Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Ar visiems Lietuvoje krizė?
Sunkmetis įsibėgėja: kas dešimtas Lietuvoje neturi darbo ir stoja į eiles prie pašalpų, kurias jau ketinama mažinti. Paprastai per visokias negandas atsiranda tokių, kurie sugeba iš to išlošti. Gal ir ši krizė ne išimtis?
Danutė, buvusi inžinierė:
— Santykis su pasauliu priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos. Aš pavyzdžiui, šiandien jaučiuosi milijonierė, nes niekam nesu skolinga, o pati galiu gyventi iš labai nedidelių pajamų. Bet užjaučiu jaunas šeimas, kurios augina vaikus, o stogas virš galvos praskolintas bankui. Ką jiems daryti?
Vis dėlto didžiausia Lietuvoje yra bendros kultūros krizė. Ir tada, kai kritikuojama valdžia, reikėtų kalbėti ne apie tai, kokias algas jie gauna, bet apie tai, kaip jie dirba ir kaip jaučiasi, matydami, kas šalyje vyksta.
Stasys TUMĖNAS, Šiaulių universiteto docentas:
— Esu įsitikinęs, krizė tikrai ne visiems. Krizės sąvoka ir situacija, kuri buvo iš anksto užprogramuota ir išlindo kaip yla iš maišo, daug kas spekuliuoja, kai kam ta situacija yra paranki. Tokie naudojasi krizės situacija. Tuo tarpu humanitarai, menininkai jau seniai atprato dejuoti, nes jiems tokia krizinė būsena tęsiasi visą laiką.
Henrikas, šiaulietis:
— Lietuvoje yra paprasta liaudis ir elitas — šis jokios krizės nejaučia. Pavyzdžiui, kokia gali būti krizė premjerui Kubiliui, kuris namą statosi? Aš pats gaunu invalidumo pensiją ir turiu iš jos pragyventi. Kai ligotam žmogui reikia galvoti, kaip išgyventi, ką pavalgyti, kaip dieną pratempti, patikėkit, juokas nebeima.
Edita BALČIŪNIENĖ, bedarbė:
— Manau, kad Lietuvoje krizę jaučia maždaug aštuoniasdešimt procentų gyventojų — visi tie, kurie neteko darbo, vienaip ar kitaip bankrutavo, prasiskolino... Ši situacija palanki bankams, nes nuo jų viskas ir prasidėjo. Vietoje to, kad mažintų palūkanas, pakėlė kone dvigubai.
Ričardas, turgaus prekeivis:
— Krizė visiems, bet labiausiai paprastiems žmonėms. Turėjau eiti dirbti, nes artėja šildymo sezonas, invalidumo pašalpos neužteks. Jau praėjusią vasarą kas čia darėsi: pilna aikštė, praeiti nebuvo galima, visi iš sodo, iš daržo žiūrėjo, ką gali parduoti. Manau, tie, kas turėjo santaupų, šiandien dar turi darbo, galbūt tos krizės ir nejaučia.
