Naujausios
Joniškio sąvartyne rasta negyva moteris
Ketvirtadienį, apie 5 valandą ryto, į Joniškio sąvartyną skubėjo medikai, o paskui —–ir policija. Čia rastas 1958 metais gimusios moters kūnas. Ant jo buvo kraujosruvų bei sumušimų, tačiau manoma, kad moteris mirė sušalusi.
Antanas ADOMAITIS
antanas@skrastas.lt
Stikliukas ėjo ratu
Kai apie 10 valandą Joniškio sąvartyne apsilankė „Šiaulių krašto“ žurnalistas, ant palaikių kėdžių susėdę keletas vyrų bei jau stiprokai įkaušusi moteris stikliuką leido ratu. Šalia degtinės butelio, stovėjo ir stipraus alaus “bambalis“.
Tarp tų vyrų buvo ir negyvos moters draugas. „ Ne, aš ne žudikas. Tai buvo gera mano draugė. Jau apie dvidešimt metų mes kartu. Taip jau gyvenimas susiklostė, kad pastarąsias tris žiemas mes buvome priversti leisti sąvartyne“, —–braukė ašarą vyriškis.
Jiedu sąvartyno pakraštyje buvo įsirengę savo būstą. Kiek apsiraminęs greitai aštuoniasdešimties sulauksiantis vyriškis pasigyrė gaunąs apie šešių šimtų litų pensiją. Tik sveikata prasta. Ypač kojos. Be lazdos beveik visai negali paeiti, todėl tą nelemtą naktį ir nespėjęs padėti savo draugei.
Vyriškis neneigė, kad prieš nelaimę buvo girtauta. Naktį pažadinęs moterį ir liepęs jai eiti į tualetą. Ta išėjusi ir nebegrįžusi.
Paryčiais lyg tai girdėjęs jos pagalbos šauksmą. Kol nuklibikščiavęs, kol ką, ji jau gulėjusi ant žemės be sąmonės.
Benamių miestelis
Nors Joniškio sąvartynas oficialiai uždarytas, jo pakraštyje tebėra benamių miestelis. Yra trys ar keturios medinės, iš įvairių atliekų suręstos pašiūrės su gultais, dar keli žemines primenantys urvai. Laksto palaidi šunys. Tarp jų ir ožka su pieno pritvinkusiu tešmeniu. Čia gyvenantys verčiasi rinkdami metalo laužą, butelius, rūšiuodami ir parduodami kitas buitines atliekas.
O kai atsiranda pinigų, tai ir degtinės butelis, ar stipraus alaus bambalis vos ne kasdien po ranka. Tai patvirtino ir čia pat stovinti, jau stipriai įkaušusi, suodinu, murzinu veidu, tik blizgančiomis akimis moteris. Sakė, kad šįryt rasta negyva jos draugė buvo geriausia, mokyčiausia ir gerbiamiausia šioje kompanijoje. „Dabar jos nebėra. Iš aštuonių likome septyniese“,— braukė ašaras moteris ir vis kvietė žurnalistą eiti kartu, sakė viską parodysianti ir papasakosianti.
Ir ištiesų parodė savo su draugu įsirengtą būstą. Būten čia tą vakarą gėrusios jos turėtą stiprų alų. Parodė ir tos draugės būstą. Vietą, kur ji buvo rasta ryte negyva. Sakė, kad draugė savo draugo buvusi skriaudžiama, gal net mušama. Vyras pykdavęs dėl prišlapintų gultų. Užtai ir naktimis ją išvydavęs. Matyt, taip atsitiko ir tą nelemtą naktį. Tada ta draugė ir atėjusi pas ją. Išgėrusios alaus. O paskui ji išėjo į savo būstą.
Vėliau žurnalistui apie tai užsiminus rastos negyvos moters draugui, šis neneigė buvus tokių pykčio valandėlių, tačiau atkakliai neigė smurtavęs prieš ją.
Pasak įvykį tiriančių policijos pareigūnų, pirminiais duomenimis neatrodo, kad penkiasdešimt pirmuosius metus pradėjusios moters mirtis būtų smurtinė. Ant kūno rastos krausruvos bei sumušimai — galimo griuvinėjimo pasekmės.
STIKLIUKAS: Joniškio sąvartyno gyventojai ratu vėl leido stikliuką.
VIETA: Prie šio būsto ant žemės savo mirtį pasitiko dar tik penkiasdešimt pirmuosius metus pradėjusi moteris.
BŪSTAS: Šis būstas jau trečia žiemą buvo aštuoniasdešimties metų vyriškio ir penkiasdešimt pirmuosius metus pradėjusios moters namai.
Autoriaus nuotr.