Naujausios
Tualeto savininkė neatitinka biurokratų standartų
Šiaulių bulvare, tarp blizgančių parduotuvių ir Dailės galerijos, atokiau nuo pagrindinio tako, yra įsiterpęs savotiškas šašas. Prieš daugelį metų čia buvo viešasis tualetas. Jį privatizavus, nušiurusiose patalpose nevyksta jokia veikla, nes jo savininkei dešimt metų nepavyksta nė pėdos žemės prie tualeto įsiteisinti. Tuo tarpu kiti verslininkai drąsiai įžengė į bulvarą ir sėkmingai vysto verslą.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Tikėjosi atgaivinti tualetą
Prasidėjus privatizavimo karštligei, Šiaulių bulvare buvo privatizuotas viešasis tualetas ir jo vietoje įrengta kavinė.
Kavinei bankrutavus, 1998 metais tualetą-kavinę įsigijo šiauliečiai Romualda ir Edmundas Benediktas Dargiai. Patalpos buvo įsigytos be žemės.
Vieta gera, pats miesto centras, taigi, anot ponios Romualdos, tikėtasi sėkmingai plėtoti verslą.
Pora planavo atgaivinti viešąjį tualetą, o šalia pastatyti priestatą ir įsteigti viešąją skalbyklą.
Pirkdami patalpas iš antrų rankų, šiauliečiai tikėjosi, kad valstybinė žemė jiems bus parduota arba išnuomota. Tai neva žadėjusi ir tuometinė merė Vida Stasiūnaitė.
Būsimojo verslo savininkai prašė leisti įsigyti 99 kvadratinius metrus valstybinės žemės.
Iš pradžių reikalai ėjo sklandžiai. Savivaldybė užsakė sklypo detalųjį planą, jį parengė šiaulietė architektė Kristina Janavičienė.
Planas buvo aptartas viešojo svarstymo su visuomene posėdyje, jo sprendimams pritarta.
Visos Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatyme numatytos procedūros, anot R. Dargienės, buvo atliktos dorai ir sąžiningai, todėl apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyrius detaliajam planui pritarė. Sklypo įsigijimui neprieštaravo ir greta esanti Dailės galerija.
Beliko jį svarstyti ir patvirtinti miesto Taryboje.
Vieniems vieni standartai, kitiems — kiti
Bet reikalai įstrigo. Per dešimt metų miesto valdžia keitėsi kelis kartus, susikaupė stora šūsnis dokumentų, o sklypo svarstymo bei tvirtinimo procedūros — nepajudėjo.
Moteris iki šiol nesupranta, kodėl jai taikomi kitokie standartai nei toms verslo bendrovėms, kurios prieš keletą metų netrukdomai įžengė į bulvarą, užimdamos dalį valstybinės žemės, ir sėkmingai vysto verslą.
Greta buvusio tualeto patalpas parduotuvėms nuomoja UAB „Šiaulių komercija“, kuri yra viena iš Šiaulių banko akcininkų.
Šiaulių banko tarybos pirmininkas Arvydas Salda — buvęs miesto meras, ne vieną kadenciją rinktas miesto Savivaldybės Tarybos nariu.
„O man, paprastai šiaulietei, Lietuvoje nebuvo leista pradėti įgyvendinti savo verslo, iš kurio galėčiau gyventi ir pragyventi. Rašiau dėl savo bėdų Artūrui Paulauskui, kai jis tapo aplinkos ministru, Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui, premjerui Gediminui Kirkilui, tačiau Vilniaus ponai laišką persiunčia atgal Savivaldybei. Taip ratas ir užsidaro“, — redakcijoje guodėsi R. Dargienė.
Prieš dvejus metus mirė Romualdos vyras.
Likusi viena, moteris atsisakė iliuzijų vystyti verslą. Norėtų patalpas parduoti, bet negali — jos teigimu, pirkėjai nesiryžta tiems kryžiaus keliams, kuriuos jai teko praeiti.
Įpareigojimas velioniui
Savivaldybei atsisakius tvirtinti detalųjį planą, moteris kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą.
2008 metų rugsėjo 22 dienos teismo nutartyje teismas įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės Tarybą priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus gatvėje 237, detaliojo plano patvirtinimo“.
Tačiau paaiškėjo, kad paguodos iš to mažai. Kol vyko durų varstymai ir teismai, kai kurie dokumentai paseno.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Rimundo Domarko 2008 metų spalio 22 dienos rašte velionis B. Dargis bei projekto vadovė Kristina Janavičienė prašomi į Architektūros ir urbanistikos skyrių pristatyti galiojančius dokumentus. 2006 metais išduotas minėto patikrinimo aktas galiojo tiktai vienerius metus — iki 2007-ųjų.
Tai reiškia, jog reikia iš naujo kreiptis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir pateikti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros galiojantį detaliojo plano patikrinimo aktą, iš naujo parengti kitus dokumentus.
Rodydama prieš dvejus metus neetišką mirusio vyro vardu atsiųstą raštą, įskaudinta našlė apsiverkė. Ji tvirtino, kad apie vyro mirtį Savivaldybė buvo informuota.
Skendi nežinioje
Pasak Rasos Budrytės, Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos, pilietė šiuo metu atsidūrė juridinėse pinklėse: teismas įpareigojo jos klausimą Savivaldybę spręsti, o dokumentų galiojimo laikas — baigėsi.
„Mes negalime teikti Tarybai dokumentų su pasibaigusiu galiojimo terminu. Juridiškai nėra tokio proto bokšto, kuris išaiškintų, kaip tokį dokumentą panaudoti. O per tą laiką, kol vyko teismai, ten viskas ir pasibaigė. Mes irgi skendime nežinioje“, — “Šiaulių kraštui“ sakė R. Budrytė.
Savo ruožtu vedėja pripažino: supranta moterį, kuri šitiek metų tarsi turi daiktą — ir kartu jo neturi.
Tai gal pati Savivaldybė galėtų tas patalpas nupirkti ir jose vėl įrengti viešąjį tualetą? Juo labiau kad precedentas yra. Viešasis tualetas skverelyje prie Savivaldybės iš pradžių buvo privatizuotas, paskui vėl nupirktas, o jo atidarymas mero Vaclovo Volkovo laikais iškilmingai aplaistytas šampanu.
R. Budrytė pripažino, jog viešųjų tualetų mieste išties reikėtų daugiau. Nes nebeliko ir kito viešojo tualeto Draugystės prospekte. Šiuo metu šioje vietoje suformuotas žemės sklypas, kuris kol kas nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą.
R. Budrytė siūlytų šiaulietei surinkti visus turimus dokumentus ir kreiptis į Aplinkos ministeriją — kad ši jai išaiškintų, ar galima teikti Tarybai tvirtinti planą su pasibaigusiu galiojimo terminu?
Paklausta, kodėl kitiems verslininkams netrukdyta užsiimti dalies bulvaro, vedėja teigė negalinti pasakyti, kodėl taip įvyko, nes tuo metu ji miesto Savivaldybėje nedirbo.
Būtina pakartoti visas procedūras?
Rimvydas Šileika, Šiaulių apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas, 2006 metais pasirašęs Teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo aktą, kalbėjo ne visiškai aiškiai.
Iš pradžių sakė, jog viršiausia yra teismo nutartis, ji privalo būti vykdoma.
Vėliau, sužinojęs apie ką kalbama, tvirtino, jog, mirus vyrui, kuris dokumentuose įvardijamas kaip planavimo organizatorius, R. Dargienei, kaip paveldėtojai, privalo būti perduotos organizatoriaus teisės ir pareigos. O tada jau turinčios būti iš naujo sudarytos sutartys, parengtos planavimo sąlygos bei pakartotos visos kitos brangiai kainuojančios procedūros.
„Tiesa, velionis jos vyras buvo viskuo pasirūpinęs. Apskritis teikė teigiamą išvadą, o kodėl Savivaldybė netvirtino, nežinome“, — Šiaulių kraštui“ sakė R. Šileika.
Vedėjo žodžius R. Dargienė vertina kaip atsikalbėjimą ir bandymą išsisukti iš situacijos.
„Žinau, kad to nereikia — teismas mane būtų įpareigojęs tai padaryti. Turiu visus turto paveldėjimo dokumentus. Įstatymiškai pas mane yra viskas sutvarkyta. Jie nebežino, kaip išsisukti“.
Moteris teigė pavargusi ir nusivylusi sistema, kuri, jos žodžiais, lenkiasi turtingiems ir galingiems, o paprastą žmogų gniuždo, mulkina ir veda į visišką neviltį.
ILIUZIJOS: R. Dargienė tikėjosi atgaivinti viešąjį tualetą, pastatyti priestatą ir įkurti čia skalbyklą, bet jai, skirtingai nei kaimynystėje įsikūrusiems verslininkams, per dešimtį metų nepavyko prisijungti bulvaro žemės, reikalingos verslui vystyti.
ŠAŠAS: Tarp Dailės galerijos ir gilyn į bulvarą įžengusių stiklinių pastatų įsiterpęs buvęs viešasis tualetas — nutriušęs šašas miesto centre.
