Naujausios
Ūkininkai pasuko į turgelius
Šiaulių miesto, aplinkinėse prekyvietėse padaugėjo kaimiečių, prekiaujančių pačių pagamintais maisto produktais.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Monopolistai išvarė į turgų
Verbūnų kaimo ūkininkas Vaclovas Narmontas kas antrą dieną pieno produktus išdėlioja prie dviejų prekybos centrų Šiaulių miesto Lieporių rajone. Ūkininkas pardavinėja natūralų pieną, tirštą grietinę, varškės bei sutraukinto šviežaus pieno sūrius.
„Pernai kone visus metus tiekiau pieną bendrovei “Rokiškio sūris“. Lapkritį gavau bendrovės laišką, reikalaujantį pasirašyti su bendrove naują sutartį, atiduoti pieną po 36 centus už kilogramą. Nusiunčiau greituoju paštu atsakymą, jog tokia kaina yra pasijuokimas, ir kitą dieną, gruodžio pirmąją, Verbūnų pieno priėmėjai buvo liepta pieno iš manęs nebepriimti“, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo ūkininkas V. Narmontas.
Supykęs žmogus pardavė penkias iš 14 turėtų melžiamųjų karvių. Kiek vėliau jis gavęs iš Rokiškio siūlymą, jog, pasirašius sutartį, pieno įmonė pieną priims. „Ne nupirks, o priims“, — piktinosi ūkininkas.
V. Narmontas ėmė tyrinėti galimybes pačiam prekiauti savojo ūkio produktais. Pasak jo, už nuolatinę vietą Šiaulių turgaus paviljone paprašė 500 litų per mėnesį, plius įvažiavimas į turgaus aikštę — po 4 litus kasdien. Vienkartinė prekiavimo vieta ten pat esą kainuoja 8 litus.
Ūkininkas nusprendė prekiauti turgeliuose prie prekybos centrų.
Savikaina tenkina
Šiaulių rajone dabar yra 2448 karvių bandos, jose — 9880 melžiamųjų karvių.
V. Narmonto pieno ūkis su 40 hektarų žemės statistiškai tipiškas vidutinis pieno ūkis.
Ūkininkas skaičiuoja, jog kilogramo pieno savikaina jo ūkyje, įskaitant produktų nugabenimą į miestą, yra apie 80 centų. Didesnių investicijų į savo ūkį jis neplanuoja, natūralių pašarų gyvuliams pakankamai pasigamina pats. Grietinę, sūrius parduoti suruošia žmona Stasė ir marti Daiva. Taigi, maždaug po vieną litą pajamų už produktais paverstus maždaug 200 kilogramų pieno kasdien kol kas ūkininką V. Narmontą tenkina.
Natūralus produktas — perkamas
Jau senokai darbo vietą Lieporių turgelyje įsitaisė pensininkė iš Kairių miestelio Birutė Morkūnienė. Ji prekiauja viskuo, kas užauginama jos dukros ūkininkės Laimos Žakevičienės.
„Atvažiuoju čia kaip į darbą, nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro kasdien. Jei nieko neveikčiau, ligonis būčiau, o dabar — iš pajamų turgelyje pragyvena visa mūsų penkių suaugusių žmonių šeimyna, kurioje tik viena, mano dukra, yra darbinga“, — “Šiaulių kraštui“ pasakojo B. Morkūnienė.
Jos prekės: bulvės, morkos, žali ir rauginti kopūstai, rauginti agurkai, virti burokėliai. Viskas patraukliai išdėliota, supakuota, švaru ir sveika. Atsivežanti pilną lengvojo automobilio bagažinę, ir retai kada kas nors iš produktų lieka gabenti atgal.
Netoli jos ginkūniškis Stanislovas Jakštonis pardavinėja savo firminėmis etiketėmis pažymėtus indelius su medumi. „Didžiąją praėjusią vasarą prikopto medaus dalį pažįstami ir nepažįstami nupirko iš namų, aš čia dar tik penktą kartą atvažiuoju. Pernai bitutės į avilius sunešė net po 80 kilogramų, o avilių su bičių šeimomis Pakruojo rajono tarpmiškėse turėjau 24“, — sakė S. Jakštonis.
Leidimas galioja visoje šalyje
Apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog ūkininkų subruzdimas jaučiamas ir šios tarnybos koridoriuose. Jie kreipiasi, aiškinasi prekybos turgeliuose tvarką, kuri sausio mėnesį buvo gerokai supaprastinta.
„ Europos Sąjungoje 30 procentų ūkininkų produktų parduodami būtent turgeliuose, ir tai yra gera konkurencija maisto produktų gamybos įmonėms“, — teigė E. Selvenis.
Pasak jo, tereikia minimalių tvarkingų patalpų pieno produktams perdirbti, laikyti ūkininko kieme, o leidimą prekiauti jais turgeliuose ūkininkas galėtų gauti per keletą dienų. Leidimas „nepririša“ ūkininko prie vienos konkrečios prekybos vietos — jis galioja visoje šalyje. E.Selvenis mano, jog ūkininkai neturėtų praleisti progos tiekti savus produktus ir vietiniams vaikų darželiams bei mokykloms.
Sumenkus ūkininkų pajamoms už pieno įmonėms pristatomą pieną, viena kauniškė bendrovė jau suskato pardavinėti austriškus ūkio minipieninės įrengimus: pieno separatorius, sviestamušes, sūrių slėgimo įrenginius.
KONKURENTAS: Ūkininkas Vaclovas Narmontas (kairėje) kasdien nuvilioja nuo įėjimų į parduotuves maždaug dviejų šimtų kilogramų pieno bei jo produktų pirkėjus.
DERLIUS: Birutė Morkūnienė iš Kairių turgelyje išparduoda visas keliolikos hektarų ūkyje išaugintas bulves ir daržoves.
BIČIULIS: Ginkūniškis bitininkas Stanislovas Jakštonis (dešinėje): „Vis pasižadu sau mažinti savo bityną, bet išeina atvirkščiai — juk bitelių darbštumas man centelius neša...“.
DUONA: Kuršėnų ūkininkų Ilonos ir Petro Baristų kepyklėlės duonos ir pyrago gaminiai jau senokai įsitvirtino net keliolikoje Šiaulių miesto prekyviečių.
PREKYBA: „Ne naujiena — Šiaulių prekybos centruose yra daug nuomojamų laisvų plotų. Grupelėmis susibūrę ūkininkai galėtų ten bandyti prekiauti“, — sako apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijios tarnybos viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis.
Autoriaus nuotr.
