Prezidentės portretas dėvėtų drabužių palapinėje

Prezidentės portretas dėvėtų drabužių palapinėje

Kaimo ar miestelio žmonės, susitikę prie centre pastatytų dėvėtų drabužių palapinių, kažkada pramintų Landsbergio univermagais, pykstasi ir taikosi, kai kalba pasisuka apie valdžią ir paprastą kaimo žmogų. Nors Vilniuje sėdinti valdžia kaimo žmogui pažįstama tik iš radijo ar televizoriaus, kaimų ir meistelių prekyvietėse išaušo nauja viltis — Dalia Grybauskaitė.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Veidrodis

Penkiolika metų, kai Lietuvoje gyvuoja dėvėtų drabužių turgeliai. Trečiadienis (kai sukome ratus po Šiaulių rajono kaimus ir miestelius) — trečia diena, kai inauguruota Prezidentė.

Pakapės kaimo centre įprastas vaizdas. Nuobodžiaujanti pardavėja viltingai žiūri į praeinančius pro šalį, jau labai gerai pažįstamus kaimo žmones. Jei ne kiek anksčiau atvažiavęs autobusas, vešiantis pakapiškius į Šiaulius, gal kas ir būtų užsukęs pavartyti dėvėtų drabužių.

Rita Mikulskienė iš gretimo Einoraičių kaimo nelinksmai sako, kad žmonės nebeturi pinigų net dėvėtiems drabužiams nusipirkti, nes ir tie pabrango. Ką anksčiau nupirkdavo už litą — du, dabar už dešimt — dvidešimt. Rita tik šiemet, paauginusi vaikus, pradėjo verstis tokiu verslu.

„Baisiausia, kad jau ir kaimo žmonės išsigandę, nes aplinkui tik ir girdi gąsdinimus — bus tik blogiau, rudenį, žiemą, kitąmet. Gąsdinimo psichologija stipriai veikia žmonių nuotaikas ir gyvenimus“, — sako Rita.

Ritos mintis paneigia trumpam užsukusi pasižiūrėti kokio drabužio Irena. „Žinot, vienintelė viltis dabar mums Dalia Grybauskaitė. O daugiau — viskas blogai“, — tarsteli nueidama Irena.

„Stoviu ir galvoju, kaip reikės susirinkti pinigus, kuriuos išleidau verslo liudijimui, sveikatos draudimui ir prekėms įsigyti. Nors visi sujudo, kalba, kad D. Grybauskaitė išgelbės Lietuvą, bet ar vienas žmogus gali tai padaryti?“ — nulydėdama akimis nieko nepirkusią Ireną nelinksmai svarsto Rita. Viena paguoda, kad šiemet tikimasi gero daržovių derliaus, badauti kaime tikrai neteks.

Nedėvėtas Prezidentės portretas

„Tik ką per radiją išgirdau, kad jau atspausdinti ir pardavinėjami Prezidentės Dalios Grybauskaitės portretai. Noriu nusipirkti jos portretą. Specialiai važiuosiu į Šiaulius, ieškosiu, vistiek kur surasiu ir kiek jis bekainuos — nusipirksiu, o parsivežęs Prezidentę pasikabinsiu garbingiausioje namų vietoje“, — pavartęs vasarines kelnes ant Ritos prekystalio sako Antanas Dobrovolskis.

Gal žmogus juokauja?

„Kokie čia juokai?! — įsižeidžia Antanas. — Jeigu Grybauskaitė nepakels Lietuvos, tai jau niekas nebepakels. Valdžios vagys išvogė Lietuvą, o ji tuos vagis žada prispausti ir tikiu — prispaus“.

Tiems Lietuvos vagims Antanas pasiunčia ir kelis prakeiksmus. „Bijo žalčiai D. Grybauskaitės. Matosi tas net per televizorių. Prezidentė kaimo žmonėms tirai atnešė vilties, ne taip, kaip jau pagaliau nulipęs nuo sosto Valdas Adamkus. Tas tai savo liežuvio ir galvos neturėjo, ką jam liepė, tą jis ir darė. Su D. Grybauskaite taip nebus. Tikiu“, — iškilmingai iškėlęs ranką atsisveikina Antanas.

Inauguracijos dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai prisipažino, kad labai apsidžiaugtų, jeigu kokioje kaimo troboje pamatytų savo portretą ant sienos.

Pas Antaną Dobrovolskį, gyvenantį Pakapės kaime, Prezidentė, atrodo, ras savo portretą. Ar ji aplankys Antaną, gyvenantį taip toli nuo Vilniaus, Pakapėje?

Pašalpos žudo, pensijos gąsdina

Pakapės kaimo parduotuvėje nors šokius renk — tuščia. Pardavėja prasimano sau darbo blizgindama prekystalius.

Parduotuvė — kaimo diskusijų klubas. „Kai susirenka pensijų ar pašalpų dieną, nesiskirsto — politikuoja, būna, kad net ir susipyksta dėl politikos“, — juokiasi pardavėja Gražina.

Neseniai atsiėmę pensijas žmonės parduotuvėje jau buvo susikrimtę, mat premjeras Andrius Kubilius jau užsiminė apie pensijų mažinimą. Kaimo senoliams tai peilis po kaklu.

„Nebepasitiki žmonės niekuo. Dalia Grybauskaite? Visokių nuomonių yra. Vieni labai ja pasitiki, o kiti sako, kad bus tokia, kaip ir visa valdžios šutvė. Bet, kiek girdžiu, nemažai žmonių su Prezidente sieja dideles viltis“, — tikina Gražina.

„Politika kaimo žmogui nėra ko domėtis. Nėra kada, reikia nugarą lenkti. Jeigu pats nugaros nelenksi, politikai neatneš tau pavalgyti“, — sakė už keturis litus parduotuvėje tegalėjusi nusipirkti Jovita.

Moteris važiuoja uogauti, kad galėtų užsidirbti nors kiek grynųjų pinigų. Nors stovi darbo biržoje, bet pašalpos negauna, pritrūko darbo stažo.

Gražina nesutinka: „Juk politikai nusprendė mokėti pašalpas žmonėms, kuriems tų pašalpų nereikia ir negalima mokėti. Juk savo akimis matau, kaip gavę už dyką maisto produktų, žmonės juos pardavinėja už butelį. Ir geria, kol pablūsta“.

Į parduotuvę užsukęs Antanas nedaugžodžiauja: „Balsavau už Prezidentę, bet kaip ji dirbs dar sunku pasakyti“.

Nepalyginamai skurdesnė vasara

„Ši vasara žymiai skurdesnė daugeliui žmonių. Pernai kaime dar veikė lentpjūvė, žmonės turėjo darbo gaudavo atlyginimą, o šią vasarą pusę kaimo užsiregistravo Darbo biržoje“, — pasakoja Gražina su Jovita.

Net ir tie, kurie turi teisę į pašalpas, laiku jų negauna.

„Atėjo tokia močiutė į parduotuvę, nusipirko už kelis litus maisto ir liūdna išėjo. Pensija dar tik po dviejų savaičių, o ji pinigų jau nebeturi. Tai kaip žmogui dar tas dvi savaites pragyventi? Pernai vasarą tokių istorijų tikrai dar nebuvo“, — prisimena Gražina.

Žymiai skurdesne šią vasarą, lyginant su praėjusia, vadina ir Kairių miestelio aikštėje prekiaujanti Danguolė Einikienė.

Ji pripažįsta, kad net ir dėvėti drabužiai pabrango, o žmonių piniginės dar labiau suplonėjo. „Mums verslo liudijimai pabrango, kiti mokesčiai, jeigu nori užsiimti net ir skudurų prekyba. Jau ir iš Anglijos ar Airijos tie drabužiai atkeliauja brangesni“, — nelinksmai sakė Danguolė.

Ji su savo „univermagu“ keliauja po Pakruojo, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių rajonus ir visur žmonių lūkesčiai ir kalbos panašūs — blogai, blogiau, nei pernai ir laukia, kad dar bus blogiau.

Danguolės darbas ne tik pardavinėti padėvėtus drabužius, bet ir išklausyti žmones, kurie ateina dažniau nebe pirkti, o tik pasikalbėti.

„Pensininkės moterys dažniau ateina tik pasižiūrėti į drabužius, bet neperka. Sako turi pinigėlių, bet bijo išleisti, nes turi padėti miestuose gyvenantiems vaikams, kurie šiemet neteko darbų, nebeturi kuo užsimokėti mokesčių“, — dėstė šios vasaros skurdo istorijas Danguolė.

„Pernai dar kokį skanesnį kąsnelį galėdavai nusipirkti, o šiemet tik žiūri, kad tik valgyti ko nors būtų. Pradėjom skaičiuoti kapeikas“, — išsirinkusi kelnes už litą sakė Kairiuose gyvenanti Irena.

Valdžia verta tik antrankių

„Žmonės labai įsikabinę į viltį, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė padės Lietuvai išbristi iš duobės. Šiandien valdžioje labiausiai trūksta kontrolės ir atsakomybės. O D. Grybauskaitė parodė, kad turi griežtą charakterį. O apie kitus, sėdinčius Lietuvos valdžioje neklauskit, nes keiktis nenoriu, o daugiau neturiu ką apie juos pasakyti“, — juokiasi Danguolė.

„Visiems iki vieno valdžioje laikas uždėti antrankius. Išvogė Lietuvą ir žmones pavertė ubagais. Lietuvoje reikia viską nacionalizuoti ir sugrąžinti valstybei, jos žmonėms. O mūsų Prezidentė dar kojų nesušilusi, bet aš ja tikiu ir ji man labai patinka. Jeigu jai žmonės padės, ji įveiks oligarchus“, — griežtai sako Antanina.

Kuo žmonės gali padėti Prezidentei? „Jeigu bus vieningi ir jungsis į naują Sąjūdį už Lietuvą, o D. Grybauskaitė ves žmones, išbrisime. Eičiau ir aš, kad tik susiformuotų nauja Lietuva su nauja Prezidente“, — tiki Antanina.

Antanina, nerinkdama žodžių, keikia valdžią. Turi už ką. Turguje vaistus nusipirko už 24 litus, o vaistinėje sužinojo, kad tokie pat vaistai kainuoja 43 litai. „Tai kas lobsta iš ligonių? Ar tokia teisybė turi būti Lietuvoje?“ — stebėjosi pensininkė.

Šakynos miestelio aikštėje, „univermago“, vyrai po berželiais pliumpina alų. “Mūsų valdžia dirba ne Lietuvai. Man skaudžiausia dėl ateities. Mano anūkė abiturientė, nori stoti į aukštąją mokyklą. Gerai, jeigu pateks į valstybės finansuojamą vietą. O jeigu ne — 12 tūkstančių litų nebus iš ko mokėti. Pernai į aukštąją įstojusiam anūkui dar nereikėjo tokių sumų mokėti. Taip yra naikinama Lietuvos ateitis. Vienintelė Prezidentė dar žmonėms negrasina, o visi kiti, sėdintys valdžioje juk žmonėms jau tiesiogiai grasina, gąsdina: nubrauksim, nuimsim. Pasitikiu tik vienintele Prezidente“, — pasakojo visą gyvenimą mokytoja dirbusi dabar jau pensininkė Aldona Meiliulienė.

Pro šalį eidama kita Šakynos pedagogė Ramutė Savickienė tarsteli: „Mūsų Prezidentė — viena, o juk sakoma: vienas lauke ne karys“.

8:2

Dešimt kaimo žmonių, net ir pasakodami apie savo vargus ir skurdesnę vasarą nepamiršo paminėti, įvertinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Visi iki vieno pripažino, kad į ją dabar nukreiptos ne tik oligarchų, politikų, bet ir paprastų žmonių viltingos akys.

Aštuoni iš dešimties tiki, kad D. Grybauskaitei pavyks prikelti Lietuvą. Du — suabejojo.

Didžiulis pasitikėjimas. Kas — jei to neliks?

PORTRETAS: Antanas Dobrovolskis susirūpino, kaip greičiau gauti ir garbingiausioje namų vietoje pasikabinti Prezidentės Dalios Grybauskaitės portretą.

LITAS: Dėvėtais drabužiais Kairiuos prekiaujanti Danguolė Einikienė sako, kad šią vasarą jau ir lito už dėvėtą drabužį sumokėti žmonės nebeturi.

ANTRANKIAI: Kairiuose gyvenanti Antanina Juozėnienė atvira: Lietuvos valdžia verta tik antrankių.

PIRKĖJAI: Rita Mikulskienė, prekiaujanti Pakapėje, tikina, pirkėjų sulaukia retai.

PAŠALPOS: Pakapės parduotuvės pardavėja Gražina įsitikinusi, kad politikai pašalpas duoda ne tiems, kam jų reikia, o mažindami pensijas pensininkus greičiau nuvarys į kapus.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.