Todėl nuoširdžiai dėkojame žmonėms, sutikusiems kalbėti asmenišką dalyką — savo algą.
Straipsnis gimė ne iš tuščio smalsumo, o norint pateikti kiek realesnį atlyginimų rinkos vaizdą bei paneigti kai kuriuos mitus ir stereotipus.
Štai kalbinta viena gydytoja pyko ant teisėjų, kurie, ir taip daug uždirbdami, nori susigrąžinti kažkokias kompensacijas už sumažintus atlyginimus. Tačiau iš tiesų gydytojai (kalbu apie oficialų atlygį) uždirba labai panašiai ar net daugiau, negu pirmos instancijos teisėjai. O teisėjai (jie, visuomenės nuomone, nepelnytai daug uždirba, o teisybės vis tiek nėra) jaučiasi neįvertinti.
Iš Baltijos šalių teisėjų konferencijos grįžusi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja dar pagilino savo kolegų nuoskaudą: Estijoje pirmos instancijos teisėjas vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 3000 eurų į rankas, Latvijoje — tik atėjęs dirbti teisėjas gauna 1000 eurų (bet jau po kelių mėnesių jo alga kyla į aukštesnė kategoriją, kurių yra penkios).
Šiaulių universiteto dėstytoja, kurios dukra pasirinko tą pačią profesiją, pasakoja, kad dėl mažos algos dukra išėjo ir darbo Vilniaus pedagoginiame universitete ir įsidarbino Rygoje, vertimų firmoje. Už algą gali nuomotis butą Rygoje, atostogauti užsienyje, keliauti.
Ir pati nesitikėjau, kad jaunas mokytojas į rankas gali gauti 2000 litų. Ir ačiū Dievui! Gal padidėję atlyginimai sugrąžins mokytojų prestižą, norą dirbti ir pagaliau motyvaciją vyrams eiti į mokyklą. Nes dabar vaikai mokyklose jaučiasi kaip nepilnose šeimose — auklėja vienos moterys.
Apytikris vidutinis atlyginimas Šiauliuose, atskaičius mokesčius (litais):
valytoja, sargas: 1000
siuvėja: 1300
kasininkė: 1200-1300
vadybininkas: 1500-1600
mokytojas: 2500
dėstytojas: 1200-4500
vežėjas: 3000-5000
statybininkas: 1000— 3000
Savivaldybės skyrių vedėjai — nuo 2800— 4800
statybos inžinierius: 4500— 8000
teisėjas: 3000— 4000
meras: 4577
gydytojas: 3000-6000
statybos inžinierius: 4500— 8000
kompanijų direktoriai: 6000— 12000
