Naujausios
Žemaitį nors traukiniu pervažiuok — vis tiek gyvas
Jurgita DREVINSKAITĖ
Penkiasdešimt aštuonerių gelindėniškis Zenonas Masiliauskis nuo šiol švęs du gimtadienius: tikrąjį — birželio pirmąją, o antrą — sausio 13-ąją. Mat šią dieną, praėjusį antradienį, vyriškiui likimas dovanojo antrąjį gyvenimą. Ant geležinkelio bėgių užmigusį gelindėniškį pervažiavo keleivinis traukinys. Tikras stebuklas tai, kad virš vyro pralėkę keturi vagonai jo beveik nekliudė — Z. Masiliauskis atsipirko smulkiais nubrozdinimais ir sumušimais.
Sausio 13-ąją iš Radviliškio į Klaipėdą važiavusio keleivinio traukinio mašinistas apie pusę septynių vakaro pastebėjo netoli Tarvainių stotelės ant bėgių gulintį žmogų. Sustabdyti traukinio buvo neįmanoma, jis paprasčiausiai pervažiavo vyrą. Mašinistas radijo ryšiu Tarvainių stoties budėtojai pranešė, kad po traukiniu ant bėgių žuvo žmogus. Po kelių minučių atėjo antras pranešimas: vyriškis gyvas, jam reikalinga medikų pagalba.
Šį įvykį tiriančios Klaipėdos transporto policijos viršininkas Romualdas Minčinauskas „Žemaičiui“ teigė, jog gelindėniškis tarp bėgių buvo įsitaisęs taip, kad virš jo pralėkęs keturių vagonų traukinys jo beveik nekliudė. Z. Masiliauskis buvo įkeltas į traukinį ir nuvežtas į Plungės geležinkelio stotį, kur jį pasitiko medikai. Plungės ligoninėje nustatyti smulkūs sužalojimai: nubrozdintas antakis ir sutrenktas pakaušis, lūžęs kairės rankos delnakaulis. Vyriškiui nustatytas 2,09 promilės girtumas. Apžiūrėtas jis paleistas gydytis namo.
Zenonas su žmona Stanislava ir sūnumi gyvena visai netoli geležinkelio atokiame Gelindėnų kaime, Paukštakių seniūnijoje. Patį įvykio kaltininką radome linksmai besišypsantį šiltoje troboje.
Vyriškis papasakojo sausio 13-osios rytą išėjęs į Grumblius nusipirkti maisto. Kelias buvo užpustytas, tad nutarė eiti bėgiais. Paėjėjus jais reikia pasukti link gyvenvietės ir likusį atstumą įveikti keliu. Iš viso apie trys kilometrai. Grumbliuose įsigijęs, ko reikėjo, vyriškis užsuko pas draugus: tai vieną, tai kitą aplankė. O kad kelias namo neprailgtų ir nebūtų šalta, buvo gerai pavaišintas. Kaip ir atėjo, namo taip pat patraukė bėgiais. Grumbliškiai pasakojo apie pusę šešių vakaro matę jį išeinant iš gyvenvietės.
Kas toliau įvyko, vyriškis sako neprisimenantis. Negirdėjo nei virš jo praskriejusių vagonų dundesio, nei išsigandusių žmonių balsų. Atmintį atgavo tik ligoninėje. Apžiūrėtas ir paleistas nusigavo pas Plungėje gyvenantį sūnų.
Zenono žmona prisiminė tą dieną nujautusi kažką negero. „Visą dieną širdį skaudėjo. Jis į Grumblius išėjo dešimtą valandą ryto. Paprastai ilgai neužtrukdavo, tad apie pietus ėmiau nerimauti. Skambinau pažįstamiems Grumbliuose, bet niekas neatsakė. Maniau, gal grįždamas užsuko pas svainį Jogauduose. Buvo gal jau pusę dešimtos vakaro, kai paskambinęs sūnus iš Plungės pranešė, kas įvyko“, — prisiminė Stanislava.
Moteris vis dar negali patikėti, kad Zenonui taip pasisekė: „Vis per tą stikliuką. O gal ir epilepsijos priepuolis buvo ištikęs. Kartą prieš metus buvo čia prie namų nugriuvęs.“
Tiesa, likimas Zenonui nusišypsojo jau antrąjį kartą. Prieš 30 metų, kai dar dirbo Grumblių kolūkyje, vyras buvo pakliuvęs po traktoriaus plūgais. Lauką aręs traktorininkas nepastebėjo miegančio bičiulio. Tiesa, tąkart sužalotą nugarą ir šonus teko gydytis ilgiau, apie porą savaičių ligoninėj gulėjo.
„Jau tada gydytojai juokėsi, kad esu kietas žemaitis. O dabar visoje Lietuvoje išgarsėjau. Ir per televiziją rodė, ir per radiją pasakojo“, — juokėsi Zenonas ir pats stebėjosi savo sėkme.
DOVANA:Likimas Zenonui dovanojo antrą gyvenimą.
DŽIAUGSMAS: Stanislava džiaugiasi, kad vyras liko gyvas.
Vlado GAUDIEŠIAUS nuotr.