Lengvatikiams vėl statomos finansinės piramidės

Lengvatikiams vėl statomos finansinės piramidės

Lengvatikiams vėl statomos finansinės piramidės

Internetu gauta žinute siūloma už nedidelę pinigų sumą per trumpą laiką susikrauti turtą. Bankininkai, teisėsaugininkai bei mokslininkai siūlo nesigundyti tokiomis lengvo uždarbio formomis, nes lengvai pinigai tik prarandami.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@krastas.lt

Sėkmės kabliukas

„Iš tikrųjų tai tiesa! Labai lengvi pinigėliai tik internetu! Nė kojos iš namų kelti nereikia!!! Tai pakeitė mano gyvenimą...“, — tokiais emociškais sakiniais internete sklinda žinia apie lengvą praturtėjimą.

Įvairiose pokalbių svetainėse paskleidžiama sėkmės istorija: „tūkstančiai dolerių per porą savaičių įdedant tik 6 dolerius. Pagalvojau, tai turėtų būti eilinis būdas apmauti kvailius, bet nusprendžiau perskaityti ir sužinoti į koki š... mane kiša“, — rašoma viename internetiniame tinklalapyje.

Toliau ten sakoma, kad reikia nusiųsti po 1 dolerį į nurodytas sąskaitas, kiekvienam iš sąrašo apačios. Paskui išbraukti pirmąjį sąskaitos numerį ir įrašyti savo sąskaitos numerį į paskutinę šeštąją eilutę. Šią schemą siūloma patalpinti mažiausiai 200 forumų ir skelbimų tinklapiuose.

„Per 7 dienas mano sąskaitoje pradėjo kauptis pinigai. Pagalvojau, kad tuo ir pasibaigs& Bet nepasibaigė& Pirmą savaitę aš uždirbau 25 dolerius, antros savaitės pabaigoje jau daugiau nei 1000 dolerių. Ketvirtos savaitės pabaigoje 10000 dolerių!!!“, — intriguojama žaidimo aprašyme.

„Pats kaltas“

Teisėsaugininkai pastebi, kad aferistai taikosi į apie finansines piramides nežinančias aukas. Daugelis vyresnės kartos atstovų vis dar atsimena 1991 metais klestėjusius „superbankus“. Jų veikimo principas toks pat.

Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko pavaduotoja Gitana Katkauskienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad kol kas nėra nė vieno skundo, nė vienos bylos, susijusios su virtualios erdvės pinigų vilionėmis. Pareigūnės teigia, kad į finansinės piramidės schemas patiklius lietuvaičius dažniausiai įtraukia užsieniečiai.

„Kiekvieno žmogaus pasirinkimas dalyvauti tokioje loterijoje ar ne. Perspėjimų netrūksta, kad ant tokių kabliukų persismeigiama, bet tikinčiųjų visada buvo ir bus. Nukentėjusysis gali kreiptis į teisėsaugą, tačiau būtų apeliuojama, kad tai jo paties neatsakingumas. Jis pats sutiko dalyvauti, duoti duomenis, o jei jo lūkesčiai nebuvo patenkinti, pats kaltas“, — pabrėžė G. Katkauskienė.

Prilygsta lobio ieškojimui miške

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienės perpėja, kad finansinės piramidės baigtis — neišvengiama griūtis.

„Principas paprastas: pirmas laimi, paskutinis pralaimi. Paskutinių labai daug, o pirmas — vienas. Piramidės veikla neilga, nes neprotingų žmonių skaičius yra ribotas, vis sunkiau surasti lengvatikių, kurie lieka tik su tuščiomis viltimis“, — sakė J. Varanauskienė.

Šeimos finansų ekspertė pateikė pavyzdį, kad Lietuvoje veikęs „Sekundės“ bankas dirbo finansinės piramidės principu. Kai palūkanos pirmiesiems indėlininkams buvo mokamos ne iš uždirbto pelno, o iš naujų indėlininkų įnašų.

„Žmonės lengvai įtiki, nes tikinama, kad įdedi pinigų nedaug, o gauni daug ir greitai. Tikimybė laimėti mažėja su kiekvienu naujai atėjusiu nariu. Tai tas pats, kaip pasiimti kastuvą, nueiti į mišką ir rasti lobį“, — pasakojo finansų ekspertė.

Pasak J. Varanauskienės, įrodyta, kad žmonės su savo pinigais dažniausiai elgiasi neracionaliai.

„Žmogaus toks protas: įsimena reikšmingus įvykius, juos sureikšmina ir dar užtvirtina kažkur girdėta informacija apie to įvykio sėkmę. Mes patys save apgaudinėjame, geriau jau tuos pinigus paaukoti, bent moralinis pasitenkinimas būtų“.

Sunkmečiu dalyvaujančių daugėja

Profesorius Stasys Girdzijauskas, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto mokslininkas, tyrinėjęs finansinių piramidžių modelius, pastebėjo, kad daugiau norinčiųjų dalyvauti atsiranda sunkmečiu, kai žmonės netenka didesnių pajamų, darbų. Sunkmečiais visos loterijos tampa populiaresnės.

Mokslininkas pastebėjo, kad įstatymiškai finansinė piramidė nėra apibrėžta kaip nusikalstama veika.

„Finansinė piramidė — švelniai plaukiantis sukčiavimas, nes sumos mažos. Tačiau reikia daugybės dalyvių, kurių pinigai suplaukia vienam žmogui. Kai kas iš to pasipelno“, — sakė profesorius.

TRAPUMAS: Bankininkai ir mokslininkai tikina, kad bet kokios finansinės piramidės baigtis — neišvengiama griūtis.  

ELTOS nuotr.

 

TIKĖJIMAS: „ Naudos iš finansinių piramidžių nėra, tačiau daug žmonių patiki ir įsitraukia“, — sakė profesorius Stasys Girdzijauskas.

Redakcijos archyvo nuotr.

TIKIMYBĖ: „Tikimybė laimėti piramidėje mažėja su kiekvienu naujai atėjusiu nariu. Pirmasis uždirba, o paskutinieji lieka be nieko“, — sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.