Naujausios
Parskridusių paukščių sniegas neišgąsdina
Šiaulių regione ornitologai užfiksavo pavasario šauklių sugrįžtuves: baltasis gandras, šelminė kregždė ieško savo lizdų, skamba vieversių giesmė. Paukščiai gyvena įkurtuvių rūpesčiais.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Keturi pavasario pranašai
Ornitologai užfiksavo, kad Šiaulių regione pavasario pradžią paskelbė vienas kitas baltasis gandras bei šelmeninė kregždė. Gegutės ir čiurlio dar nematyta.
„Šie paukščiai — keturi tikrieji pavasario pranašai. Kol kas po visą Lietuvą išsibarstę pastebėti keturi gandrai, mūsų krašte — vienas. Dirvinių vieversių jau pastebėta vasario mėnesį, parskrido pilkosios žąsys, pempės. Laukiama čiurlių, gegučių, gervių“, — sakė Šiaulių jaunųjų gamtininkų stoties Biologijos skyriaus vedėja Lena Skriptienė.
Pasak specialistės, snieguoti ir šalti orai keičia parskridusių paukščių bazavimosi vietą, jie neradę savo įprastos buveinės, ieško geresnės, kurioje daugiau maisto. Klimatas lemia paukščių migraciją, vietos pakeitimą, tai jiems įprasta.
„Jei kitose šalyse baltieji gandrai yra nykstančios rūšys, tai pas mus jų gausėja. Jie ekologiškos aplinkos rodiklis. Galima manyti, kad gyvename švarioje aplinkoje“, — sako Biologijos skyriaus vedėja.
L. Skriptienė pasakoja, kad sulaukia pasipiktinusių šiauliečių skambučių, kurie ragina kuo greičiau važiuoti gelbėti šąlančias gulbes. Specialistė tikina, kad tik kai kurios gulbių rūšys išskrenda žiemoti, kitos pasilieka, nes gali gyventi čia esant 15 laipsnių šalčio.
„Dabar kiekvieną dieną paukščių daugės“, — šypsojosi L. Skriptienė.
Parskrido laiku
Kurtuvėnų regioninio parko gamtininkas ornotilogas Vidmantas Lopeta dirvinį vieversį šiemet pirmąkart išgirdo kovo 7 dieną. Po poros dienų pasirodė kovai, o kovo 10-ąją Kurtuvėnuose matė sugrįžusius varnėnus.
„Pirmieji pavasario paukščiai į savo gimtinę parskrido nevėluodami. Iš tolimų kraštų parlėkusių sparnuočių jau galima pamatyti ir prie neužšalusių vandens telkinių“, — sakė ornotologas.
Kurtuvėnų regioniniame parke, pasakojo gamtininkas, vandens paukščiai anksčiausiai parskrenda į žuvininkystės ūkio tvenkinius ir kanalus. Šiemet pirmosios gulbės nebylės ir šiaurietės gulbės giesmininkės Giraitės tvenkinio properšoje plaukiojo kovo 11 dieną.
V. Lopeta pasakojo, kad po kelių dienų jų kaimynystę papuošė spalvingas anties klykuolės patinėlis. Ant Jurgiškių žieminių tvenkinių ledo stypsojo apie dvidešimt susigūžusių pilkųjų garnių. Neužšalusiame Kurtuvos kanale žvejojo smaragdo spalvos tulžys. Alksnyniškės kaimo tarpmiškėje pastebėtas juodasis strazdas.
Paukščiams — šeimyniniai rūpesčiai
„Nendrių šluotelėse prie Dambos tvenkinio suposi ir giedojo nendrinės startos patinėlis. Virš Mekių kaimo šalia Bazilionų pasigirdo miškinio vieversio — ligutės — liulenimas. Pasirodė ir pirmosios gervių porelės“, — vardijo ornitologas.
Gamtininkas pasakoja, kad kai kurie paukščiai jau užsiėmė šeimos rūpesčiais: pušyje lizdą susisuko kranklių porelė, poromis išsklido kurapkų pulkeliai, perėti susiruošė jūriniai ereliai, į dreves ir inkilus sulindo naminės pelėdos — kovo pabaigoje jos ten sudės savo baltus kiaušinius.
„Neturime užmiršti ir su mumis žiemą perkentėjusių — žvirblių, zylių, bukučių. Laikas remontuoti senus ir kelti naujus inkilus. Nes mažieji giesmininkai, lesdami amarus, drugių ir kitų vabzdžių vikšrus padės mums saugoti sodą, nenaudojant chemikalų“, — patarė V. Lopeta.
Citata:
„Dabar kiekvieną dieną paukščių daugės“.
GULBĖS: Šiemet pirmosios gulbės nebylės ir šiaurietės gulbės giesmininkės Giraitės tvenkinio properšoje plaukiojo kovo 11 dieną.
PAUKŠČIAI: Ornitologai pastebi, kad pirmieji pavasario paukščiai į savo gimtinę parskrido nevėluodami — įprastu laiku.
RŪPESTIS: Šiaulių jaunųjų gamtininkų stoties Biologijos skyriaus vedėja Lena Skriptienė sakė, kad dažnai šiauliečiai kviečia gamtininkus gelbėti nuo šalčio, šalčio nebijančių paukščių.
GYVENIMAS: Kurtuvėnų regioninio parko gamtininkas ornitologas Vidmantas Lopeta pastebėjo, kad kai kurie paukščiai sugrįžo į gimtus kraštus, kiti jau susisuko lizdus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
