Naujausios
Žemės ūkio mokyklos praranda mokinius
Šiaulių rajono Gruzdžių žemės ūkio mokykla netenka mokinių, atleidinėja mokytojus. Kitąmet mokykla praras ir savarankiškumą, nes taps kitos mokyklos skyriumi. Žemės ūkio mokyklos Lietuvoje išgyvena krizę. Bet gruzdiečiai surado būdų išgyventi ir nežlugti.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Dingo mokiniai, atleidžiami mokytojai
Šiuo metu dvejose agroserviso specialybės grupėse mokosi tik 40 mokinių, kai prieš keliolika metų tuometiniame Gruzdžių žemės ūkio technikume mokėsi 500— 700 moksleivių. Ilgainiui šis skaičius ėmė tirpti. Teko uždaryti didžiulį mokomąjį korpusą, nes vien jo šildymas per mėnesį atsieitų trečdalį milijono litų.
Dramatiškai sumažėjus mokinio krepšelio lėšų, teko atleisti žmones. Darbo biržai buvo pranešta, kad Gruzdžių žemės ūkio mokykla planuoja atleisti 23 darbuotojus.
Direktorius Albertas Ožalinskas sako, kad tiek nereikės atleisti, kelias vietas pavyks išsaugoti. Atleisti devyni mokytojai ir trys darbuotojai, iki Naujųjų metų teks atsisveikinti dar su keturiais mokytojais ir trimis darbuotojais. O nuo liepos ši mokykla netenka savarankiškumo — bus Joniškio žemės ūkio mokyklos skyrius — Profesinio rengimo centras.
Kur dingo mokiniai?
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Gruzdžių žemės ūkio technikumas pertvarkytas į žemės ūkio mokyklą. 1993 metais panaikintos zootechnikų ir veterinarijos felčerių specialybės, nes niekam šių specialistų nebereikėjo.
Atsirado daug naujų, iki šiol negirdėtų mokymo programų: namų ūkio ekonomių, žemės ūkio verslo darbuotojų, kalvystės, kaimo verslų, namų ūkio meistų, verslo administratorių ir kitų.
Pradžioje jos sulaukė dėmesio, bet prieš kelerius metus tapo sunku surinkti mokinių grupes.
A. Ožalinskas pateikia kelias priežastis. Pirmiausia tai demografinė situacija, dėl kurios aplinkui uždaryta nemažai pagrindinių mokyklų. Kitos ne mažiau svarbios priežastys: jaunimo emigracija, besikartojančios specialybės aplinkinėse profesinėse mokyklose, silpnėjanti motyvacija rinktis kvalifikuotų darbininkų specialybes. Pasak direktoriaus, yra nemažai tokių jaunuolių, kurie nenori nei mokytis, nei dirbti.
Gruzdžiai — ne išimtis, panaši padėtis ir kitose šio profilio mokyklose — Konstantinavos, Rokiškio, Aukštadvario, Balbieriškio.
A. Ožalinsko požiūriu, didelė klaida padaryta, kai atsisakyta profesinio orientavimo, apie kurio atgaivinimą tik dabar susigriebta. Dėl šios priežasties šalyje atsirado iškreipta mokymosi piramidė: universitetuose ir akademijose studijuoja 180 tūkstančių jaunuolių, kolegijose — 60 tūkstančių, o profesinėse — vos 40 tūkstančių.
Surado naują kelią
2004 metais Gruzdžių žemės ūkio mokyklos vadovybė ėmėsi ieškoti išeities. Nuspręsta įsteigti Profesinio rengimo centrą suaugusiems žemdirbiams.
Projektą ES struktūrinių fondų paramai gauti parengė gruzdietis Vincas Zdanys. Iš šių fondų gauta 5,2 milijono litų. Pridėjus dar savų lėšų, pastatytas modernus 3600 kvadratinių metrų Profesinio rengimo centras, kuriame modernios klasės, laboratorijos. Moksleiviai ir kursantai kelių eismo taisyklių mokosi kompiuterių klasėje, o treniruojasi interaktyvioje lentoje, po to praktiškai.
Tačiau bene svarbiausias šio centro padalinys — technikos salė. Susitarus su grupe firmų, pavyko išsinuomoti kelias dešimtis pačios moderniausios technikos — įvairaus galingumo traktorių, kombainų, žemės dirbimo padargų.
Šioje salėje mokiniai gali susipažinti su pasaulinio lygio technika, išmokti ją prižiūrėti ir remontuoti. Dalis technikos naudojama ir praktikos darbams lauke.
Kita centro veiklos kryptis — suaugusiųjų mokymas. Beveik iš visos Lietuvos suvažiavusiems kursantams čia rengiami įvairių kategorijų traktorininkų, savaeigių žemės ūkio mašinų vairuotojų ir jų kvalifikacijos kėlimo kursai, mokomasi ūkininkavimo pradmenų. Pernai čia kursus baigė 363, šiemet baigs 490 kursantų.
Be to, centras priima ir kitų žemės ūkio mokyklų mokinius, nes tokia pagal paskutinį technikos žodį įkurta mokymo bazė šalyje yra vienintelė. Šiemet čia mokėsi 86 kitų mokyklų mokiniai iš septynių rajonų. Pernai tokių buvo 196. Kitos šio profilio mokyklos nesuskubo pasirūpinti ateitimi.
SALĖ: Žemės ūkio technikos salė primena parodą, kurioje kelios dešimtys nematytų agregatų.
CENTRAS: Naujajame centre telpa ir dvi žemės ūkio mokyklos grupės, ir kursantai, ir technika.
KORPUSAS: Mokomasis mokyklos korpusas užrakintas ir nešildomas. Laukiama, kam jo prireiks.
PROJEKTAS: Albertas Ožalinskas, Gruzdžių žemės ūkio mokyklos direktorius: „Mums išsisukti iš keblios padėties padėjo laiku parengtas investicinis projektas“.
PASIRINKIMAS: Trečiakursiai agroserviso specialybės mokiniai (iš kairės) Vidmantas, Valentas, Mindaugas ir Gražvydas mokslą Gruzdžiuose pasirinko dėl to, kad čia daug modernios technikos.
MERGINOS: Pirmakursių klasėje yra ir kelios merginos.
Jono TAMULIO nuotr.
