Europos Parlamentas yra „toli ir ne mūsų“

KOMENTARAS

Europos Parlamentas yra „toli ir ne mūsų“

Donatas MORKŪNAS

Nepriklausomybės akto signataras, politologas

Kodėl pasyvūs rinkimai į Europos Parlamentą? Todėl, kad jis yra „toli ir ne mūsų“.

Todėl, kad partijos neatlieka savo funkcijų, būtinų ir pilietinės visuomenės, ir tautos identiteto, tautiškumo plėtrai.

Todėl, kad gyvas kiekvienos valdžios „tylus“ noras būti toliau nuo valdomųjų, būti nematomai, nepasiekiamai, būti valdžioje ir būti neatsakingai, nes atsakomybė yra darbas, yra našta.

Europos Parlamentas tam suteikia puikias sąlygas — ir toli, nevažiuosi į Briuselį papiketuoti ar demonstracijos rengti, ir nelabai aišku, kas čia per valdžia. Kiek ji mūsų — Lietuvos žmonių — gyvenimui yra svarbi. Ir niekas neaiškina. Gal tik per rinkimus šiek tiek, statistiškai, pasakant, kiek procentų Seimo priimamų įstatymų yra veikiami Briuselio. Kiek? Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tokių bus 70 procentų!

Gal kiek ir mažiau, bet pakankamai jų buvo ir iki šiol. Pasižiūrėkime į Seimo sesijų darbų programas — po keliasdešimt tokių įstatymų kiekvieną sesiją. Ir ne bet kaip, o prioritetine tvarka svarstomi ir priimami, degant „žaliai šviesai“.

O tautiškumą puoselėjantys, tautinį identitetą įtvirtinantys įstatymai? Jie savi, vietiniai, tai kaip pasiseks. O mums juk didesnė problema yra ne eurointegracija, o kaip tik tautiškumo išsaugojimas ir plėtra, šitoje globalizacijos mėsmalėje, būnant sąjungoje su turtingiausiomis, kultūringiausiomis ir civilizuočiausiomis pasaulio šalimis. Ir nors toks vertinimas yra labai santykinis, bet Lietuva juk savos orientacijos į europinę civilizaciją neatsisakė. Užtat Europa ir žavi, ir vilioja, ir užburia, pavergia ir praryja.

Toks, kaip dabar Lietuvos atstovavimas Europos Sąjungoje — neaiškinant, kas ten planuojama, nesitariant, neatsiklausiant tautos — tik dar labiau „išpilietina“ visuomenę. Juk nei daug, nei mažai, Europos Sąjungai yra perduota tautos suvereniteto dalis, europarlamentarams patikėtos tautos atstovavimo galios! O kas gi ten vyksta, ką ten su Lietuva daro? Ar Lietuvos parlamentarai atstovauja Tautai, žinodami jos valią konkrečiais klausimais ir turėdami jos “mandatą“, ar tiesiog “pasisavino“ tą mandatą ir daro taip, kaip patys sugalvoja?

Tada visuomenei belieka laukti laimės ir šviesos, atnešamos iš Europos Sąjungos, taip kaip kažkada apie tiesą ir gėrį nuspręsdavo ten, Maskvoje. Nelyginu ES ir TSRS. Tai būtų nesąmonė — ten buvo prievarta ir kelias į pseudoeksperimentinį pseudorojų (komunizmą), čia mes patys norim ir einam į amžių patikrintą žmogaus teises gerbiančią sistemą. Bet toks Tautos „atstovavimas“ kaip dabar, Lietuvos pilietinės visuomenės netobulina, o pačią Europos Sąjungą daro svetima. Nes tai, kas ten vyksta, mums neišaiškinta, mūsų nesuprasta, neapsispręsta ir nepriimta. Ir svarbiausia, Tauta nevykdo savo suvereniteto toms galioms, kurias ji yra perdavusi Europos Sąjungos institucijoms, “išpilietinama“ šių galių ribose.

Apibendrinkim. Dalyvavom dviejuose rinkimuose. Prezidento rinkimų kampanija viešojoje erdvėje buvo vadinama blankia arba neįvykusia, nes Prezidentė „buvo išrinkta“ dar net nespėjusi užsiregistruoti kaip kandidatė. Europos Parlamento rinkimai — pasyvūs.

Tai vis skambučiai. Net ne skambučiai, o varpai. Kam skambina šitie varpai? Partijoms, prastai atliekančioms savo vaidmenį parlamentinėje sistemoje.

citata: Toks, kaip dabar Lietuvos atstovavimas Europos Sąjungoje, tik dar labiau „išpilietina“ visuomenę.