Naujausios
Protestas iš Šiaulių nusirito per Lietuvą
Vakar rytą centrinėmis, judriausiomis Šiaulių gatvėmis, automobilių piko įkarštyje, apie 80 automobilių kolona išvažiavo protestuoti prieš valdžios ketinamą įvesti mokestį ir fizinių, ir juridinių asmenų automobiliams. Automobilininkų streikų banga, nusiritusi per Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Alytų, Marijampolę, Rokiškį, Panevėžį — šiauliečio Tomo Sarnačinsko idėja ir iniciatyva.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Protestuoti — su Lietuvos vėliavomis
Penkiolika minučių po septintos valandos. Į automobilių aikštelę prie „Šiaulių arenos“ renkasi pirmieji protestuotojai. Jauni ir pagyvenę vyrai neišjungia automobilių variklių — spaudžia 13,4 laipsnio šaltis. Kelios mašinos su streiko atributika — Lietuvos vėliavomis ir lipdukais “Netylėk“. “Pats kompiuteriu pasidariau lipduką, pasiruošiau, kaip reikiant“, — rodo didžiulį užrašą ant mažalitražio automobilio šiaulietis Edvardas.
Pusę aštuonių automobilių aikštelėje — jau apie 20. Gerokai padėvėtų ir naujesnių. Į aikštelę atskuba ir automobilių streiko organizatorius Tomas Sarnačinskas. Nenustoja skambėti jo telefonas. Skambina protestuotojai iš Vilniaus, Kauno. „Kaune jau susirinko apie pusę tūkstančio protestuotojų“, — garsiai visiems praneša Tomas. Dvidešimt šešerių metų šiaulietis Tomas Sarnačinskas — per Lietuvą nusiritusios protesto bangos iniciatorius ir idėjos autorius.
Tomas atveža paties pagamintos atributikos — ant popieriaus lapų nupieštos stilizuotos trispalvės su užrašu „Netylėk“. Vyrai siunčia per rankas pluoštelį plakatų, dalijasi lipnia juosta. Netrukus visi automobiliai pažymimi šūkiais ir trispalvėmis.
Protestuojama prieš Seimo priimtą įstatymą, kuriame numatoma, kad nuo 2009 metų sausio pradžios juridinių asmenų automobiliai vienerius metus būtų apmokestinami 150 litų mėnesiniu mokesčiu. Tai esą leistų valstybės biudžetui papildomai gauti apie 300 milijonų litų. Žadama apmokestinti ir fizinių asmenų automobilius, tik nesutariama kiek — 20 ar daugiau litų per mėnesį ir nuo kada. Nors Prezidentas Valdas Adamkus vetavo įstatymą, tačiau žmonės netiki, kad valdžia taip lengvai nurims.
Atima ne iš tų, kurie turi
„Greitai ir už orą pareikalaus mokėti. Kaip nestreikuosi? Valdžia nusitaikė į silpniausius, mažiausiai uždirbančius, kuriems kiekvienas mokestis — kilpos veržimas ant kaklo“, — aiškina į streiką susirinkę šiauliečiai.
„Tegul pradeda nuo savęs, o ne nuo paprastų žmonių. Kaip paprastam žmogui už tūkstančio litų atlyginimą išgyventi ir dar šeimą išlaikyti? Automobilis šiais laikais ne prabangos, o pirmo būtinumo daiktas, kaip darbą pasieksi be automobilio?“ — piktinasi šiaulietis Algis.
Algis skaičiuoja, kad premjeras A. Kubilius žadėjęs apmokestinti tik juridinių asmenų automobilius, bet yra nusitaikęs į visų, kurie turi automobilius, kišenes.
„Pas mus ir akcizas kurui didžiulis, todėl jau ir taip susirenka pakankamai iš mūsų mokesčių. Manau, kad yra kitų spragų, o ne vien paprasto žmogaus kišenė, kurią jau pradėjo kraustyti be saiko. Valstybė neapmokestina stambaus kapitalo, o smaugia paprastus žmones. Lietuvoje yra apie 160 tūkstančių biurokratų, jiems išlaikyti išleidžiami beveik 9 milijardai litų. Tad, manau, 10 procentų biurokratų atleidus nieko valstybės valdymui ar administravimui nenutiktų, o būtų sutaupyti milijonai“, — antrina streikuojantiems protesto organizatorius Tomas.
Verčia bėgti iš Lietuvos
„Negi reikia bėgti iš Lietuvos, kai matai tokią neteisybę — ant skurdžiausių pečių begaliniai mokesčiai, o valdžios algos išpūstos. Ir dar valdžia drįsta kalbėti, kad nori, jog jaunimas grįžtų iš užsienio, kad čia dirbtų, gyventų ir mokesčius mokėtų. Bet kai nuo sausio 1-osios taip kilo mokesčiai, viskas brangsta, kaip gali džiaugtis gyvenimu Lietuvoje?“ — sako apie emigraciją vis dažniau pagalvojantis šiaulietis dvidešimtmetis Edvardas.
Jis neslepia, kad vos gavęs pasiūlymą net ir už minimalią algą dirbti Anglijoje, kur jau dirbo dvi vasaras, iš karto išvažiuotų, nežiūrėdamas net į tai, jog svaras gerokai pigo.
„Kodėl net užklupus pasaulinei krizei iš užsienio grįžtantys mūsų emigrantai parvažiuoja laimingais veidais? O mes visi surūgę, pikti, nes iš mūsų atima tai, ką uždirbome. Kad ir šis streikas — kiek žmonių pakilo protestuoti, ne aktyviai raginami, o tik informuoti, kad bus streikas. Vadinasi, nebegali daugiau kentėti“, — pritaria Edvardui Tomas, suorganizavęs automobilininkų pritesto akciją.
Pabudo pilietiškumas
„Užkniso jau taip valdžia, kad nebegalėjau nusėdėti namie, nors anksčiau sėdėdavau prie televizoriaus ir laukdavau, kol už mane kažkas kažką padarys. Keikiasi žmonės, bet sėdi nieko nedarydami. Tokia akcija geras būdas parodyti, kad žmonės irgi gali kažką nuveikti“, — gavęs pilietiškumo pamoką sako šiaulietis Justinas.
Pamažu automobilių aikštelėje daugėja, ne visiems užtenka plakatų.
„Atsibodo žiūrėti, kaip valdžia spaudžia žmones. Internetinėje erdvėje paskelbiau streiko dėl mokesčių automobiliams pranešimą, laikraščiai išspausdino pranešimus, vieni iš kitų susižinojo žmonės, nes tylėti daugelis jau nebegali“, — paaiškino Tomas Sarnačinskas, pridūręs, kad streiką visoje Lietuvoje suorganizuoti jam nieko nekainavo, užteko tik iniciatyvos.
„Nors dėmesį atkreipsim, parodysim, kad galim netylėti“, — sako pilietiškai nusiteikę protesto dalyviai.
„Kai pradėjo valdžia pūsti mokesčius, nė vieno patenkinto veido nebematau. Ką išsirinkom, tą ir turim, bet tokių drastiškų, nelogiškų sprendimų nesitikėjome“, — sakė viena iš nedaugelio moterų vairuotojų streike dalyvavusi Ingrida Vaišvilienė.
Ratu — po miestą
7.50 valandą — jau per 80 automobilių. Vyrai sutaria, kad judės tik antra pavara, įsijungę avarinius žibintus, kad policijos pareigūnai nenubaustų protestuotojų už tai, jog lėtai važiuoja.
„Policija taip pat yra žmonės, juk nevažinėja jie vien tarnybiniais automobiliais, todėl tikimės, kad mūsų už lėtą važiavimą nebaus, nes mes nesirengiame grubiai pažeidinėti kelių eismo taisyklių, įsijungę avarinius signalus važiuosime 20-30 kilometrų per valandą greičiu ir tiek“, — prieš akcijos startą sakė Tomas Sarnačinskas.
Kolona mirksinčių avariniais signalais automobilių pajuda Aukštabalio gatve, suka į Tilžės gatvę. Šviesoforai suskaldo darnią koloną į atskirus gabalus. Automobiliai pamažu rieda Savivaldybės link. Vieni suka į Savivaldybės kiemą, ten papypsi garso signalais, suka į Vasario 16-osios gatvę. Viena kolonos dalis pasuka į Vytauto gatvę, kita rieda Trakų gatve. Protesto akcija po miestą trunka apie pusantros valandos. Skubantys į darbą akcijoje nedalyvaujantys automobilių vairuotojai signalizuoja. Vieni piktinasi trukdžiais, kiti sveikina šiauliečių pilietiškumo proveržį.
CITATA
Užkniso jau taip valdžia, kad nebegalėjau nusėdėti namie, nors anksčiau sėdėdavau prie televizoriaus ir laukdavau, kol už mane kažkas kažką padarys.
STREIKAS: Centrinėmis, judriausiomis Šiaulių gatvėmis, protestuodami prieš mokesčius automobiliams, į streiką pajudėjo apie 80 automobilių.
PINIGAI: Karikatūra papuoštas streikininkų automobilis. Streikininkams nebejuokingas valdžios godumas sunkiai žmonių uždirbtiems pinigams.
NETYLĖK: Streiko dalyviai prie automobilių tvirtino plakatus su stilizuota trispalve ir kvietimu netylėti.
ORGANIZATORIUS: Šiaulietis Tomas Sarnačinskas sugebėjo organizuoti automobilių streiką ne tik Šiauliuose, bet ir daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų.
EMIGRACIJA: Šiaulietis Edvardas sako, kad uždėdama naujus mokesčius Lietuvos valdžia žmones stumia emigruoti.
MOKESČIAI: Ingrida Vaišvilienė, viena iš nedaugelio moterų vairuotojų, dalyvavusių protesto akcijoje, sakė, kad tokių nelogiškų mokesčių iš naujosios valdžios nesitikėjo.
Jono TAMULIO nuotr.
