Naujausios
Varžytinių plaktukas veja iš namų
Antstoliai užversti varžytinių bylomis — nesugebantys mokėti paskolų žmonės praranda namus. Kol kas prarastų namų cunamis tik pradeda įsisiautėti. Antstoliai padėti gali nedaug: varžytines stengiasi skelbti po švenčių, kad bent per Kūčių vakarienę žmonės dar galėtų būti savo namuose, prie savo stalo.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Tik pradžia
Antstolis Tomas Ubartas, dirbantis Šiaulių miesto bei Šiaulių, Radviliškio ir Kelmės regionuose, paskutiniąsias varžytines skelbė penktadienį. Radviliškyje iš varžytinių parduodamas butas, Kelmės rajone — sodyba.
Daugiau iki švenčių varžytinių nebebus.
„Varžytinės dabar būna nesėkmingos, nedaug kas domisi parduodamu nekilnojamuoju turtu. Jau iš anksto žinojome, kad varžytinės neįvyks — padėjėjai pranešė, kad nėra pirkėjų“, — situaciją nušvietė antstolis T. Ubartas.
Pirkėjai, pirkdami butus iš varžytinių, gali susidurti ir su psichologiniais sunkumais, nes gali tekti varyti iš namų būstą praradusį žmogų, kartais net su teismais ir policija.
Šiuo metu ant T. Ubarto darbo stalo — keturios varžytinių bylos. Tik viena jų Šiauliuose, visos kitos rajonuose. „Tai tik pradžia. Didžioji varžytinių banga turėtų kilti 2009 metais, jie bus ypač sunkūs“, — spėja antstolis. T. Ubartas.
Nuo pradinės turto vertės pirmosiose varžytinėse, pasak T. Ubarto, kaina mažinama 20 procentų, antrosiose — dar dvidešimt. „Vadinasi, reali kaina belieka vos 60 procentų buvusios turto vertės“, — apgailestauja T. Ubartas.
Kritus nekilnojamojo turto kainoms, butai, pirkti už paskolas taip pat labai atpigo. Antstolio teigimu, neretai pardavus nekilnojamąjį turtą, gaunama žymiai mažesnė suma, negu likusi skola bankui, todėl žmogus lieka ir be namų, ir dar su didžiulėmis skolomis.
Lemtingas pakilimas
Antstolės Vaivos Šimkienės kontora jau užversta varžytinių bylomis. Antstolė dirba Šiaulių miesto, Šiaulių, Radviliškio, Joniškio rajonuose, o dabar rengiasi atidaryti dar vieną biurą Pakruojyje.
Plėstis tenka, nes daugėja darbo antstoliams, vis daugėja tragedijų dėl prarandamo nekilnojamojo turto ar įmonių.
„Varžytinių pakilimą dėl skolų bankams, fiziniams ir juridiniams asmenims jau pajutome prieš pusmetį. O prieš metus beveik nebuvo bylų dėl įkeisto už skolas turto pardavimo iš varžytinių“, — teigė V. Šimkienė.
Didžioji kategorija antstolės bylų — priverstinis pardavimas, tai reiškia, kad žmogus buvo įkeitęs savo būstą ir pasiėmęs iš banko kreditą. Kredito nebesugebėjo mokėti, bankas kreipėsi į teismą, priimamas sprendimas turtą už skolas parduoti, tada byla keliauja pas antstolius.
„Varžytinių bylų yra visuose rajonuose, ne tik Šiaulių mieste, bet yra viena ypatybė, kad Šiauliuose gal greičiau įmanoma parduoti. O rajonuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimuose nekilnojamąjį turtą ypač sunku parduoti dabar“, — pasakojo antstolė V. Šimkienė.
Nebūtinai iš varžytinių parduodamas praskolintas turtas. „Nemažai skolininkų patys ieškosi ir suranda pirkėjus. Todėl iki varžytinių neprieinama. Taip skolininkai šiek tiek išlošia, nes kai kuriems pavyksta brangiau, nei per varžytines, parduoti savo turtą“, — sakė V. Šimkienė.
Žmogiškumo slenkstis
Antstolė V. Šimkienė iki švenčių varžytinių neorganizuoja: „Reikia turėti žmoniškumo nekelti žmonėms streso, kad bent didžiąsias šventes jie dar galėtų pabūti savo namuose.“
Pirmosios varžytinės paskelbtos sausio 5-ąją. Bus pardavinėjamas skolos bankui nesugebėjusios išmokėti šeimos butas.
Antstolė sako, kad už kiekvienos tokios bylos slypi šeimos tragedija. Nors dažniau bankroto ir varžytinių bylos dažniau yra skelbiamos įmonėms.
Džiaugiasi laiku atsikračiusi paskolos
Šiaulietė, anonimiškai sutikusi papasakoti savo buto iš paskolos pirkimo istoriją, džiaugiasi, kad viskas baigėsi palyginti laimingai. Visa laimė, kad šeima sugalvojo imti butui paskolą, kol butai dar kainavo palyginti nebrangiai — 2006-aisiais metais.
Pasirašė penkerių metų sutartį su banku, kurioje buvo numatytas kintamas palūkanų dydis. Šeima paėmė 28,5 tūkstančio litų, kas mėnesį mokėdavo apie 97 litus paskolos ir tik iš pradžių — 4 procentus metinių palūkanų. Palūkanų suma kas mėnesį ir taip buvo didesnė už paskolos mokėjimo sumą: „Paskola 97 litai, plius palūkanos — nuo 120 iki 170 litų per mėnesį“.
Kas pusmetį palūkanos keitėsi. „Tačiau vis didėjančia tvarka. Per pusmetį palūkanos užaugdavo, kol galiausiai pasiekė daugiau, nei 7 procentus. Tada ir nutarėme parduoti butą su visa paskola. Nes paskaičiavome, kad išmokėjus paskolą su palūkanomis suma jau būtų nebe 28, o daugiau, nei 45 tūkstančiai litų. Beveik antrą butą, pagal anuometines kainas, sudaro palūkanos“, — patirtį pasakojo šiaulietė.
„Jeigu būtų tekę imti paskolą butui, kai jų kaina išaugo iki šimtų tūkstančių litų, nežinau, kaip būtų reikėję verstis, būtume žlugę, nors abu su vyru turime darbus“, — neabejoja moteris.
Šimtai neperkamų „paskolinių“ butų
Linas Juozaitis, UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ Šiaulių biuro vadovas sako, kad iš tūkstančio skelbimų, apie 10 procentų sudaro “paskoliniai“ butai. Vadinasi, šimtai šiauliečių ir apskrities žmonių jau nebesugeba mokėti paskolų ir nori parduoti gyvenimui arba nuomai už paskolas įsigytus butus.
„Butus su paskolomis, ypač pirktus po 2007 metų vidurio — maždaug nuo kovo iki metų pabaigos — labai sunku parduoti dėl didelės kainos, o bankai nelabai nori leisti perleisti paskolas. Norint butą parduoti, reikia bankui įteikti garantinį raštą, kad kitas buto savininkas galės perimti paskolą. Sunku surasti dabar ir tokių pirkėjų, nors tokių istorijų labai daug“, — sakė L. Juozaitis.
Po 2007 metų vidurio, pasak L. Juozaičio, taip buvo išaugusios būstų kainos, kad dabar už tokią kainą jo parduoti nebeįmanoma.
„Be didžiulio minuso parduoti neįmanoma. Pavyzdžiui, jeigu žmogus imdamas paskolą įnešė 30 procentų buto sumos, tai tuos pinigus kaip minimumą prarandi. O likusia suma padengia skolą, bet neretai tų pinigų neužtenka“, — skaičiavo L. Juozaitis.
Dar viena kategorija pakliuvusių į bėdą būstų savininkų — besistatantieji privačius namus už paskolą ir planavusieji parduoti turimus butus. „Dalį namo už paskolą pasistatė, o už parduoto buto pinigus planavo užbaigti statybas. Dabar butų neįmanoma parduoti, o paskolas tenka mokėti ir dar namą iš kažko reikia statyti. Taip gana nemažai žmonių pakliuvo į spąstus“, — sakė L. Juozaitis.
Į spąstus yra pakliuvę ir tie pirkėjai, kurie ėmė paskolas litais, o ne kita valiuta. „Litinių paskolų palūkanos yra sukilusios beveik dvigubai, o iš litų į eurus persivesti paskolas — labai dideli mokesčiai, todėl situacija gana liūdna. Kai kuriems tragedija jau yra prasidėjusi“, — mano L. Juozaitis.
CITATA
„Neretai pardavus būstą gaunama žymiai mažesnė suma, negu skola bankui, todėl žmogus lieka ir be namų, ir dar su didžiulėmis skolomis.
VARŽYTINĖS: Paskolos nekilnojamajam turtui pirkti iš bankų nemažai žmonių jau pavertė benamiais — jų butai parduoti varžytinėse.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BYLOS: Antstolė Vaiva Šimkienė sako, jog paskolų būstui nebesugebančių išsimokėti žmonių bylomis antstoliai užversti bylomis.
Antstolės biuro nuotr.
BŪSTAS: Linas Juozaitis, UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas“ Šiaulių biuro vadovas sako, kad parduodamų “paskolinių“ butų šiuo metu vien Šiauliuose yra apie šimtą.
IŠEITIS: Apsilankius keliuose Šaiulių lomparduose, išgirdome, kad dauguma jų klientų — pensininkai, kurie neturi iš ko pragyventi.
Jono TAMULIO nuotr.
