Problemos dėl šiukšlių, kaip ir šiukšlės — nesibaigia

Problemos dėl šiukšlių, kaip ir šiukšlės —  nesibaigia

SKAITYTOJAI KREIPĖSI

Problemos dėl šiukšlių, kaip ir šiukšlės — nesibaigia

Vienoje Šiaulių rajono sodų bendrijoje žiemą gyvena 30 žmonių, o rinkliavos sąskaita atėjo 200 sodininkų. Panašių nesusipratimų — tūkstančiai. Savivaldybės, įvedusios rinkliavą, visą valdžią atidavė atidavė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui. Ir jis „tvarkosi“.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Sodininkai dirba už ŠRATC-ą

Šiaulių rajono sodų bendrijos „Jubiliejinis — 2“ pirmininkas Antanas Tamutis iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRAC) gavo sąskaitą už atliekas sodų bendrijoje, kurioje nurodyta, kad iki vasario pabaigos reikia sumokėti per 604 litus.

Minėtame sode yra per 200 valdų, kiekviena iš jų turi per metus sumokėti po 10 litų rinkliavos už atliekas. Sąskaita bendra, ir pirmininko rūpestis surinkti tuos pinigėlius bei pervesti į ŠRATC-o sąskaitą.

„Aiškinau ŠRATC-ui, kad fiziškai to negaliu padaryti, nes žiemą sode gyvena tik per 30 žmonių. Visi kiti — kaimuose arba mieste. Kaip man aplankyti juos visus? Pagaliau, ar tai mano darbas, kurį turiu atlikti veltui?“

Sode yra tik keli konteineriai. Pirmininkas ŠRATC-o atstovui Kuršėnuose buvo parašęs apie šią problemą, bet reakcijos jokios. Tada A. Tamutis sudarė visų sodų savininkų sąrašą su tiksliais adresais ir pateikė ŠRATC-ui. Atsakymo negavo.

Pirmininko nuomone, ar sunku šiukšlių administatoriams pridėti tą sodo rinkliavą prie sąskaitos pagal gyvenamąją vietą. „Nereikėtų jokių veltui dirbančių tarpininkų, o rinkliava būtų surenkama daug greičiau ir niekam nekeltų problemos“, — teigia A. Tamutis.

Gyvena Londone — „šiukšlina“ Šiauliuose

Šiaulietis Petras Glebas mano, kad tariami skolininkai ŠRATC-ui yra naudingi. Jo nuomone, žmonėms specialiai neteikiama informacija, kuria pasinaudoję jie galėtų kai kurių skolų išvengti.

Šiauliečio bute gyvena trys asmenys, o gautoje sąskaitoje įrašyti keturi — ir Londone gyvenanti jo dukra. Šiaulietis užsakė pažymą iš Londono, patvirtinančią dukters gyvenimo ir darbo vietą. Tokią pažymą jis ŠRATC-ui jau buvo pateikęs 2006 metais.

„Gavęs užsakytą pažymą, nuvykau į ŠRATC-ą taisyti klaidos. Paaiškėjo, kad tokią pažymą ŠRATC-ui duktė privalėjo pristatyti kiekvienais kalendoriniais metais. Mes šito nežinojome. Informacijos neteikia, o nežinančius baudžia skolomis,“ — guodėsi šiaulietis.

Taisykles nustato savivaldybės

Vaclovo KARDAŠIAUS, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas pripažino:

— ŠRATC-ui neturėtų būti sudėtinga skelbti aktualiausią informaciją kartu su sąskaitomis, panaudoti skelbimų lentas. Kodėl apie rinkliavos didinimą net prie konteinerių lapelius prideda? Tarnyba siūlys ŠRATC-ui tobulinti informacijos teikimo gyventojams būdus bei kontroliuos, kaip tai daroma.

— Ar teisinga rinkti rinkliavą ne už konteinerio aptarnavimą, o už visą atliekų tvarkymo sistemą regione?

— Rinkliavų įstatymas leidžia savivaldybėms nustatyti rinkliavas. Savivaldybės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.

— Ar gyventojas gali būti apmokestintas kelis kartus: už butą, garažą, sodą?

— Šito negaliu pasakyti. Lietuvoje dar yra nemažai savivaldybių, kuriose atliekų rinkliava nėra įvesta. Šiaulių miesto savivaldybė rinkliavos mokėtojais pripažino visus fizinius asmenis, gyvenančius daugiabučiuose, individualiuose namuose, garažų, esančių ne individualių namų valdose, savininkus, individualių įmonių savininkus, taip pat juridinius asmenis: įstaigas, organizacijas, sodų ir garažų bendrijas bei kitus ūkinius subjektus. Toks yra Tarybos sprendimas ir ne mūsų galioje jį kontroliuoti.

— Vos dėlto ar teisėta tokia rinkliava, jeigu žmogus, pavyzdžiui, žiemą, sode negyvena, garažu nesinaudoja?

— Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje V. Volkovas patvirtino: savivaldybių tarybų sprendimai yra teisėti. Kitaip tariant, Savivaldybė turi teisę, vadovaujantis savivaldos įstatymu, įvesti rinkliavą. Kitas klausimas — ar rinkliava taikoma teisingai?

Pavyzdžiui, kai kuriose Marijampolės savivaldybėse yra nustatytas vieningas atliekų mokestis, kuris neskirstomas už sodą, butą ar garažą. Klaipėdoje buto, garažo, sodo mokestis yra nustatytas pagal kvadratūrą. Palangiškiai moka už išvežtų konteinerių skaičių. Alytus atliekų mokestį taip pat moka nuo kvadratūros. Vilniuje garažai nėra apmokestinti, bet sodybos, butai — taip.

Deja, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba negali ginti viešojo intereso bei kontroliuoti tarybų sprendimų, nes rinkliava nėra grindžiama sutartiniais santykiais.

— Tai kas tuomet gina vartotoją?

— Tais atvejais, kai iš gyventojų nesurenkamos atliekos, nepristatomi konteineriai ne dėl atliekų turėtojų kaltės, o dėl netinkamo atliekų tvarkymo, o rinkliavą reikalaujama mokėti, tarnyba gina vartotojų interesus.

Bet mūsų tarnyba negali apskųsti savivaldybių sprendimų, mums tokia funkcija nėra priskirta. Gyventojai, bendruomenės patys gali kreiptis į teismus ir juose ieškoti teisybės.

Citata: Savivaldybė turi teisę, vadovaujantis savivaldos įstatymu, įvesti rinkliavą. Kitas klausimas — ar rinkliava taikoma teisingai?

PARADOKSAS: Gyventojų nuomone, kuo daugiau šiukšlių versle netvarkos, tuo jis pelningesnis.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

GYNYBA: Vaclovas Kardašius, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus vedėjas: „Gyventojai, bendruomenės patys gali kreiptis į teismus ir juose ieškoti teisybės.“

 

Jono TAMULIO nuotr.