Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPĖSI
Nei darbo, nei pinigų
Šiaulių rajone veikusios įmonės savininkas pardavė įmonę, o darbuotojus paliko ant ledo. Atleidimo lapelių neįteikė, atlyginimų ir išeitinių kompensacijų — nesumokėjo. Teisybės ieškantys žmonės siekia įrodyti, jog įmonė buvo parduota fiktyviai.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Darbuotojai liko ant ledo
Šiaulietė Virgilija Augutienė atėjo į redakciją, nešina pluoštu dokumentų. Istorija, pasak moters, tipiška daugeliui atvejų, vykstančių šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Jos vyras J. Augutis, nors nebuvo oficialiai atleistas iš darbo, bet jo neteko bendrovėje „Arteziniai gręžiniai“, kurioje dirbo trylika metų. Bendrovės savininkas pardavė akcijas kitam, nutraukė veiklą, bet bankrotas nepaskelbtas.
Su dviem iš trijų darbuotuojų sutartys nebuvo nutrauktos, atleidimo lapeliai neįteikti, atlyginimai ir išeitinės kompensacijos — nesumokėti.
Darbuotojai patys raštu siūlę darbdaviui nutraukti darbo sutartį, sudaryti darbo ginčų komisiją, išspręsti darbo sutarties nutraukimo klausimą bei visiškai atsiskaityti. Tačiau atsakymo nesulaukę.
Darbuotojai kreipėsi į Valstybinę Šiaulių apskrities darbo inspekciją, vėliau — į Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrą, teismą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kitas institucijas.
Kreipimesi į Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrą prašyta atlikti ikiteisminį tyrimą ir priteisti darbo užmokestį bei kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, motyvuojant tuo, kad „bendrovės vadovas tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsiskaityti su darbuotojais, išpardavė įmonei priklausantį turtą, perleido savo akcijas asmeniui be deklaruotos gyvenamosios vietos“.
Išnagrinėjęs bylą, rugsėjo mėnesį Šiaulių rajono apylinkės teismas priteisė buvusiam savininkui atlyginti ieškovams neturtinę žalą.
Tačiau paaiškėjo, kad žalos išsireikalauti nėra iš ko, mat nebeveikianti įmonė jokio turto neturi.
Pardavė akcijas
Buvęs įmonės „Arteziniai gręžiniai“ savininkas Adomas Kačinskas “Šaiulių kraštui“ paaiškino, jog, turėdamas 100 procentų bendrovės akcijų, kovo mėnesį visas pardavė. Kartu naujasis akcininkas perėmęs bendrovę bei du darbuotojus.
Akcijos buvusios užregistruotos Klaipėdoje. Koks tolimesnis šio sandorio likimas — nežino.
Šiuo metu pats A. Kačinskas užsiima kita veikla.
Jis neslėpė, jog prieš trejetą mėnesių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba domėjosi, ar akcijos parduotos teisėtai. Teigė girdėjęs, jog naujojo akcininko ieškoma.
Nusprendęs parduoti akcijas, A. Kačinskas aiškino konsultavęsis su juristais, jo nuomone, juridinių pažeidimų nepadaryta.
Delsti pražūtinga
Olegas Ščiogolevas, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus vyresnysis darbo inspektorius darbo teisei, darbuotojams pataria ne laukti, kol savininkas nutrauks veiklą, turtą išparduos, bet imtis ryžtingų veiksmų.
Laiku nesumokėjus darbo užmokesčio, reikėtų nedelsiant kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į teismą.
„Jeigu vilkinama atsiskaityti, tai iš karto turėtų sukelti įtarimą. Nereikėtų laukti, nes neretai darbdaviai žada neva atsilygins, o iš tiesų mulkina. Paskui parduoda turtą, dingsta kur nors į užsienį, ir gaudyk vėją laukuose.“
O. Ščiogolevas taip pat pažymėjo, jog bendrovės savininkas turtine atsakomybe neįsipareigoja.
Privedus įmonę iki visiško nemokumo, bendrovės turtą paprastai pasidalija akcininkai arba pajininkai, akcijos parduodamos.
„Nukentėję kreditoriai kreipiasi į teismą, prašydami, kad jiems būtų atlyginta padaryta žala, tačiau nuostolius galima priteisti tiktai iš įmonės turto arba lėšų. O jeigu to turto nėra? Kur tuomet nukreipti išieškojimą? Ogi niekur,“ — “Šiaulių kraštui“ sakė O. Ščiogolevas.
Tuo tarpu individualios įmonės savininkas rizikuoja visu savo šeimos turtu. Antstoliai gali turtą aprašyti, parduoti ir išdalyti kreditoriams.
O. Ščiogolevas pažymėjo, jog nustojusių veikti, bankrutuojančių įmonių daugėja ir daugės ateityje. Vien šiais metais Lietuvoje bankrutavo apie 700 įmonių.
O. Ščiogolevas patartų nukentėjusiems darbuotojams kreiptis į Garantinį fondą, bet šis gali kompensuoti tiktai dalį atlyginimo.
KOMENTARAS
Įtaria tyčinį pardavimą
Rita ROŠČENKOVIENĖ, advokatė, byloje atstovaujanti darbuotojus: advokatė Roscenkovienė nesp. jpg
— Šiuo atveju būtina kreiptis į teismą ir panaikinti fiktyvų pirkimo-pardavimo sandorį, Adomą Kačinską sugrąžinant į darbdavio pareigas. Sandoris buvo fiktyvus todėl, kad kita šalis niekada nesiekė įsigyti bendrovės „Arteziniai gręžiniai“ ir niekada nenorėjo vykdyti joje vystomos veiklos. Tai buvo tyčinis pardavimas.
Dėl to ir buvo kreiptasi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą bei Šiaulių rajono policijos komisariatą atskleisti buvusio darbdavio Adomo Kačinsko tyčinius veiksmus — parduoti įmonę atsitiktiniam žmogui, rastam per tarpininkus, taip siekiant išvengti atsiskaitymo su savo dviem darbuotojais, kurie jam daug metų dirbo.
Beje, asmuo, kuriam neva buvo parduotos akcijos, ilgą laiką buvo ieškomas, paaiškėjo, jog jam iškelta keletas bylų.
RIZIKA: Įmonės savininkui nusprendus nutraukti veiklą, darbuotojai neretai paliekami likimo valiai.
Reakcijos archyvo nuotr.
