Naujausios
Žemės reformos klaidos taisomos teismuose
KAPINĖS AR PRIVATI ŽEMĖ, PARKAS AR PRIVATUS MIŠKAS?
Ką tik baigėsi teismai dėl šalia Šiaulių Dausiškių kaime suprojektuotų kapinių ir jų teritorijoje atkurtų privačių plotų. Visuomenės interesą dėl kapinių šioje byloje gynė prokurorai. Žemė — šiandien labai dažnas ginčų objektas teismuose.
Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė sako, kad beveik 80 procentų prokuratūroje atliktų tyrimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo baigiasi ieškiniais teismuose.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kapinės bus ten, kur suplanuota
— Teisminiame procese advokato funkcija — gynyba. Kokia yra civilinių bylų prokuroro funkcija? — klausiame prokurorės R. Dabužinskienės.
— Ginti viešąjį interesą. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Paprasčiau — šalina teisės aktų pažeidimus statybų, žemės reformos (atkuriant nuosavybės teises, parduodant valstybinę žemę) srityse, gina socialiai pažeidžiamų ir savo teisių negalinčių apginti asmenų (senelių, vaikų, neįgaliųjų) teises.
Prokuroras, atlikdamas tyrimą, sprendžia, ar yra viešas interesas ar ne, o galutinį sprendimą priima teismas.
— Kaip buvo ginamas viešas interesas dėl naujų Šiaulių kapinių?
— Atliktas tyrimas. Dausiškių kaime tuo pačiu metu buvo atliekami du skirtingi teritorijų planavimai: Šiaulių miesto kapinių planavimą atliko Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės, o projektą dėl žemės įsigijimo privačion nuosavybėn — Šiaulių apskrities viršininko administracija. Abi institucijos nesusikalbėjo, Šiaulių rajono savivaldybė neinformavo apskrities viršininko administracijos apie tai, kad Dausiškių kaime esantys keturi hektarai, į kuriuos pretenduoja šeši žmonės, nebėra laisvi — čia suprojektuotos kapinės.
Teismas patenkino prokuratūros skundą, kuriuo prašyta panaikinti visus Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu kapinių teritorijoje. Žemės plotai bus atkurti kitose vietose arba bus kompensuojama kitais būdais.
— Ar pasitaiko bylų, kai piktnaudžiavimai pareigomis — tyčiniai?
— Atgarsį visuomenėje sukėlė buvusios Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojos baudžiamoji byla. Šiaulių apygardos prokuratūra vien šios bylos duomenimis buvo pareiškusi apie keturias dešimtis ieškinių teismams.
Žemėtvarkininkei klastojant dokumentus neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į daugiau nei 248 hektarus žemės (vertė daugiau nei milijonas litų), į kurią neatsirado pretendentų. Dauguma šių ieškinių jau patenkinti, žemė valstybei sugrąžinta ir, jei atsirastų tikrieji savininkai, ją galėtų susigrąžinti.
Valdininkai klysta
— Žmonės į jus dažniau kreipiasi dėl to, kad žemės grąžinimas vilkinamas ar dėl to, kad grąžinant pažeidžiamas įstatymas?
— Prokuroras į nuosavybės teisių atkūrimo procesą gali kištis tik tada, kai jau yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jo teisės pagreitinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą yra ribotos. Kol nėra sprendimo atkurti nuosavybės teises, iškilę ginčai sprendžiami pačioje apskrityje.
Prokurorai nagrinėja visus skundus dėl apskrities viršininko sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, todėl tokio pobūdžio skundų yra daugiausiai.
— Ar klaidų žemės reformos reikaluose pasitaiko dažnai?
— Beveik 80 procentų prokuratūroje atliktų tyrimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo baigiasi ieškiniais teismuose. Pažeidimai — įvairiausi.
Buvusiems savininkams grąžinami draudžiami objektai — valstybiniai miškai, vandenys, visuomenės paskirties žemė, privatūs žemės sklypai. Nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems negali būti grąžinama žemė.
Sunku paaiškinti, kodėl grubiai pažeidžiami teisės aktai. Teritorijų planavimo procesai nėra vienadieniai procesai, juos rengia keli specialistai, vyksta įvairiausio lygio derinimai, tačiau vis tiek daromos klaidos.
Štai nuosavybės teisių atkūrimo Dausiškių kapinių teritorijoje reikalai. Kapinių planavimas vyko apie penkeris metus, o žemės įsigijimo privačion nuosavybės — apie vienerius. Kiek per tą laiką buvo surengta posėdžių, svarstymų, kiek specialistų dalyvavo šių projektų rengime, derinimuose, tačiau klaidų vis tiek neišvengta. Kyla klausimų, ar valdininkai sąžiningai atliko pareigas, ar tik formaliai buvo surengti procesai, sudėti parašai?
Gaji nuomonė: jei prokuroras neinicijavo teisminio proceso, vadinasi, blogai. Teismai, nagrinėdami prokurorų ieškinius dėl sprendimų, priimtų žemės reformos metu, panaikinimo, suformavo praktiką, kad reikia naikinti tik tokius sprendimus, kurie grubiai pažeidžia įstatymus.
KLAIDOS: Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Dabužinskienės teigimu, klaidos valdininkų, inicijuojančių žemės reformą, taisomos ginant ir viešąjį interesą.
Jono TAMULIO nuotr.
citata: „Kyla klausimų, ar valdininkai sąžiningai atliko pareigas, ar tik formaliai buvo surengti procesai, sudėti parašai?“
