Naujausios
„Šiaulių krašto“ prenumeratorius šiaulietis pedagogas ir garbus kraujo donoras Jurgis Rimvydas Žuklija ne vienerius metus skaito laikraštį. Skaitytojui įdomios ne tik miesto, bet ir apskrities rajonų naujienos.
Ieško šviesių spalvų
Praėjusiais metais R. Žuklija buvo pagerbtas „Šiaulių krašto“ rinkimuose “Stiprūs žmonės-2007“. Jį, jo darbus aktyviai palikė laikraščio skaitytojai. Tais pačiais metais šiauliečiui už ilgametę donorystę suteiktas Nusipelniusio donoro vardas. Kraujo aukota net apie 80 kartų. “Jeigu galiu šiandien padėti, kodėl ne?“ — kukliai klausia ilgametis donoras. Ir savo pavyzdžiu “užkrėtė“ ne vieną.
MOKYTOJAS: „Šiaulių krašto“ prenumeratorių Jurgų Rimvydą Žukliją sutinkome pasibaigus pamokoms — jo kabinete Jovaro pagrindinėje mokykloje. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai išrūksta pro duris, o mokytojas užverčia dienyną.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pedagogo tvarkaraštis — itin įtemptas. Lietuvių kalbos jis moko ne tik Jovaro pagrindinėje mokykloje, bet ir Šiaulių suaugusiųjų vidurinėje mokykloje.
Nors daug laiko skaityti spaudai nelieka, į pedagogo pašto dėžutę atkeliauja ne tik „Šiaulių kraštas“, bet ir “Respublika“, leidiniai, skirti pedagogams.
„Kiek metų prenumeruoju “Šiaulių kraštą“, neskaičiuoju, o prenumeratą jau pratęsiau. Laikraštis man įdomus. Skaityti pradedu nuo pirmojo puslapio. Dėl laiko stokos perskaitau tuos straipsnius, kurie užkliūva už akies“.
R. Žuklijai įdomu ne tik apie miestą, bet ir kitas „parapijas“. Laikraštyje randa ir pažįstamų žmonių. Domina kultūros, švietimo temos.
Pedagogo nuomone, kritika laikraštyje aštri, bet kritikuojami asmenys „neįsikandami“ ir temos įkyriai nekartojamos.
Labiausiai šiauliečiui stinga pozityvių temų: „Gal laikmetis toks. Bet pagalvoju: po 50— 70 metų žmogus atsivers laikraštį ir svarstys: “Kas tie žmonės buvo ir kaip jie gyveno?“ Skaitome — papjovė, užmušė, pavogė. Norisi gerų dalykų. Suprantu, kad įmonės sunkiai gyvena. Bet žmonės dirba, verčiasi“.
Šviesesnių spalvų, įdomių veidų, istorinės medžiagos skaitytojas randa laikraščio prieduose.
R. Žuklija atsiverčia ir internetinį „Šiaulių krašto“ puslapį www.skrastas.lt. Jis vertina tai, kad ir internetinėje erdvėje galima skaityti visus laikraštyje spausdinamus tekstus.
Moko mokytis ir mąstyti
R. Žuklija gimė Dzūkijoje, Alytuje. Vaikystė, jaunystė prabėjo Žemaitijoje — Šilutės rajone. Baigus vidurinę mokyklą, tėvas pasisodino: „Ar eisi traktorininku mokytis, ar kitų mokslų?“
Pedagogas šypsosi: traktoriams potraukio neturėjo, pasirinko humanitarinius mokslus, įstojo studijuoti lietuvių kalbos Vilniaus universitete. Baigus universitetą, laukė kitos „studijos“ — karinė tarnyba Sibire: “Buvo graudu, nes iš namų toliausiai išvažiavęs buvau iki Vilniaus, o vietovė Kemerovas man nieko nesakė.“
Po kariuomenės apsigyveno Šiauliuose, kur laukė žmona. Čia tęsė pedagogo karjerą vidurinėse mokyklose, politechnikume. Teko dirbti ir partinį darbą.
Jovaro mokykloje pedagogas mokytojauja nuo mokyklos įkūrimo — 1991-ųjų Rugsėjo 1-osios.
Pedagogas mato kad mokykla keičiasi, stabilus vienintelis dalykas — reforma. Dabartiniai mokiniai žymiai guvesni, gyvesni. Mokykla laisvėja, bet dirbti sunkiau.
Vaikai mažiau skaito knygų, bet domisi kelionėmis, kompiuteriais. Kompiuterių, mobiliųjų telefonų įtaka „atkeliauja“ ir į rašinius: vietoje jungtuko “ir“ moksleiviai suraito “&“, arba žodį “labai“sutrumpina į “lb“. Kita bėda — skaitydami senuosius lietuvių rašytojų tekstus, nebesupranta žodžių, nesuvokia XIX amžiaus buities.
Svarbiausias mokytojo siekis pamokose — vaikus išmokyti mokytis ir mąstyti. Todėl moksleiviai neišvengia mokytojo klausimo: „Kodėl?“
