Užpuolikai kraustosi į centrą

Užpuolikai kraustosi į centrą

Užpuolikai kraustosi į centrą

Plėšimai, kūno sužalojimai jau tapo ne tik nuošalių vietovių, bet ir Šiaulių miesto centro realybė. Jauni skustagalviai, juodomis striukėmis, užsimaukšlinę gaubtuvus nesibodi nė mieste iškabintų vaizdo kamerų. Kaip gelbėtis nuo nusikaltėlių? Pareigūnai tikina, kad gatvės užpuolikai nėra dideli drąsuoliai, jiems neparankus bet koks aukos pasipriešinimas. Tačiau nusikaltėlių trys minutės drąsos, mums kainuoja kelerius metus baimės.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

„Karas“ Šiaulių centre

Ketvirtadienio vakarą prie savo namų, keli žingsniai nuo bulvaro, buvo užpultas ir subadytas Šiaulių fotografas, fotometraštininkas, daugelio parodų autorius Algirdas Musneckis. Fotomenininkas gydomas ligoninėje.

Lygiai prieš šešerius metus, lapkričio 6-ąją apie pusę aštuonių vakaro Šiaulių centre apiplėšta ir sužalota ilgametė Šiaulių universiteto dėstytoja, žinoma literatūrologė, eruditė Asia Barštein. Sužinojusi, kad centre peilio dūriais subadytas žinomas fotografas, Asia Barštein susiėmė už širdies: „Viešpatie, kodėl jie tai daro?“.

A. Barštein užpuolikų grobis — 6 litai ir keliasdešimt centų. A. Musneckio užpuolikų grobis galėjo būti jo fotoaparatas, tačiau besipriešindamas fotografas jį sudaužė.

A. Barštein prisiminė tą vakarą jau buvusi netoli namų, ties tuometine vaikų poliklinika. Ji nespėjo pamatyti užpuolikų veidų. Buvo dviese, jauni, juodomis odinėmis striukėmis. Čiupo rankinę. Moteris neišsilaikė ant kojų, griuvo veidu į akmenis.

„Dar šaukiau jiems nubėgant, kad piniginėje tik šeši litai — ką jūs darote. Vaitojau iš skausmo“. Iškrapštę iš A. Barštein piniginės kelis litus, rankinę grobikai išmetė netoliese. Garbaus amžiaus moteris kelias savaites praleido ligoninėje. Iki šiol tebemaudžia išsuktą ranką. Kelerius metus jautė baimę išeidama į gatvę iki bibliotekos ar parduotuvės. Jos skriaudikų policija nerado.

„Esu pergyvenusi pasaulinį karą, mačiau daugybę žiaurių karo vaizdų. O kas vyksta dabar? Pasaulis užsiaugino tiek žiaurumo — mes visi jame dūstame. Mūsų teisėsauga nebepajėgia sustabdyti žiaurumo lavinos“, — tada padarė išvadą A. Barštein.

Svarbu ne vardas, o grobis

„Šimtu procentų galiu garantuoti, kad nei Algirdą Musneckį, nei Asią Barštein sužaloję, apiplėšę nusikaltėliai nežinojo, kas jie tokie. Nusikaltėlius domino tik grobis ir tai, kad jį lengviau galima atimti iš pagyvenusių žmonių“, — įsitikinęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius.

Policijos pareigūnai šiemet Šiauliuose per dešimt mėnesių užfiksavo 1,5 procento daugiau nusikaltimų, nei pernai tuo pačiu metu.

„Dabar ir nusikaltėliams trūksta pinigų. Greitai temsta, dažni rūkai, miestas taupo elektrą — vėliau įjungia šviesas gatvėse. Visi tie faktoriai — kriminalinio pasaulio naudai“, — priežastis vardijo V. Urbonavičius.

Šiuo metu Šiauliuose policijos vaizdo kameros yra įrengtos tik bulvare.

„Daug nusikaltimų išsiaiškiname vaizdo kamerų pagalba. Dėl fotografo A. Musneckio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir viliuosi, kad būtent kamerų pagalba bus išaiškintas šis nusikaltimas“, — komentavo V. Urbonavičius.

Pasak V. Urbonavičiaus, dėl krizės mieste nesumažėjo nė vienu patruliuojančiu pareigūnu. Per parą mieste policijos pareigūnai sulaukia per šimtą pranešimų apie įvairius nusikaltimus.

Ne tik apiplėšia, bet ir sužaloja

Kodėl nusikaltėliai ne tik atima daiktus, bet dažniausiai ir žiauriai sužaloja žmones?

„Negalime paneigti, kad jauni nusikaltėliai vulgarėja, brutalėja, žiaurėja. Nepasitenkina vien grobiu. Manyčiau, kad nusikaltėliai bijo, kad auka pradės šaukti, vytis. Todėl jie dar ir žaloja savo aukas. Nemanykite, kad nusikaltėliai yra dideli drąsuoliai. Elementarus pasipriešinimas, pagalbos šauksmas juos išgąsdina“, — mano V. Urbonavičius.

Dažniausiai, pasak pareigūno, nuo nusikaltėlių gatvėje nukenčia pagyvenę žmonės, moterys ir vaikai bei girti asmenys.

„Seni žmonės — bejėgiai, mažiausia tikimybė, kad jie pasipriešins. Iš pagyvenusių žmonių dažniausiai plėšiamos rankinės, piniginės. Iš vaiko net nereikia atiminėti, pasako — duok, ir vaikas iš baimės atiduoda savo mobilųjį telefoną. Neblaivūs asmenys taip pat tampa lengvu masalu. Jeigu turi pinigų gerti, pasilik kelis litus taksi“, — sakė pareigūnas.

Pavojingiausios Šiaulių vietos

„Buvome pateikę paraiškas vaizdo kameroms pastatyti pietinėje miesto dalyje prie Lyros prekybos centro, pietinio pėsčiųjų take tarp Aido ir Lyros gatvės, Krymo mikrorajone. Pietiniame rajone šios vietos yra nesaugiausios. Krizė mūsų planus pakoregavo“, — sakė V. Urbonavičius.

Pasak viršininko pavaduotojo, vasarą nesaugiausia būna parkeliuose, prie „Beržynėlio“.

Centre nesaugiausios — neapšviestos bulvaro prieigos, teritorija aplink „Saulės miestą“, Autobusų bei Geležinkelio stotys ir kelias tarp jų.

„Atvykusiais į miestą žmonėmis lengviausia pasinaudoti ir juos apiplėšti“, — sakė V. Urbonavičius.

Atvažiuoja iš kitų vietovių

Pastaruoju metu daugiau nusikaltėlių į Šiaulius atvyksta iš kitų miestų ir rajonų, net iš Elektrėnų.

„Sugrįžę iš įkalinimo įstaigų yra visiškai nepasirengę gyvenimui laisvėje, todėl grįžta prie savo ištakų — plėšimų gatvėse“, — sakė Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys.

„Dažniausiai gatvės nusikaltimus vykdo atsitiktinės grupelės jaunuolių. Trūksta “kapeikos“ nueiti į barą. Tinkama auka pasitaikė ir apiplėšė“, — pasakojo R. Šlekys.

Kaip apsisaugoti?

V. Urbonavičius pataria, kaip saugotis patiems: „Be reikalo nevaikščioti sutemus, neapšviestomis, mažiau vaikštomomis vietomis. Nereikėtų trumpinti kelio per parkus, kiemus. Dėl kelių metrų mes galime prisišaukti nelaimę. Nesuteikim patys galimybių nusikaltėliams lengvai mus užpulti“.

Jis prisiminė, kad pietiniame rajone šią vasarą nužudyta moteris, kurios žudikai iki šiol nesurasti, taip pat trumpino kelią per stadioną.

V. Urbonavičius pataria viešai nedemonstruoti piniginės, banko kortelių, mobiliųjų telefonų, fotoaparatų. Labai dažnas grobis — moterų rankinės, nešamos laisvai ant peties už nugaros ar rankoje. „Tai pats dažniausias masalas ir lengviausias grobis nusikaltėliams užsidirbti“, — vardijo V. Urbonavičius. Grobimas jau vadinamas darbu, o grobis — uždarbiu? “Nusikaltėliai kitaip nesupranta darbo ir nežino kito būdo užsidirbti“, — pripažino Šiaulių miesto policijos komisariato viršininkas R. Šlekys.

Jis patarė stebėti, ar kas nors neseka, nestebi tavęs gatvėje: „Jeigu matai, kad kažkas eina paskui, stenkis nesukti į tarpuvartę ar neapšviestą vietą. Neskubėkite išeiti iš apšviestos vietos, pasižiūrėkite, ką jus sekančių jaunuolių grupė veiks“.

Pareigūnai pataria nedelsiant pranešti policijai apie įvykį. Jeigu nusikaltėliai nepagrobė mobiliojo telefono, prie nusikaltėlių kviesti policiją kiek pavojinga, bet nusikaltėliams pasišalinus reikia kuo skubiau skambinti nemokamu bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Būtina įsidėmėti, kur pasuko nusikaltėliai. Neužtenka įsidėmėti, kad buvo su juoda striuke, skustas. Tokių gatvėje — kas antras. Reikia įsidėmėti kokį nors išskirtinį bruožą. Jeigu apie tai policijai pranešama greitai — 99 procentai, kad policiją jį sulaikys“, — sakė R. Šlekys.

CITATA:

Dabar greitai temsta, dažni rūkai, vėliau įjungiama šviesa gatvėse. Visi tie faktoriai — kriminalinio pasaulio naudai.

KAMEROS: Policijos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos tik Šiaulių centre, nusikaltėlių nesustabdo.

GROBIS: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius įsitikinęs, kad nusikaltėliai nežino, ką apiplėšia, jiems rūpi tik grobis.

APSAUGA: Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimvydas Šlekys pataria nevaikščioti tamsiomis gatvėmis, trumpinti kelią per neapšviestus kiemus.

Jono TAMULIO nuotr.

 

SAUGUMAS: Šiaulių centre skelbimas — kad žmones saugo kameros, tačiau ne vienas Šiaulių centre žmogus jau apiplėštas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PASEKMĖS: Šiaulietė literatūrologė Asia Barštein, sužalota plėšikų, ir po šešerių metų po apiplėšimo, jaučia skausmą rankoje.

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.

KOMENTARAS

Kaip užauga nusikaltėliai?

Henrikas GAIDAMAVIČIUS, Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktorius:

— Vaikai neužimti, gatvė — vienintelė pramoga. Žiauriosios pramogos: plėšimai, vagystės, kūno sužalojimai, neprasideda iš karto. Iš pradžių jie neklauso mokytojų, niekuo nesidomi, bėga iš pamokų. Tėvai užsiėmę, dalis tėvų išvykę į užsienį.

Vaikas išplėstomis akimis žiūri į visuomenę — kaip ji gyvena. Dalis žmonių juk gyvena neblogai nieko nedirbdami. O tie, kurie lenkia nugarą prie darbo — bėdžiai. Vaikai mato, kad mūsų visuomenėje nuo darbo būsi ne bagotas, o kuprotas. Todėl jaunimas renkasi lengviausią kelią — trys minutės baimės ir kišenėje turi pinigų.

Medį reikia lenkti, kol jaunas. Manau, kad reikia keisti įstatymus ir nuo anksčiau taikyti atsakomybę už nusikaltimus. Septyniolikos metų jaunuolis, turintis aštuonias baudžiamąsias bylas, pagal dabartinius įstatymus dar negali būti teisiamas. Siunčiami tokie vaikai pas mus, bet mes iš jo puikaus žmogaus nebeišauklėsime. Jo „pamatus“ jau suformavo nusikaltimai.

Nusikaltėliai jaunėja. Turime vaikų, kurie atvyko pas mus keturiolikos metų, per savo trumpą gyvenimą vien tik plėšė, vogė, bet nesulaukė jokios atsakomybės. Toks jaunuolis tampa nebaudžiamu, o nebaudžiamumas skatina toliau daryti nusikaltimus.

Jono TAMULIO nuotr.