Naujausios
Pumpuojama isterija daro žalą valstybei
Nauja valdančioji koalicija antikrizinius užmojus grindžia atsiveriančia milijardine biudžeto skyle, apie kurią neva sužinota tik po Seimo rinkimų. Ką slėpė Gedimino Kirkilo vyriausybė ir kas slypi naujosios valdžios planuose? „Šiaulių kraštas“ klausė nueinančio premjero patarėjų, šiauliečių Vytauto Juškaus ir Donato Morkūno.
Planas — ekonomikai stabdyti?
— Nieko Vyriausybė neslėpė, nes nėra, ką slėpti — absoliučiai visi rodikliai yra vieši, — sako V. Juškus. — Pats Statistikos departamento vadas Algirdas Šemeta yra būsimas naujos koalicijos finansų ministras. Tik akių dūmimas, kad kažkas kažko nežinojo, nes norima parodyti, kokie gelbėtojai ateina.
Todėl neatsitiktinai nutylima, jog ne tokią jau „nugyventą“ Lietuvą jie paveldėjo. Lietuva vis dar dirba su pliusu. Tačiau pumpuojama isterija, ir ji tik daro žalą valstybei.
Įvardijamas kitų metų biudžeto deficitas — tai 9 miljardai, tai 5,3 milijardo litų — tik teoriniai skaičiavimai. Realu būtų tikėtis 3, 5 milijardo litų deficito.
Visos antikrizinės programos priemonės augins infliaciją, nematau nė vienos, kuri skatintų ekonomikos augimą. Mokesčių reforma skaičiuojama duos 2 milijardus litų pajamų, bet reali situacija nelabai suvokiama. PVM lengvatų atsisakymas praktiškai be jokių išimčių ir šio mokesčio padidinimas iki 20 procentų persimes į kainas. PVM lengvatų naikinimas kultūrai, vaistams — absurdas.
Didės kainos absoliučiai visiems — ir pensininkui, kuriam pensijos nedidės, ir mokytojui, kurio algos didinimo tempai bus stabdomi. Neskatins vartojimo, vadinasi, neskatins verslo.
Antikrizinės programos kūrėjai numato neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) didinti iki 420 litų, jei pajamos vienam šeimos nariui sudaro 700 litų, ir iki 370 litų, jei sudaro 1050 litų. Visiems kitiems NPD būtų naikinamas. Ką tai reiškia? Mokesčiai didės ne tik dideles, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, ir tuo pačiu mažins perkamąją galią.
Verslo liudijimų naikinimas — smulkaus verslo žlugdymas ir žingsnis atgal. Gal tik statybininkams galima naikinti, bet visiems kitiems — absurdas. Tada ne tik į biudžetą pajamų nesurinks, vėl prasidės nelegalus darbas, pajamų slėpimas.
Nematau jokio skirtumo tarp pirmojo ir antrojo premjero Andriaus Kubiliaus. Pirmą kartą, kai jis prieš aštuonerius metus vadovavo Vyriausybei, ekonomikos augimas buvo sustabdytas.
Dauguma nepaisys istatymo
— Stebina, jog naujoji koalicija, nuo kitų metų pradžios ketindama pakeisti mokesčių tarifus, panašu, nepaisys įstatymo. Mokesčių administravimo įstatyme yra įrašyta, kad apie mokesčių pakeitimą verslas turi būti informuotas prieš šešis mėnesius. Aišku, jie viską gali, ims pakeis įstatymą. Bet kam tada tarnauja Seimas ir valdžia, jeigu ne žmonėms, ne verslui?
Ypač neramina planai sumažinti nuo 5,5 procento iki 3 procentų Sodros įmokas į pensijų fondus. Tie 5,5 procento buvo valstybės įsipareigojimas. Tokie veiksmai pakirs žmonių pasitikėjimą valstybe, sukels abejonių ir investuotojams. Beveik milijonas žmonių pasiryžo dalyvauti pensijų reformoje — jie bus apgauti.
Nieko nebuvo slepiama, tik kai kas nenorėjo įsigilinti ir negalvojo, kas realiai laukia Lietuvos. Seime ir konservatoriai, pavyzdžiui, balsavo už politikų ir valdininkų algų bazinio dydžio didinimą, nepaisydami Vyriausybės prieštaravimo.
Dabar sumažins tik ką padidintas seimūnų algas. Tai — tik mulkinimas. Tas mažinimas palies tik kanceliarines išmokas, kurias ir taip sau milžiniškas pasitvirtino ir kurių, kai dabar už jas reikės atsiskaityti, tiesiog nepajėgs panaudoti.
Manau, sunkiai ir dabar suvokiama reali padėtis. Ekonominė duobė truks ne dvejus trejus metus, o nuo penkerių iki septynerių metų.
Tas laikotarpis gal nebūtų toks ilgas, jeigu 2009 gruodžio 31 dieną nereikėtų uždaryti Ignalinos atominės. Elektros kainos išaugs, ir tas augimas persimes į gamybos ir paslaugų savikainą, ir mes niekaip to negalėsime suvaldyti.
Europos Komisija premjero ir Prezidento jau yra įtikinta, kad ES tą elektros šoką Lietuvai kompensuotų. Jeigu 100 procentų kompensuotų nuo 2010 sausio 1 dienos, tada galime kalbėti apie trumpesnį krizės laikotarpį. Aišku, dėl artėjančios krizės veiksmų reikia imtis, bet labiausiai abejonių kelia, kad antikrizinės programos kūrėjams trūksta pragmatizmo.
Rinkimai dar tęsiasi
— Tokios didelės įtampos palaikymas, krizės gylio matavimas, kiek laiko ji tęsis ir panašiai, rodo, kad dar tęsiasi rinkimai, — sako D. Morkūnas. — Prieš rinkimus natūralu sakyti, kad viskas blogai, kad laimėtumei rinkėjų balsus. Rinkimai praėjo, bet ta tema „prie ko privedė ankstesnė valdžia“, manau, dar bus eskaluojama. Tokia taktika taikoma, kai nežinai, ar pats susitvarkysi. Gaila, kad ypač Lietuvoje, taip nuolat yra daroma.
Apie krizę jau daugiau nei metai kalbama. Bet nekalbama, kad Europos Komisija garsina, jog Lietuva šiuo metu yra geriau besilaikanti, nei kaimyninės šalys. Europos Komisija įspėja, kad ūkio nuosmukis Lietuvoje gali užtrukti ilgiau, net ir 2010 metais. Tačiau kitos šalys jau lips iš duobės ir Lietuvai būtent dėl to gali būti lengviau krizę įveikti. Kylančios kitų šalių ekonomikos ir Lietuvą trauks į viršų. Apie tai reikėtų galvoti — kaip tuo pasinaudoti.
Latvijoje ir Estijoje jau fiksuojamas bendrojo vidaus produkto kritimas — minus 3— 4 procento, o Lietuvoje dar auga — 3,1 procento trečiąjį ketvirtį. Ir tai bene geriausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Reitingų agentūra „Moody“ prieš keletą savaičių Latvijos reitingą sumažino, Lietuvos — ne, tik pablogino perspektyvą. Kalbama, kad Lietuvos socialdemokratinė vyriausybė nieko nedarė krizei įveikti, bet Latvijos ir Estijos vyriausybės yra centro dešiniųjų vyriausybės, o ten krizė gilesnė ir prasidėjo anksčiau.
Keli dalykai lėmė dabartinę padėtį. Pirmiausia, natūralūs šalies ekonominiai procesai, cikliškumas. Iki šiol BVP augimas Lietuvoje keletą metų buvo 7— 9 procentai. Natūralu, kad po tokio spartaus augimo einama žemyn. Antra, pasaulinė finansų krizė, lėtėjančios Vakarų šalių ekonomikos. Šiuo atveju gerai, kad Lietuva yra periferija ir pasaulinės krizės cunamio banga ją ne taip stipriai kabina.
Specialiai formuojama įtampa
Įtampos formavimas nėra jau toks nekaltas dalykas. Ji formuoja atitinkamus vartotojų lūkesčius. O tai — esminis ekonomikos faktorius. Jeigu tokią niūrią perspektyvą piešiame — stabdome asmeninius ir verslo planus, investicijas, vartojimą. Tai reiškia, kad verslas pakimba ir prasideda rimtos verslo problemos.
Pati strategija, išdėstyta krizei įveikti, rodo, kad svarbiausias tikslas — tik subalansuoti valstybės biudžetą. Žinoma gerai, kai galvojama, kaip geriau valdyti valstybės finansus.
Bet krizė reiškia ir ūkio lėtėjimą. Ar galima ekonomikos augimą paskatinti, jeigu didinami mokesčiai? Ne veltui pasipriešinimas kyla dėl tokios pasirinktos krizės įveikimo krypties. Nėra sutarimo dėl to ir valdančiojoje koalicijoje. Belieka tikėtis, kad abi liberalų partijos dar pakovos už verslo interesus.
Iš kitos pusės, reikėtų visiems aiškiai įvardyti tos programos autorius, ją kūrusius finansinius ekspertus, kad jie prisiimtų atsakomybę. Kad kaip įprasta, prisišnekėję, vėliau neliktų šešėlyje.
Suprantama, kad situacija yra sudėtinga, kad perspektyvos nėra labai malonios. Bet politikų planų, žadamų krizės įveikimo priemonių įgyvendinimo tikimybę siūlyčiau vertinti tik 50 procentų. Nes įžvelgiu daug politinių interesų.
Per rinkimus aiškiai permainų mandatas įteiktas dešiniesiems ir jie turėtų imtis atsakomybės, tai daryti atsakingai. Opozicija, manau, supras ir padės. Tos politinės kultūros mokomės žingsnis po žingsnio.
Redakcijos archyvo nuotr.
