Naujausios
Lietuva — Baltijos širdis, kaimynams liko kitų puikių kūno dalių
Vakar Vilniuje, „Eltos“ konferencijų salėje, žinomas verslininkas, reklamos specialistas, fotografas, albumo “Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša pristatė pusę metų kurtą Lietuvos prekinį ženklą “Lietuva — Baltijos širdis.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Baltijos jūrą žino daugiau, negu Lietuvą
Marius Jovaiša su grupe autorių Lietuvos prekinį ženklą kūrė pusę metų, tam išleido apie 50 tūkstančių litų. „Kilo mintis išspręsti neišspręstą problemą, nes iki šiol Lietuva savo prekinio ženklo neturi“, — paaiškino M. Jovaiša.
Anot jo, geras šalies prekinis ženklas, kuris nebūtų nuleistas iš viršaus ir patiktų žmonėms, galėtų būti tarsi vėliava, apie kurią suktųsi turizmas, šalies reklama, verslas, asmeninės iniciatyvos.
M. Jovaiša pasakojo, kad mintis kurti prekinį ženklą kilusi užsienyje pristatinėjant savąjį albumą „Neregėta Lietuva“, kuris buvo išverstas į vienuolika kalbų ir pristatytas penkiolikoje valstybių. Minint Lietuvą esą labai dažnai klausdavo: kas ta Lietuva, kur ta Lietuva yra?
„Esame šalis prie Baltijos jūros, todėl būdas lokalizuoti šalį yra daug veiksmingesnis. Baltijos jūrą žino kur kas daugiau žmonių, negu Lietuvą“, -- aiškino M. Jovaiša.
Tokią prekinio ženklo strategiją, anot jo, yra pasirinkę ir sėkmingai išplėtoję daug šalių, pavyzdžiui, „Malaizija -- tikroji Azija“ arba “Kroatija -- viduržemio regionas, koks buvo anksčiau“ ir panašiai.
Nors yra ir daugiau valstybių prie Baltijos jūros, tačiau jie save vadina skandinavais, ar kitaip.
Drąsų šūkį „Lietuva — Baltijos širdis“, anot M. Jovaišos, galima pagrįsti, nes Lietuva — vienintelė iš trijų šalių turėjo nepriklausomą valstybę jau XIII amžiuje, čia išlikę daugiausiai kultūrinių ir archeologinių paminklų, Lietuva buvo politinis ir dvasinis baltų genčių centras ir tiltas, jungiantis rytus ir vakarus, šiaurę ir pietus.
Nors geografiškai Baltijos šalių viduryje yra įsikūrusi Latvija, kuri irgi galėtų pretenduoti Baltijos širdies titulą, anot M. Jovaišos, kas pirmesnis, tas gudresnis.
Šis ženklas jau yra registruotas, o kaimynams, anot idėjos autoriaus, lieka kitų puikių kūno dalių.
Kita vertus, Estija jau seniai turi puikų šūkį „Welcome to Estonia“ ir save identifikuoja kaip pozityviai besikeičianti šalis, o latviai prisistato šalimi, kuri dainuoja.
Gintarinė širdis su Vyčio inkliuzu
Apsisprendus dėl šūkio, imta ieškoti grafinio sprendimo. Nuspręsta naudoti stilizuotą Vytį — vieną iš seniausių Europos herbų. Vytis buvo „išraižytas“ tarsi gintaro gabalėlyje, primenančiame ir Lietuvos, ir širdies formą.
Gintarinėje širdyje, anot M. Jovaišos, grafikos dizaineriams pavyko išgauti subtilią trispalvę.
Esame žinutės skleidėjai
M. Jovaiša įsitikinęs, kad dabar Lietuvos prekinio ženklo ateitis ir populiarumas priklausys ne nuo valdžios institucijų palaiminimo, bet nuo šios žinios skleidėjų — mūsų visų.
Vakar startavo interneto svetainė www.baltijossirdis.lt., kurioje patalpintas išsamus prekinio ženklo vartojimo vadovas, nurodytos ženklo proporcijos, standartinės spalvos, neleistini vartojimo atvejai ir sudaryta galimybė šį ženklą atsisiųsti.
M. Jovaiša sakė matantis ženklą įmonių kuriamose interneto svetainėse, ant kaimo turizmo sodybų lankstinukų, ant keliaujančių lietuvių lagaminų, ant vežėjų transporto, mūsų sportininkų aprangų, tiesiog į atlapą įsegtų ženkliukų ir galiausiai, ant Vyriausybės dokumentų. Stoveliai su prekiniu ženklu galėtų stovėti muziejuose, galerijose, kultūros įstaigose. Virš oro uostų, kertant valstybės sieną kabėtų švieslentės, bylojančios, kad patekome į Baltijos širdį.
M. Jovaiša nematąs nieko bloga, jei toks ženklas būtų atspaustas ir ant lietuviškos dešros etiketės.
Tačiau jei būtų norima šį prekinį ženklą naudoti tiesiogiai komerciniais tikslais, pavyzdžiui, kepti tokios formos pyragą ar gaminti suvenyrus, reikėtų verslo planą suderinti su viešąja įstaiga „Lietuva — Baltijos širdis“, kuri užsiims šio ženklo propagavimu ir visuomenės švietimu.
Kol kas numatytas apribojimas šį prekinį ženklą naudoti alkoholio, tabako gaminiams ir smurtinei produkcijai ženklinti.
M. Jovaiša, prieš pristatydamas šį ženklą visuomenei, atliko apklausą, kurios metu apie 70 procentų apklaustųjų visiškai pritarė sumanymui. Idėjos autorius sakė susitikinėjęs su verslininkais, politikais, europarlamentarais, kurie šį prekinį šalies ženklą taip pat įvertino palankiai.
Valdžios palaiminimas, sakė M. Jovaiša, šiuo atveju nėra būtinas, tačiau pageidautinas.
Iki šiol Lietuvos prekinio ženklo kūrimą lydėjo skandalai. Buvo rengti konkursai, išleisti milijonai litų, sukurtas, po to atšauktas šūkis „Lietuva — drąsi šalis“. Pasamdytas prekių ženklų ekspertas britas W. Olinsas pasiūlė Lietuvai įžvalgų ir apibendrinimų rinkinį, tačiau konkretaus sprendimo taip ir nesuformulavęs.
ŽENKLAS: Mariaus Jovaišos sukurtas prekės ženklas „Lietuva — Baltijos širdis“.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
TIKSLAS: „Svarbu, kad žmonės šį ženklą priimtų patys, kad jį naudotų bendraudami su užsieniečiais, kad būtų šios žinutės skleidėjai“, -- sakė Marius Jovaiša.
Jono TAMULIO nuotr.
