Europa Draudelių kaime

PENKERI METAI EUROPOS SĄJUNGOJE

Europa Draudelių kaime

Penkeri metai, kai Lietuva Europos Sąjungos bendrijos narė. Kaip keitėsi kaimo žmonių gyvenimai? Ar išsipildė lūkesčiai? Ar šiandien gyvename geriau, turtingiau, švariau? Ar laimingesni ir sotesni?

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Po šešerių metų

Į Draudelių kaimą Pakruojo rajone Pašvitinio seniūnijoje grįžome lygiai po šešerių metų. Su kaimo žmonėmis kalbėjomės 2003 metais prieš referendumą dėl Europos Sąjungos. Tada užmiršto kaimo užmirštų žmonių nuotaikos nebuvo linksmos. Medicinos punktas su nukirptais telefono laidais, už 3 litrus pieno galėjo nusipirkti butelį mineralinio vandens. Žmonės jau tada nebetikėjo politikais. Netikėjo ir Europos Sąjunga.

Lygiai kaip ir prieš šešeris metus pirmiausia pravėrėme kaimo medicinos punkto duris. Danguolė Drupienė, kaimo bendruomenės slaugytoja, ir pas ją besilankanti pacientė nušvinta šypsena. „Vėl Europos Draudeliuose atvažiavote ieškoti?“, — juokiasi atpažinusi mus Danguolė.

Tik mes nebeatpažįstame senojo medicinos punkto. Po kelių mėnesių, kai išvažiavome, atvažiavo Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro vadovai ir pasakė: „Kada atsiųsti statybininkus?“.

Pakeisti langai, nuimtos grėsmingos langų grotos, per kurias vis tiek kaimo vagys įsilauždavo ir išnešdavo medicininį spiritą. Išdažytos sienos, o didžiausia brangenybė — šiluma. Seni radiatoriai buvo nupjauti ir Danguolės bei visų kaimo pacientų džiaugsmui, kad nebereikės bijoti nusirengti, kad daktarė paklausytų, įrengtas pačiame kambario viduryje — židinys.

„Ir gėlės nebesušąla. O anksčiau, žiemos rytą ateini — pajuodusios“, — mažais džiaugsmais dalijasi Danguolė.

Kaip ir prieš šešeris metus, Danguolės transporto priemonė — dviratis. Jeigu į atokiausią kaimą reikia — Danguolės aptarnaujama zona nusidriekusi 17 kilometrų, prašo vyro ar kaimynų, kad nuvežtų pas ligonį.

Skleidžiasi žmogiška šiluma

„Iki krizės kaime visose srityje ėmė gerėti padėtis. Kažkaip žmonės ėmė kitaip žiūrėti į save ir kaimą. Šilumos tarp žmonių daugiau atsirado, pagalbos ir pagarbos vienas kitam“, — šypsosi Danguolė.

Pas ją į medicinos punktą ir toliau kaimo žmonės ateina ne tik pasigydyti, bet ir pasikalbėti, pasiguosti, pasitarti.

Tik kaimas labai sensta. Gimstamumas dar labiau mažėja.

„Pernai į mūsų kaimą atsikėlė dvi gausios, tvarkingos, gražios šeimos iš Šiaulių. Mieste nebeišlaikė savo butų. O čia turi nuosavus namus. Man džiugu, kad kaime dėl to padaugėjo net dvylika vaikų. Prasidėjo atvirkštinis procesas — anksčiau bėgdavo iš kaimo žmonės, o dabar bėga į kaimą. Taip kaimai ir atsigaus“, — džiaugiasi Danguolė.

Tik miesto žmonėms sunkiau adaptuotis kaime. „Mieste kojas užvertei prie televizoriaus ir sėdi, o kaime — savas medis, savas kiemas, gal stogas prakiuro ar žolėm sklypas užėjo. Viskam reikia žmogaus rankos“, — sako Danguolė.

Kaimo gydytoja sako, kad prieš šešerius metus iš Draudelių žmonės tik išvažiuodavo, ir niekas čia neatsikeldavo gyventi. Tada kaime buvo dvylika tuščių namų. Dabar irgi yra tuščių namų, bet jau mažiau.

Šiemet kaime gimė trys vaikučiai. „Mažai“, — sako Danguolė. Vartydama savo senus užrašus skaičiuoja, kad prieš dešimt — dvylika metų Draudeliuose gimdavo po dešimt — dvylika vaikų kasmet.

Neišvengėme kalbų ir apie krizę. „Krizė duoda supratimą žmogui, užgrūdina. Negalima leisti savęs gniuždyti dėl pinigų. Kaimo žmogus visą laiką krizėje gyveno, todėl mums dabartinė krizė ne taip baisi. Mūsų žmonės apie krizę nekalba, tik per televizorių pasižiūri, kaip ten, miestuose, visi klykia “krizė“, — ramiai pasakoja Danguolė.

Skauduliai

Gyventojų kaime sumažėjo. Jauni išvažiavo, seni miršta. Anapilin išėjo ir šeši užkietėję kaimo girtuoklėliai. „Alkoholis suėda žmogų greitai“, — sako Danguolė.

Kaimo daktarė skaičiuoja, kad Draudeliuose dar liko užkietėjusių girtuoklių ir jų gyvenimo jau niekas nebepakeis, jeigu tik patys jie nenorės.

„Kaime sveikata niekada nebuvo pirmoje vietoje, nors turėtų. Didėja sergamumas. Kas tu nori būk — prezidentas ar recidyvistas, sveikata visiems turi būti brangiausia“, — apgailestauja dėl kitokio požiūrio Danguolė.

Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos valdininkai nei į kaimo žmogų, nei į kaimo medikus dar neatsigręžė.

Danguolei neramu, kad vis dažniau pasigirsta kalbų apie kaimo medicinos punktų optimizavimą, kuris kaimo žmonėms reikštų, kad punktai uždaromi. Gydytojai — tik mieste, už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų.

Danguolė skaičiuoja, kad prieš šešeris metus kaimo žmogus, pardavęs tris litrus pieno, galėdavo nusipirkti mineralinio butelį. Dabar mineralinio buteliui reikia keturių litrų pieno. „Argi čia sveika sveikos valstybės ekonomika?“ — stebisi Danguolė.

Ilgas bendruomenės gimdymas

Tądien, kai lankėmės Draudeliuose, buvo įregistruota Draudelių kaimo bendruomenė. Kai lankėmės prieš šešeris metus, žmonės tik buvo pradėję kalbėti apie bendruomenės kūrimą.

„Mes, kaimo žmonės, labai lėti. Bet padarom, kai reikia. Kaimo žmonėms atsirado noras tvarkyti savo kaimą, ne tik savo kiemą. Pagražėjo mūsų kaimas“, — pasakoja Danguolė.

Jai keista, kad tokie dideli reikalavimai kuriant kaimo bendruomenę: „Tas pats, kaip kurti kokią įmonę. Šitiek popierių reikia, dokumentų įvairiausių. Per daug sudėtinga procedūra“, — iš patirties sako kaimo medikė.

Gerai, kad kaime gyvena mokesčių inspekcijoje dirbanti moteris, ji apsiėmė „visą popierizmą“. “Dvi savaites su kaimo bendruomenės popieriais dirba. O ką paprastam kaimo žmogui reikėtų daryti?“ — stebisi Danguolė.

Išrinkta bendruomenės pirmininkė, o Danguolė išrinkta Draudelių kaimo seniūnaite. „Reikia kažkam imtis ir tokių pareigų dėl savo kaimo“, — juokiasi Danguolė.

„Kaimas juda lėtai, bet geriau, kad — į priekį, o ne atgal“, — sako Danguolė.

Vos užgimusi Draudelių bendruomenė neturi kur rinktis. Kaime nėra nė vieno tam tikusio pastato. Danguolė žvelgia pro langą į kažkada buvusių kaimo kultūros namų pamatus. „Jeigu būtumėm žinoję tada, būtume gulęsi po traktoriumi, prašę, kad tik nenugriautų to pastato. Dabar būtume turėję, kur burtis. O liko tik pamatai, sulyginti su žeme“.

CITATA: Prieš šešeris metus kaimo žmogus, pardavęs tris litrus pieno, galėdavo nusipirkti mineralinio butelį. Dabar mineralinio buteliui reikia keturių litrų pieno.

KAIMAS: Draudelių kaimo gyvenimas ir iki Europos Sąjungos, ir jau esant joje teka tykia vaga. „Prie Europos“ kaime nebeliko net parduotuvės.

GEROVĖ: Draudelių kaimo medicinos bendruomenės slaugytoja Danguolė Drupienė džiaugiasi, kad medicinos punktas pagražėjo ir įrengtas židinys.

PAMATAI: Čia kažkada buvo Draudelių kultūros namai. Dabar žiūrint į pamatus kaimo žmonėms norisi verkti, jei nebūtų nugriovę, būtų kur rinktis kaimo bendruomenei.

EUROPA: Draudelių kaimo žmonės dabar labiau tvarko savo kaimo aplinką.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KOMENTARAI

Kas pasikeitė jūsų kaime įstojus į Europos Sąjungą?

Natalija ŠUMNAUSKIENĖ:

— Ką pensininkui gali duoti Europos Sąjunga? Pensijos keliais litais padidėjo. Vaistai pabrango. Didžiausias skausmas, kad kaime prie Europos Sąjungos užsidarė vienintelė parduotuvė. Kaip pensininkui pasiekti miesto parduotuvę? Atvažiuoja autoparduotuvė, bet ten antkainiai dideli, viskas brangiau.

Svarbiausia, kad dar blogiau kaimo žmogui nebūtų, o kol gyvename, išgyvensime.

Rolandas KALINAUSKAS:

— Jokių didelių pasikeitimų neįvyko. Turiu darbą — tai svarbiausia. Ėmiau paskolą, bet tai nesusiję su Europos Sąjunga. Džiaugiuosi, kad turiu iš ko paskolą grąžinti.

Mūsų kaimas keičiasi į gerą, žmonės labiau tvarkosi, švarinasi. Emigruoti niekada nenorėjau ir neemigruosiu.

Darius (dešinėje) ir Tomas

Darius:

— Nieko gero nesitikėjome iš Europos Sąjungos, jokių stebuklų ir neįvyko. Kaime visada buvo darbo, todėl nėra kada dairytis, ar prie Europos Sąjungos gyvename geriau. Dirbti vis tiek reikia.

Tomas:

— Ir aš visada turėjau darbo, bet prie Europos Sąjungos truputį geriau gyvename. Džiaugiuosi, kad jokių įsipareigojimų bankams neturiu. O dirbdamas visada užsidirbsi. Žiūriu savo gyvenimo, o ne žvalgausi, kokia valdžia.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DĖŽUTĖ

Draudelių kaimas — 253 žmonės, 77 trobos ir 2 daugiabučiai. Prieš šešerius metus čia gyveno 27 žmonėmis daugiau. Trobų liko tiek pat.

Pašvitinio seniūnija — 2 265 žmonės (prieš šešerius metus 2400), 578 pensinio amžiaus žmonės (prieš šešerius metus 700), 590 socialiai remitinų žmonių (prieš šešeris metus 123 šeimos), 23 probleminės šeimos (prieš šešerius metus 14), šiose šeimose auga 56 vaikai (prieš šešerius metus 45).